Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2009-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-134-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-02-17
Bylos Nr.
1A-16-134-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
S. P.
Nukentėjusysis
G. G., V. G.
Advokatai
Sergėjus Korznikovas, Jonas Valickas

Pranešėjas Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-134/2009

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.4.1

(S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Jonui Valickui,nuteistajam S. P., nukentėjusiesiems G. G., V. G.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Sergejui Korznikovui,Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei Reginai Butnevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš S. P. : V. G. 2325 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų, G. G. 182,46 Lt turtinei, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3200 Lt atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad 2006 m rugpjūčio 17 d. apie 16val.20 min. Kurkaičių k., Pandėlio sen., Rokiškio r., vairuodamas V Belorus-820, valst. Nr. LI 0949, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 145, 147, 153 punktų reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į kairę ne sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam I. G., todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleivei nukentėjusiajai G. G. dėl kairės plaštakos pirmojo piršto naginio pirštikaulio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą, apklausti liudytojus V. M. ir V. M., panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, o civilinius ieškinius atmesti. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas rėmėsi nenuosekliais liudytojų parodymais, todėl nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jis visų apklausų metu nuosekliai teigė, kad prieš darydamas posūkį, įjungė kairįjį posūkio signalą. Tuo tarpu liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes įvairių apklausų metu skyrėsi. G. G. 2006-08-22 liudytojo apklausos protokole paaiškino, kad traktorius išvažiavo iš šalutinio kelio ir važiavo viduriu kelio, o marti, parodžiusi posūkį, lenkė traktorių, kuris tuo metu suko į kairę, tačiau nerodė posūkio ir susidūrė, 2008-02-06 G. G. jau teigė, kad traktorius jau važiavo dešine kelio puse, analogiškus parodymus davė teisme. Liudytoja I. G. 2006-08-17 paaiškinime rašė, kad lenkdama traktorių nepastebėjusi, kad jis suka į kairę pusę, ir tuo momentu įvykęs susidūrimas. 2007-12-13 apklausoje paaiškino, kad „dar jai esant prieš kalniuką matė, kaip iš dešinėje esančio keliuko į pagrindinį kelią išvažiavo traktorius. Liudytoja teigia, kad traktorius važiavo jau dešine kelio puse, jokių manevrų nedarė , posūkio nerodė , todėl parodžiusi posūkį pradėjo lenkimo manevrą ir susidūrė . Kai jos vairuojamas automobilis susilygino su traktoriaus viduriu, traktorius staiga pasuko į kairę ir automobilis trenkėsi į traktoriaus kairės pusės priekinį ratą. I. G. parodė, kad pakilusi ant kalniuko, pamatė važiuojantį traktorių. Traktorius buvo maždaug už 300 metrų – vadinasi, ji tuo metu turėjo būti ant kito kalniuko. Teismo posėdžio metu jau teigė, kad traktorių pamatė prieš 100-150m Vadinasi, kai liudytoja pamatė į kelią išvažiuojantį traktorių, ji tuo metu buvo prieš kalniuką, kai traktorius išvažiavo į pagrindinį kelią ir, pasukęs į dešinę, važiavo Puodžialaukės link. Traktoriaus judėjimo greitis nustatytas apie 17 km/h, o I. G. vairuojamas automobilis važiavo, jos teigimu, 50 km/h. Vadinasi, reikia nustatyti, per kokį laiko tarpą traktorius nuvažiavo 50 m atstumą, t.y. atstumą nuo įvažiavimo į pagrindinį kelią momento iki atsisukimo į lauko keliuką ir susidūrimo su lengvuoju automobiliu momento. Toliau apeliantas skunde pateikia matematinius skaičiavimus.

S= vxt

S=50m, V=17km= 171000m/60min.=283,3m/min.

t=s/v. t=50m/283,3m/min. =0,18min. x 60 sek. =10,8 sek.

Vadinasi, traktorius 50m atstumą turėjo nuvažiuoti per 10,8 sek.

Teismas nesiaiškino, prieš kokį atstumą turėjo buti automobilis, važiuodama 50km/h greičiu iki susidūrimo su traktoriumi, jei automobilio važiavimo laikas toks pats kaip traktoriaus 10,8sek.

t=10,8 sek, v=50km/h

v=50km/h =50xl000m/3600s =500m/36s. =13,9m/s. s= v x t =13,9m/s. x 10,8 s =150,12m

Vadinasi automobilis važiuodamas 50km/h greičiu iki susidūrimo vietos turėjo būti perl50.12m atstumu.

