Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla 1A-73- 282/2008 Teisėja Vilija Pilitauskienė Procesinio sprendimo kategorijos

1.2.14.3., 2.4.

2008 m. vasario 27 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. ir nuteistas areštu 30 parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteista už tai, kad 2007 m. lapkričio 4 d. apie 21 val. 20 min. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ,,IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nedidelės vertės turtą – vyriškas ir moteriškas kojines, du įpakavimus dešros, viso turto už 149,33 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes ją sulaikė apsaugos darbuotoja.

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. M. prašo sušvelninti bausmę, kadangi visiškai prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o vogti ėjo dėl to, kad neturėjo už ką susimokėti buto nuomos ir nusipirkti maisto.

Nuteistosios A. M. gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. M. kaltės. Savo kaltės neginčija ir apeliantė, kuri nesutinka tik su jai paskirta bausme.

Nuteistoji, prašydama skirti jai švelnesnę bausmę, apeliuoja į tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pastarąją aplinkybę teismas gali pripažinti kaltininko atsakomybe lengvinančia aplinkybe tik nustatęs dvi būtinas sąlygas: 1) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką; 2) nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad A. M. visiškai pripažino savo kaltę padariusi nusikalstamą veiką, tačiau tai nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir neatsižvelgė skirdamas bausmę. Kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo pozicija ir pažymi, kad apeliantės gyvenimo būdas – niekur nedirba, vartoja narkotines medžiagas (b. l. 73), dažnas teisės normų pažeidinėjimas – neleidžia daryti išvados, kad A. M. nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėto veikimo. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų. Iš konkrečios bylos medžiagos matyti, kad A. M. anksčiau teismo buvo teisiama 8 kartus, daugiausia už vagystes, už kurias jai buvo skiriamos realios laisvės atėmimo, arešto bausmės (b. l. 46-52). Šiaulių miesto apylinkės teismui priimant 2005 m. gegužės 10 nuosprendį, A. M. taip pat prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir deklaravo nuoširdų gailėjimąsi dėl savo nusikalstamo elgesio, ką teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (b. l. 55-56). Tačiau atlikusi laisvės atėmimo bausmę pagal minėtą nuosprendį (2006-03-23), toliau vykdė smulkius svetimo turto grobimus, už ką buvo baudžiama administracine tvarka pagal ATPK 50 str., jai skiriamos įvairaus dydžio baudos (b. l. 64-70), o 2007 m. lapkričio 4 d. įvykdė Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pati apeliantė pirmosios instancijos teisme parodė, kad į parduotuvę vėl ėjo vogti prekių, skaičiavo, kad nepavogtų prekių daugiau nei už 1 MGL sumą, kad nebūtų iškelta baudžiamoji byla (b. l. 84). Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad A. M. gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tik deklaratyvus pareiškimas, siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo pripažinti apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir dėl to jai švelninti bausmę.

Nuteistoji A. M. taip pat skunde nurodė, kad vogė dėl to, jog neturėjo pinigų susimokėti už nuomą bei nusipirkti maisto, kitaip tariant, nuteistoji apeliuoja į susidariusią beviltišką jos gyvenimo situaciją, iš kurios išeitį rado tik vogdama. Tačiau byloje yra duomenų, kad apeliantė vartoja narkotikus ir alkoholį (b. l. 75), pati pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad, jei nebūtų vartojusi narkotikų, taip nebūtų pasielgusi (b. l. 84). Aptartos aplinkybės ir tai, kad A. M., būdama darbingo amžiaus (38 metai), niekur nedirba, byloja apie tai, kad į tokią gyvenimo situaciją ji pateko dėl tyčinių savo veiksmų, įtakojamų alkoholio ir narkotikų vartojimo, todėl, kolegijos nuomone, tai negali būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 4 p.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.), kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pagrobtas turtas surastas, tačiau įvertinęs apeliantės asmenybę (nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, bausta administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio), teismas pagrįstai parinko griežčiausią BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną A. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), paskyrė 30 parų arešto bausmę, kuri nežymiai viršija tokios bausmės rūšies vidurkį (vidurkis 27 paros; BK 49 str. 3 d.). Įvertinus visas paminėtas aplinkybes bei LR BK 61 str. nuostatas, daroma išvada, jog A. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Kitų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantė skunde nenurodė, todėl švelninti nuteistajai A. M. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. M. apeliacinį skundą atmesti.