Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagretinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. 2019 m. kovo 10 d. apie 06.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimu su šeimos nare – sutuoktine J. L. metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai J. L. į pilvo sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis L. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvyko konfliktas, susipyko su žmona. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Konflikto iniciatorius buvo jis. Konfliktas įvyko 2019 m. kovo 10 d. jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 5 valandą ryto. Nukentėjusioji buvo kambaryje, gulėjo. Jis žadino žmoną, žmonai atsikėlus, kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu panaudojo fizinę jėgą prieš žmoną. Jis apkabino žmoną už pečių ir sudavė smūgį ranka į pilvo sritį. Nežino, bet jam atrodo, kad smūgis nebuvo labai stiprus. Po smūgio sudavimo žmona pritūpė ir ėmė kosėti. Jis normaliai buvo išgėręs, atšventęs tris gimtadienius. Po to žmona iškvietė policijos pareigūnus. Savo elgesį vertina blogai. Su žmona pažįstami nuo 12 metų, vedę 25 metus, turi dvi dukras. Jie susitaikė, jis žmonos atsiprašė. Tai pirmas kartas, kai taip nutiko. Gailisi padaręs nusikaltimą. Blaivus nebūtų taip elgęsis, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs pareiškime nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisme nukentėjusioji J. L. parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2019 m. kovo 10 d. apie 01.00-02.00 val. kartu su savo vyru L. L., vyro sese S. S. bei jos vyru R. S. grįžo iš svečių namo, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo išgėrę, tačiau ji pati nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio, nes išgėrė tik šampano. S. pas juos pabuvo apie pusvalandį, po to išėjo namo. Kol jie buvo pas juos svečiuose, jokio konflikto jų namuose nebuvo. Svečiams išėjus, ji nuėjo miegoti, o vyras, nuėjęs į virtuvę, ten dar gėrė alkoholį, po to vaikščiojo po kambarius, junginėjo šviesas, neleido jai miegoti. Ji prašė vyro eiti miegoti, tačiau pastarasis jos neklausė. Ji užpykusi dėl tokio vyro elgesio paskambino numeriu 112 ir operatorei pasakė, kad vyras „blūdija“, neduoda miegoti. Atvažiavę pareigūnai su juo pasikalbėjo, vyras pažadėjo nurimti ir eiti miegoti. Kai policijos pareigūnai išvažiavo, vyras atsigulė šalia jos, tačiau po kurio laiko vėl atsikėlė ir vėl pradėjo vaikštinėti po butą. Po kurio laiko ji atsikėlė ir nuėjo pasižiūrėti, ką jis veikia. Vyrui išėjus iš tualeto, ji jam pasakė: „tai tu eisi pagaliau miegoti?“. Po šių jos išsakytų žodžių vyras, priėjęs prie jos, sakydamas: „nu šustryla“, viena ranka apkabino ją uždėjęs ranką jai ant pečių, o kita ranka, visiškai jai netikėtai, sudavė vieną smūgį kumščiu jai į pilvą virš bambos. Nuo suduoto smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą pilvo srityje, nuo skausmo sudejavo, susirietė, nusmuko ant grindų. Ji norėjo paimti nuo spintelės savo telefoną, kad paskambintų policijai, bet vyras paėmė jos telefoną ir, nuėjęs į svetainę, ten užsirakino. Tada ji paėmė vyro telefoną, kuris buvo virtuvėje, ir iš jo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino numeriu 112 ir pranešė apie tai, kad vyras ją sumušė. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė jos vyrą L. L.. Nuo vyro suduoto smūgio jautė stiprų fizinį skausmą pilvo srityje, jokie sužalojimai jai padaryti nebuvo, todėl pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Jos vyras turi daug draugų, pažįstamų, su jais susitikęs išgeria, bet jis nėra priklausomas nuo alkoholio. Tai buvo pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtavo. Iki tol jie su vyru gyveno gerai ir tikisi, kad ir toliau gyvens gerai. Mano, kad įvykio dieną 2019 m. kovo 10 d. naktį, vyras tiesiog per daug išgėrė, kas ir turėjo įtakos jo tokiam elgesiui. Kai vyras buvo paleistas iš sulaikymo, jis jos atsiprašė dėl to, ką padarė, jie susitaikė. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 29, 30, 32–37,100, 101).

2019 m. kovo 10 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–24).

2019 m. kovo 10 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyresniojo patrulio R. D. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2019 m. kovo 10 d. 06.02 val. pagal gautą pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad sutuoktinis L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 9–12).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 10 d. 06.09 val. J. L. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 50, 51).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 10 d. 06.15 val. L. L. nustatytas 2,53 promilių girtumas (b. l. 50, 51).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. L. smurtą vartojo savo sutuoktinės, su kuria kartu gyvena, atžvilgiu, todėl J. L. laikytina kaltinamojo šeimos nariu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. L. 2019 m. kovo 10 d. apie 06.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimu su šeimos nare – sutuoktine J. L. metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai į pilvo sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltės neneigė. Smurto panaudojimo faktą patvirtina byloje esantys nukentėjusiosios J. L. parodymai, kuri, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad sutuoktinis jai sudavė kumščiu į pilvo sritį, po smūgio jautė stiprų fizinį skausmą, policijos pareigūno R. D. tarnybiniu pranešimu, kur jam atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji nurodė, kad sutuoktinis L. L., būdamas neblaivus, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Vertindamas nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus (smūgis kumščiu į pilvo sritį), teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, neabejoja, kad L. L. suprato, jog sukels fizinį skausmą ir to norėjo.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo L. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

L. L. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji jam atleido, jie susitaikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė, ji kaltinamajam atleido. Kaltinamasis anksčiau neteistas, turi galiojančią nuobaudą, baustas administracine tvarka 2019 m. kovo 5 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį (bauda sumokėta), dirbantis, Jonavos psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, manytina, kad L. L. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos L. L. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas L. L. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ( BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju L. L. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų jos dydį. Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu L. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. kovo 10 d. 06.15 val. iki 2019 m. kovo 11 d. 15.50 val. - dvi dienas (b. l. 43, 52).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56, 57) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. L., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir paskirti L. L. 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią L. L. privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, esanti AB SEB bankas). Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės tarnautojui. Nesumokėta įmoka bus išieškoma priverstinai.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.