Liudytoja I. G. teigė , kad pradėjusi lenkti traktorių prieš 15m kelias buvo

laisvas.

Paskaičiavus, per kokį laiko tarpą automobilis 15m atstumą turėjo nuvažiuoti, važiuodamas 50 km/h greičiu

S= 15m, v= 50km/h t = 15m/50km/h =15m/50 x 1000m/3600s = 15m/500m/36s. = 15m x 36 s/500 =1,08 s.

Vadinasi, automobilis, važiuodamas 50km/h greičiu, 15m atstumą nuvažiavo per 1,08 s.

Paskaičiavus, kokią kelio atkarpą nuvažiavo traktorius per 1,08 sek. važiuodamas 17 km/h greičiu :

S=vxt. S=17km/h.x 1,08 sek = 17km/h x 1000m/3600s x 1,08 s = 5, 1 m

Vadinasi, traktorius per 1,08 sek. nuvažiavo 5,l m atstumą.

Esant tokiems paskaičiavimams, liudytojos I. G. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes traktorius, važiuodamas dešine kelio juosta, jos teigimu, esant 4,2 m pločio važiuojamajai juostai, jai esant 15 m atstumu iki lenkimo prieš traktorių, traktorininkas, sukdamas į kairę, turėjo užkirsti kelią skersai kelio važiuojamosios dalies, bet ne priekiniais ratais. Tokiu atveju susidūrimo mechanizmas butų ne lygiagrečiai traktoriaus -atsitrenkimas į priekinį kairio rato sparną ir kopėtėles, dešiniu automobilio sparnu, bet susidūrimo mechanizmas turėtų būti į galinę traktoriaus kairio šono dalį, nes priekinė traktoriaus dalis turėjo nuvažiuoti į kelkraštį. Kad susidūrimo mechanizmas buvo lygiagrečiai traktoriaus, rodo ir tai, kad keleivio pusėje sėdinti G. G. negalėjo išlipti iš automobilio į dešinę pusę, kadangi automobilio vairuotojo pusės durelės buvo glaudžiai prispaustos prie traktoriaus galinio rato padangos. Tai rodo , kad traktorininkas S. P. prieš susidūrimą važiavo priešpriešine eismo juosta ir jo lenkti remiantis 2007-08-29 specialisto duota išvada negalima, nes traktorininkas jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą. Tą faktą patvirtina ir įvykio vietoje esanti traktoriaus padėtis. Važiuojamosios dalies plotis 4,2 m, po susidūrimo traktorius priekiniai ratai buvo 2,5 m atstumu nuo dešinio kelkraščio, o galiniai ratai 2,1 m atstumu nuo dešinio kelkraščio. Vadinasi, traktorius buvo visai užėmęs priešpriešinio eismo juostą. Tikint I. G. versija, kai ji pradėjusi lenkimo manevrą lygiagrečiai susilygino su traktoriaus galiniu ratu, tuomet S. P. staiga pasuko vairą į kairę, užkirto automobiliui kelią ir įvyko susidūrimas. Tada pasiremiama atliktu paskaičiavimu, kad automobilis 15 m atstumą nuvažiuoja per 1.08 sek , o traktorius per šį laiką nuvažiuoja 5,l m. Jeigu atitrauktume traktorių 5,l m atgal, esant traktoriaus ilgiui 4 m, traktoriaus priekiniai ratai atsirastų, ten kur dabar yra traktoriaus galiniai ratai, ir būtų 2,1 m atstumu nuo dešinio kelkraščio. Vadinasi, atstumas nuo dešinio kelkraščio iki tariamo traktoriaus dešinio priekinio rato būtų 2,1 m + traktoriaus plotis 2,0 m ir gautųsi, kad traktoriaus kairės pusės ratai nuo dešinio kelkraščio buvo per 4.1 m atstume. Vadinasi, būtų pilnai užimta priešpriešinio eismo juosta ir, esant tokiai situacijai, traktoriaus vairuotojas jau buvo pradėjęs sukimo manevrą, nes važiavo pilnai užimta priešpriešinio eismo juosta. Tą patvirtina ir specialisto išvada, kad I. G., prieš pradėdama lenkti priekyje jos ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, vykdydama saugaus eismo reikalavimus, siekdama išvengti susidūrimo, jeigu traktorius važiavo ties išsivaizduojama kelio važiuojamosios dalies ašine linija, privalėjo jį apvažiuoti iš dešinės pusės arba sulėtinti greitį ir palaukti, kol traktorius atlaisvins jos važiuojamosios dalies pusę. Apeliantas daro išvadą, kad I. G. negalvojo, kad būtų galima aplenkti traktorių ir dešiniąja puse, todėl būtent dėl jos veiksmų įvyko susidūrimas.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas turėjo kritiškai vertinti ir liudytojo I. B. parodymus, nes jis teigė ėjęs kartu su M. N. nuo Pandėlio link Puodžialaukės, o M. N. teigė, kad jie ėję link Pandėlio. Liudytojo M. N. parodymai atitinka I. G. parodymus, jog ji mačiusi link Pandėlio einančius du jaunuolius, tuo tarpu I. B. parodymai neatitinka įvykio aplinkybių. Pagal I. B. parodymus, jis girdėjęs, kaip apeliantas po avarijos pasakė, jog pamiršo parodyti posūkį. Tačiau I. B. iki įvykio vietos turėjo įveikti apie 200 m atstumą, o tai reikštų, kad apeliantas sėdėjo traktoriuje ir laukė, kol liudytojas atbėgs ir išgirs jo žodžius. Be to, liudytojas M. N. negirdėjo apelianto žodžių apie neparodytą posūkio ženklą.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo V. P. parodymus, nes šis esąs apelianto sūnus, nes tokiu atveju teismas turėjo nesiremti ir liudytojų I. G., G. G., V. G. aprodymais, nes ji yra vienos šeimos nariai.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai išsprendė žalos atlyginimo klausimą. Pagal automobilio vertinimo pažymą, V. G. automobilio rinkos vertė yra 1600 Lt, likutinė vertė 524 Lt, todėl nukentėjusiajam padaryta žala yra ne 1600 Lt, o 1076 Lt. Nukentėjusioji G. G. serga įvairiomis ligomis ir jos pateikti vaistų pirkimo kvitai susiję būtent su šių ligų, o ne eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu.

