Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose jam buvo mokama per maža, arba iš viso nemokama, mėnesinė piniginė išmoka.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau ir – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą. Pažymėtina, kad jei pareiškėjas jautė nepatogumus, išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms atsakovo atstovo prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2013-05-15 taikytinas ieškinio senaties terminas, ir pareiškėjo reikalavimo dalis dėl žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo reikšmingas laikotarpis yra nuo 2013-05-16 iki 2016-05-16.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (akto redakcija iki 2016-07-01) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas prašomą priteisti žalą sieja su aplinkybėmis, kad jam buvo skiriama per maža, arba iš viso nemokama, mėnesinė piniginė išmoka.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį (akto redakcija galiojusi iki 2015-09-01), arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka (pagal nuo 2015-09-01 įsigaliojusį šio straipsnio pakeitimą, išmokos skaičiuojamos bazinės socialinės išmokos dydžiais (toliau ir - BSI)). Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi iki 2015-08-08) 2 punktą, konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato įstaigos administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis: 2.1. p. arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,3 MGL dydžio išmokos; 2.2. p. drausmės grupei priskirtiems, taip pat laikomiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,2 MGL dydžio išmokos; 2.3. p. nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriamos iki 0,1 MGL dydžio išmokos. Nuo 2015-08-08 įsigaliojo minėto Taisyklių punkto pakeitimas, pagal kurį nurodyti dydžiai taip pat skaičiuojami bazinėmis socialinėmis išmokomis).

Pagal Taisyklių 4 punktą išmokos neskiriamos: 4.1. jeigu įkalinimo įstaigos administracija nuteistajam pasiūlė mokamą darbą, kurį pagal sveikatos būklę nuteistasis gali dirbti, ir nuteistasis atsisakė dirbti; 4.2. jeigu nuteistajam per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta bent viena iš nurodytų drausminių nuobaudų; 4.3. jeigu nedirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, išleido daugiau kaip 0,5 MGL, o dirbantis nuteistasis – daugiau kaip 0,6 MGL dydžio pinigų sumą iš asmeninės sąskaitos (išskyrus išlaidas civiliniams ieškiniams ir alimentams pagal teismų sprendimus mokėti); 4.4. p. jeigu einamojo mėnesio pradžioje asmeninėje sąskaitoje nedirbantis nuteistasis turėjo 0,3 MGL, o dirbantis – 0,5 MGL dydžio ar didesnę pinigų sumą. Nuo 2015-08-08 įsigaliojo minėto Taisyklių punkto pakeitimas, pagal kurį nurodyti dydžiai skaičiuojami bazinėmis socialinėmis išmokomis.

Nuteistiesiems bei suimtiesiems taip pat gali būti mokama pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Aprašo 7 punktas numato pašalpų, kurias Laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sąlygas. Aprašo 7.1 punktas (akto redakcija, galiojanti nuo 2009-09-24) nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Aprašo 7 punkte taip pat numatytos vienkartinės iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpos paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sąskaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (7.2 p.); vienkartinės iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalą suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams (7.3 p.); iki 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesines pašalpas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokyklose (7.4 p.); parama medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sąlygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, išmokėjus šio aprašo 7.1–7.4 punktuose nurodytas pašalpas (7.5 p.).

Iš nurodytų materialinės teisės normų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytas išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo (kalbant apie BVK 173 straipsnio 7 dalyje paminėtą iki 0,3 MGL dydžio išmoką (nuteistiesiems) ir sąlygų, nustatytų Aprašo 7 punkte (nuteistiesiems ir suimtiesiems), buvimo. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šias išmoką ir pašalpą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-674-442/2015).

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog R. J. buvo dirbantis nuteistasis (b. l. 26). Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo skiriamos šios piniginės išmokos ir pašalpos: 2013 metų gegužę - 5 Lt pašalpa, birželį – 9 Lt išmoka ir 5 Lt pašalpa, liepą - 9 Lt išmoka ir 5 Lt pašalpa, rugpjūtį - 9 Lt išmoka ir 5 Lt pašalpa, rugsėjį - 9 Lt išmoka ir 5 Lt pašalpa, spalį - 9 Lt išmoka, gruodį - 9 Lt išmoka, 2014 metų sausį - 9 Lt išmoka, vasarį - 9 Lt išmoka, kovą - 4 Lt išmoka, balandį - 9 Lt išmoka, birželį - 9 Lt išmoka, liepą - 9 Lt išmoka, rugsėjį - 9 Lt išmoka, spalį - 9 Lt išmoka, lapkritį - 9 Lt išmoka, 2015 metų balandį – 3 Eur išmoka, 2016 metų gegužę – 6 Eur išmoka (b. l. 10-12, 27-28). Minėtais duomenimis nustatyta, kad išmokos ir pašalpos pareiškėjui nebuvo mokamos šiais laikotarpiais: 2013 m. lapkričio, 2014 m. gegužės, rugpjūčio, gruodžio, 2015 m. sausio – kovo, gegužės - gruodžio, 2016 m. sausio - balandžio mėn.

Atsakovo atstovas nurodo, kad išmokos pareiškėjui aukščiau nurodytais laikotarpiais nebuvo skiriamos, kadangi pareiškėjas iš asmeninės sąskaitos buvo išleidęs didesnę negu 0.5 MGL sumą (b. l. 50). Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo, nagrinėjamu atveju taikytina Taisyklių 4.3 punkto nuostata, pagal kurią, išmoka nemokama, jei dirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, išleido daugiau kaip 0,6 MGL (nuo 2015-08-08 BSI).

Iki 2015-01-01 Lietuvoje galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1366 patvirtintas 130 Lt bazinės socialinės išmokos dydis (MGL). Nuo 2015-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 buvo patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis (BSI).

Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesimokė bendrojo lavinimo, profesinėje ar aukštojoje mokykloje, todėl pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų nebuvo skirta (b. l. 51-52). Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jam priklauso pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų. Tokių duomenų byloje nėra, todėl pareiškėjo argumentai dėl socialinės paramos skyrimo atmestini.

Pareiškėjas teigia, kad pagal galiojančius teisės aktus jam turėjo būti skiriama 38 Eur mėnesinė piniginė išmoka. Tačiau pagal Taisyklių 2 punktą, konkretų piniginės išmokos dydį nuteistajam nustato įstaigos administracija, atsižvelgiant į įstaigos turimas lėšas piniginėms išmokoms nuteistiesiems mokėti, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę kuriai priskirtas nuteistasis. Aukščiau nurodytose teisės normose panaudota formuluotė apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines išmokas iki tam tikro dydžio reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju išmokos dydis gali būti mažesnis negu nurodytas jos maksimalus dydis, t. y. laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę išmoką, o, atsižvelgiant į Taisyklių 2 punkte ir Aprašo 7 punkte nustatytus kriterijus, gali skirti mažesnio dydžio piniginę išmoką arba iš viso jos neskirti.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam Alytaus pataisos namų (pareigūnų) veiksmais buvo padaryta 3000 Eur turtinė žala, nes remiantis jo paskaičiavimais, pareiškėjas turėjo gauti šią sumą, tačiau jų negavo dėl to, kad išmokos buvo nemokamos, arba mokamos išmokos buvo per mažos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, toks pareiškėjo paskaičiavimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos mokėti pinigines išmokas, nenustato konkrečių arba nekintamų mokėtinų piniginių sumų.