- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-674-493/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas V. V. surašytas dėl to, kad jis 2013 m. kovo 19 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini) km., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r. sav., koja tyčia spyrė į V. A. priklausančio automobilio Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles ir jas sulankstė, padarydamas nukentėjusiajam V. A. 100 Lt. žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu V. V. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda. Priteista iš V. V. V. A. 100 Lt (vienas šimtas litų) turtinio nuostolio atlyginimui.
Šalies argumentai
Skundu pažeidėjas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog šioje byloje pagrindiniais jo kaltės įrodymais laikomi nukentėjusiojo pareiškimas ir daug pareigūnų tarnybinių pranešimų, taip pat nuotraukos, kuriose matosi tik įlenkimas, kurie nėra objektyvūs ir neginčijamai patvirtinantys jo kaltę. Iš automobilio durelių nuotraukos buvo padaryta išvada, kad įlenkimas padarytas galimai batu, kas negali būti laikoma kaip įrodymu. Apeliantas nurodo, kad tarp jo ir V. A. įsisenėjęs konfliktas, jis jau seniai rašo melagingus pareiškimus, tačiau tai nėra pagrindas policijos pareigūnams vadovautis savo išankstinėmis prielaidomis ar nusistatymais. V. A. savo paaiškinime teigia, kad apeliantas jį plūdo necenzūriniai žodžiai ir tai girdėjo jo draugas J. O., kuris savo paaiškinime šią aplinkybę paneigė, kas patvirtina, kad nukentėjusysis linkęs meluoti ir jį apkalbėti. Apeliantas tvirtina, kad apskritai tą dieną nebuvo įvykio vietoje, nes turėjo reikalų, grįžo apie 17.00 val., tvirtina prisimenantis, kad tą dieną V. A. tikrai nematė. Apelianto nuomone, byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, palikta vietos abejonėms dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, viskas paremta tik tendencingais parodymais ir prielaidomis, todėl darytina išvada, kad nėra surinkta jokių įrodymų, kad galima būtų vienareikšmiškai teigti, kad jis padarė administracinės teisės pažeidimą.
Be to, apeliantas teigia, kad iš jo nepagrįstai priteista 100 litų žala, nes nutarime nenurodyta, kuo remiantis ši žala buvo apskaičiuota, kokiais remonto dokumentais ar defekto aktu ji grindžiama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą.
V. V. skundas tenkinamas iš dalies, nutarimas keistinas dalyje dėl žalos priteisimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 50³ straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarę teisingą ir pagrįstą išvadą dėl V. V. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Nors pažeidėjas savo kaltę dėl pažeidimo padarymo neigė, ji pilnai įrodyta byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), V. A. pareiškimu, paaiškinimu bei parodymais teisme (b. l. 4,8, 34), tyrėjo tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), fotonuotraukomis ( b.l. 7).
Šalies argumentai
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo pareiškime, paaiškinime bei teisme duotuose parodymuose nuosekliai nurodo tas pačias aplinkybes, kad kovo 19 d. jam važiuojant į sodybą, pro šalį eidamas V. V. spyrė į jo automobilio dureles ir jas įlenkė. Jis iš karto apie įvykį pranešė policijai. Apeliantas savo kaltę neigė, tačiau savo parodymus keitė, paaiškinime nurodė, kad būtent nukentėjusiojo nurodytos dienos nepamena, tačiau kažkurią dieną matė nukentėjusįjį suduodant automobilio durelėmis į metalinį stulpą, iš kur ir galėjo atsirasti įlenkimas. Teisme duodamas parodymus jau nurodė, kad kovo 19 d. jis buvo sodyboje, tačiau V. A. nematė, jis pardavinėjo savo vilkiką, kelias buvo užstatytas sunkvežimiu, todėl niekas pravažiuoti negalėjo, nurodė, kad su juo buvo žmonių, kurie galėtų patvirtinti šias jo nurodytas aplinkybes, tačiau teismui suteikus tokią galimybę, po pertraukos pažeidėjas jokių galinčių patvirtinti jo versiją liudytojų nepakvietė. Nors pažeidėjo ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad jie nesutaria ir tarp jų nuolat kyla konfliktai, tačiau įvertinus nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą bei tai, kad juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga, nėra pagrindo teigti, kad jis davė melagingus parodymus, siekdamas apkalbėti V. V.. O pažeidėjo parodymų nenuoseklumas ir savo iškeltos versijos negalėjimas patvirtinti jokiais įrodymais, leidžia manyti, kad jo kaltės neigimas yra siekimas išvengti atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir dėl kaltės bei veikos kvalifikacijos priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Skundžiamu nutarimu iš V. V. nukentėjusiajam V. A. priteista 100 lt turtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad neteisėtais pažeidėjo veiksmais yra padaryta žala, tačiau jos dydis nėra įrodytas. Nukentėjusysis tik nurodė, kad dėl neteisėtų apelianto veiksmų jam buvo padaryta nežymi žala, kurią jis pats įvertino 100 litų suma, tačiau šis teiginys neįrodytas jokiais objektyviais, tokią žalą pagrindžiančiais duomenimis. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 37 straipsnio nuostatas ir įpareigojo V. V. atlyginti V. A. 100 Lt žalą. Nutarimas šioje dalyje keičiamas, naikinant nutarimo dalį, kuria apeliantas įpareigotas atlyginti V. A. 100 Lt turtinę žala. Toks sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiajam savo teisę į nuostolių atlyginimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka nustatyta tvarka ( ATPK 37 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį, kuria teismas priteisė iš V. V. V. A. 100 litų turtinio nuostolio atlyginimui.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.