Teismo posėdyje nuteistasis S. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusieji G. G. V. G. ir jų atstovas prašė nuteistojo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis, nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).

Šioje byloje S. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d., nes pažeidė KET 53 145, 147, 153 p. reikalavimus ir tokie jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. G. sveikata.

Tiriant šią bylą, siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes, buvo gautos dvi specialisto išvados, tačiau tyrimą atlikęs specialistas dėl duomenų trūkumo negalėjo atkurti šio eismo įvykio eigos, todėl specialistas 2007-01-31 išvadoje pateikė kelis galimas eismo įvykio aiškinimus, kuriuose yra trys pradinės sąlygos : pirma, S. P. nerodė kairiojo posūkio signalo, antra, jam rodant kairiojo posūkio signalą ir važiuojant ties kelio ašine linija, I. G. automobilis jo nelenkė, ir trečia, S. P. rodant kairiojo posūkio signalą, važiuojant ties ašine linija ir sukant į kairę, jį jau lenkė I. G. automobilis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad esant pirmai situacijai, I. G. privalėjo važiuoti, neviršydama leistino greičio ir įsitikinti, kad traktorius nerodo kairiojo posūkio signalo, esant antrajai situacijai, I. G. privalėjo apvažiuoti traktorių iš dešinės arba sulėtinti greitį palaukti, kol jis atlaisvins kelią. Esant trečiajai situacijai, t.y. S. P. rodant kairiojo posūkio signalą ir pasukus į kairę, o I. G. tuo metu jau lenkiant traktorių, I. G. privalėjo sustabdyti automobilį, o S. P. privalėjo duoti kelią I. G. automobiliui. Specialistas konstatavo, kad jei S. P. nesilaikė šių reikalavimų, t.y. ne sankryžoje sukdamas kairėn, nedavė kelio iš paskos jį lenkiančiam I. G. automobiliui – techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykiu ir sąlygojo jo kilimą (1 t., 142-144 b.l.). Analogiškos išvados dėl S. P. veiksmų trečiojoje situacijoje padarytos ir 2007-08-29 specialisto išvadoje (1 t., 148-151 b.l.). Kadangi specialisto išvadoje nurodomas priežastinis ryšys techniniu požiūriu turi svarbią reikšmę sprendžiant apie teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį, šioje byloje pagrindinę reikšmę turi aplinkybės, ar S. P. rodė kairiojo posūkio signalą ir jei taip – ar jam sukant kairėn, I. G. automobilis jį jau lenkė, ar ne.

