- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 2-10281-956/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09012-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J.
- Kategorijos
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Kulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina R. B., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyveno savo 1994-06-06 pirktame bute Nr. (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, rūpinosi, naudojosi, tvarkė 1/8 dalį ūkio pastato 2J1/1 ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) r.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P., V. B., G. P. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).
CK 5.50 str. 2-3 d. numatyta, kad įpėdinis yra laikomas priėmęs palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad R. B., mirusi (duomenys neskelbtini), 1994-06-06 sudarė pas notarą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji iš V. G. nusipirko butą Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkio pastato 2J1/I, kiemo įrenginius, (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) mirus R. B., pareiškėjas dėl palikimo priėmimo kreipėsi pas notarą. Esant nurodytoms pareiškimo faktinėms aplinkybėms, pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo R. B. vardu įregistruoti 1994-06-06 pirkimo-pardavimo sutartį pagal CPK 576-578 str. nuostatas. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas gali kreiptis į teismą tik tada, kai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, o nagrinėjamu atveju, pareiškėjas turi notaro patvirtintą pirkimo-paradavimo sutartį, kuri tik nėra įregistruota viešajame registre. Todėl pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo D. B. pareiškimą ir grąžinti jį su priedais pareiškėjui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.