Apylinkės teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nustatė tokias eismo įvykio aplinkybes: S. P. vairuodamas traktorių, prieš sukdamas į kairę, neparodė kairiojo posūkio signalo, važiavo beveik kelio viduriu, t.y. neatliko jokio manevro, iš kurio paskui jį lengvuoju automobiliu važiavusi I. G. būtų galėjusi suprasti, kad jis rengiasi sukti į kairę, todėl ėmė aplenkinėti traktorių iš kairės pusės. S. P. pradėjus sukti kairėn, jį jau lenkė I. G. vairuojamas automobilis, tačiau jam nedavė kelio S. P. traktorius, todėl transporto priemonės susidūrė. Atsižvelgiant į specialisto išvadą, akivaizdu, kad pagal tokias teismo įvykio aplinkybes būtent S. P. veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio pasekmėmis. Tačiau specialistas dėl objektyvių duomenų trūkumo negalėjo atkurti tikrosios eismo įvykio eigos teismas ir abiejų eismo įvykio dalyvių – I. G. ir S. P. - veiksmus nustatė, remdamasis tik liudytojų parodymais, būtina itin atidžiai patikrinti, ar šie parodymai yra patikimi ir jais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Nustatydamas faktines bylos aplinkybes, teismas iš esmės rėmėsi automobilio vairuotojos I. G. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad priekyje jos važiuojantis nuteistojo S. P. vairuojamas traktorius važiavo dešine kelio puse, liesdamas menamą ašinę liniją, nerodė kairiojo posūkio signalo, todėl ji, likus iki traktoriaus apie 10-15 metrų, ėmė jį lenkti iš kairės, tačiau tuo metu traktorius staiga pasuko kairėn, todėl jos automobilis atsitrenkė į kairįjį priekinį traktoriaus ratą. Teismas konstatavo, kad I. G. parodymai patikimi, nes jos nurodytą aplinkybę, jog S. P. traktorius prieš posūkį nerodė kairiojo posūkio signalo, patvirtino nukentėjusioji G. G. ir liudytojas I. B.. Teismas atmetė S. P. parodymus, kuriuose jis teigė prieš sukdamas į kairę, parodęs kairiojo posūkio ženklą, ir, traktoriaus veidrodėlyje nematydamas jokios mašinos, pasukęs kairėn, tuomet susidūręs su I. G. automobiliu. Teismas padarė išvadą, kad S. P. pro galinio vaizdo veidrodėlį nepamatė I. G. automobilio, nes šis buvo beveik susilyginęs su traktoriumi, o S. P. parodymus apie jo rodytą kairiojo posūkio signalą patvirtina tik jo sūnus V. P., kuris tokias parodymais stengiasi tėvui padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 str. išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojos I. G. parodymai apie eismo įvykio aplinkybes proceso metu nebuvo nuoseklūs : apklausta iš karto po įvykio ji savo paaiškinime nurodė lenkusi traktorių, nes nepastebėjusi, kad jis suka į kairę (1 t., 41 b.l.), tačiau vėliau ėmė teigti, kad traktorius važiavo dešine kelio puse, nedarė jokių manevrų ir nerodė posūkio, todėl ji lenkė traktorių, bet jos automobiliui susilyginus su traktoriaus viduriu, šis staiga pasuko kairėn ir transporto priemonės susidūrė ( 1 t., 43; 104-107 b.l., 2 t., 93-95 b.l.). Be to, liudytoja, praėjus daugiau kaip metams, nuo įvykio prisiminė, jog eismo įvykį matė I. B. ir M. N., kurie ėjo nuo Puodžialaukio kaimo į Pandėlio pusę, t.y. priešinga jos važiavimo krypčiai, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad abu liudytojai ėjo nuo Pandėlio į Puodžialaukio kaimo pusę, t.y. jos važiavimo kryptimi. Nurodydama priešingas kryptis, liudytoja, kuri yra šių vietovių gyventoja, negalėjo motyvuotai paaiškinti savo parodymų pakeitimo. Nukentėjusioji G. G., įvykio metu sėdėjusi priekinėje automobilio keleivio vietoje, proceso metu teigė, kad traktorius prieš posūkį nerodė kairiojo posūkio signalo, tačiau nukentėjusiosios parodymai apie traktoriaus padėtį kelyje nebuvo nuoseklūs : pirmojoje apklausoje ji parodė, kad traktorius važiavo kelio viduriu (1 t., 44 b.l.), tačiau vėlesnėje apklausoje ėmė tvirtinti, kad traktorius prieš posūkį važiavo dešine kelio puse (1 t., 88 b.l.), o teisiamojo posėdžio metu pirmiausia nurodė, kad traktorius važiavo dešine puse, po to – kelio viduriu. Atsižvelgiant į liudytojos I. G. ir nukentėjusiosios G. G. parodymų nenuoseklumą, tai, kad jos yra artimos giminaitės, suinteresuotos bylos baigtimi, besąlygiškai remtis jų parodymais, įrodinėjant S. P. kaltę, negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad I. G. ir G. G. parodymus apie tai, jog S. P., sukdamas į kairę, nerodė kairiojo posūkio signalo, patvirtina liudytojo I. B. parodymai. I. B. viso proceso metu iš tiesų nuosekliai tvirtino, kad traktorius nerodė kairiojo posūkio signalo, tačiau šio liudytojo parodymai dėl jų neatitikimo kitiems bylos įrodymams kelia abejonių jų objektyvumu. Pagal I. B. parodymus, eismo įvykį jis pamatė, eidamas kartu su M. N. nuo Pandėlio link Puodžialaukio kaimo. Tuo tarpu liudytojas M. N. teigė, kad jis ėjo kartu su I. B., tačiau priešinga kryptimi – nuo Puodžialaukio kaimo link Pandėlio. Akivaizdu, kad kartu ėję liudytojai negalėjo tuo pačiu metu judėti priešingomis kryptimis. Siekiant pašalinti šį prieštaravimą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojai buvo suvesti akistaton, tačiau to padaryti nepavyko, nes jie abu laikėsi savo anksčiau duotų parodymų. Be to, jau minėta, kad liudytoja I. G. proceso metu nemotyvuotai keitė savo parodymus apie liudytojų ėjimo kryptį, pirmiausia nurodydama tą pačią kryptį kaip ir M. N., o vėliau - I. B. nurodytą kryptį. Taigi, išnaudojus visas galimybes, byloje liko nenustatyta viena iš liudytojų nurodomų aplinkybių - tikroji jų ėjimo kryptis. Nenustačius šios aplinkybės, lieka neaišku, kurio iš šių dviejų liudytojų parodymai apie visas kitas eismo įvykio aplinkybes yra objektyvūs. Kadangi nei I. B., nei M. N. parodymai neatitinka parodymams keliamų patikimumo reikalavimų, kolegija jais nesiremia ir daro išvadą, kad I. G. ir G. G. teiginių apie S. P. traktoriaus neįjungtą kairiojo posūkio signalą nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo S. P. parodymus, kad jis važiavo kelio viduriu, prieš darydamas kairįjį posūkį, jokių iš paskos važiuojančių transporto priemonių nematė ir suko, rodydamas kairiojo posūkio ženklą. Šių parodymų nuteistasis nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Nors šie nuteistojo parodymai prieštarauja liudytojos I. G. ir nukentėjusiosios G. G. parodymams, tačiau daryti kategorišką išvadą, kad šie parodymai paneigia nuteistojo parodymus dėl jau aptartų priežasčių negalima. Pirmosios instancijos teismas S. P. kaltę grindė ir išvada, kad nuteistasis nepastebėjo su juo beveik susilyginusio I. G. automobilio, nes žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Tačiau teisiamojo posėdžio metu S. P. nurodė žiūrėjęs ne į galinio, o šoninio vaizdo veidrodėlį (2 t., 91 b.l.), todėl remiantis neteisingai perteiktais nuteistojo parodymais padaryta išvada apie esą šalia važiavusį ir nepastebėtą I. G. automobilį negali būti laikoma teisinga.

Kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad S. P., sukdamas į kairę, nerodė kairiojo posūkio signalo, nedavė kelio jį jau lenkiančiam I. G. vairuojamam automobiliui, taip pažeisdamas jam pateiktame kaltinime nurodytus KET punktus. Neįrodžius, jog S. P. pažeidė KET reikalavimus, nėra pagrindo svarstyti apie priežastinio ryšio buvimą tarp jo veikos ir kilusių pasekmių ir kartu spręsti dėl BK 281 str. 1 d. numatytos nusikaltimu sudėties buvimo jo veiksmuose. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, pagrįstas nepatikimais įrodymais, negali būti laikomas teisėtu, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis. Išteisinus S. P. BPK 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nukentėjusiųjų G. G. ir V. G. pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, tačiau jie turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Kadangi pagal BPK 106 str. 2 d. nukentėjusiųjų išlaidos advokato pagalbai apmokėti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens, šioje byloje nukentėjusiųjų išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš S. P. neišieškotinos. Proceso išlaidos apmokėtinos iš valstybės lėšų (BPK 105 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

S. P. pagal BK 281 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų G. G. ir V. G. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Teisėjai : Bronė VidzėnienėSigitas BagdonavičiusAlgirdas Gaputis