Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-02 · Byla Nr. A2.6.-17602-843/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-02
Bylos Nr.
A2.6.-17602-843/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16943-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
B. Š.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-17602-843/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16943-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Š. 2015 m. spalio 28 d., apie 12.17 val., prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė pakeliamą užtvarą bei jį apgadino. Taip B. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus bei padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

B. Š. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nesustojo prieš STOP liniją, kaip to reikalauja KET 3 priedo 1.11 punktas, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo B. Š. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, kad 2015-10-28, apie 12.17 val. jis vairavo automobilį prie prekybos centro „IKI“. Išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės jį apakino saulė, jis nepastebėjo pakeliamo užtvaro, kontakto su juo, todėl nuvažiavo toliau. Jokio kelio ženklo jis nematė, toje vietoje yra tik juosta, kurios jis nepastebėjo. Jo automobiliui jokių apgadinimų padaryta nebuvo. Gailisi padaręs teisės pažeidimą, prašė griežtai nebausti, nes gyvena tik iš pensijos.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja L. G. Š. nurodė, kad B. Š. yra jos vyras. Tą dieną ji važiavo kartu su vyru tvarkyti kapų, užsuko į parduotuvę „IKI“. Automobilių aikštelė buvo beveik tuščia. Įvažiavimas į šią parduotuvę yra iš vienos pusės ir jis visuomet būna laisvas, o išvažiavimas yra iš kitos pusės ir ten yra šlagbaumas. Išėję iš parduotuvės jie įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Visas jų dėmesys buvo nukreiptas į pagrindinį kelią, į kurį jie turėjo išvažiuoti iš aikštelės. Tą dieną labai smarkiai spigino saulė, jie nepamatė kelio užtvaro, jokio ženklo taip pat nematė, susidūrimo garso negirdėjo, ant asfalto nupieštos „STOP“ linijos nepastebėjo ir nuvažiavo. Maždaug po 7 dienų paskambino Kelių policijos valdybos pareigūnas, prašė atvykti į komisariatą su automobiliu. Sekančią dieną ji su vyru nuvyko į Kelių policijos valdybą, kur jiems buvo pranešta apie eismo įvykį. Policijos pareigūnas, apžiūrėjęs jų automobilį, jokių apgadinimų nerado. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos vyro sveikata yra silpna, jis yra patyręs kelis infarktus.

Motyvuojamoji dalis

B. Š. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t.y.:

- registruojamų įvykių ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2015-10-28, 18.03 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad 2015-10-28, 12.17 val. adresu Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš prekybos centro aikštelės nesustojo nurodytoje vietoje ir įsirėžė į automatinį kelio užkardą. Nuo smūgio trūko tvirtinimo detalės ir kartis nukrito. Apie eismo įvykį neinformavo, pasišalino iš įvykio vietos (b.l. 4, 5);

- policijos pareigūno D. Č. 2015-10-28 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2015-10-28, apie 19.20 val., policijos pareigūnams atvykus į Nemenčinės pl. 2, Vilnius, į PC „IKI“ stovėjimo aikštelę ir apžiūrėjus pakeliamą užtvarą, jo sugadinimo požymių nesimatė, užtvaras veikė puikiai. Susisiekus su pranešėju jis paaiškino, kad užtvarą sutaisė meistras, o jis į įvykio vietą atvykti negali. Apžiūrėjus išvažiavimą matė, kad „STOP“ linija yra už greitį ribojančio kalnelio ir sustojimo vieta kaip nors papildomai nėra pažymėta (b. l. 3);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas pakeliamas užtvaras ir greičio ribotuvas bei nurodyta, kad automobilis Peugeot, v/n (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 6);

- UAB „Stova“ pateikta pažyma dėl 2015-10-28 eismo įvykio pasekmių šalinimo darbų, kurioje dalyvavo automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad numuštos karties tvirtinimas naujais varžtais prie barjero įrenginio, techniko atvykimas į objektą bei barjero tvirtino varžtai iš viso kainavo 62,92 € (b.l. 9);

- VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, kad automobilis Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas B. Š. vardu (b.l. 10);

- 2015-11-06 transporto priemonės apžiūros aktu ir nuotraukomis, iš kurių matyti, kad automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra neapgadintas (b. l. 13);

- pateiktu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip automobilis Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš automobilio stovėjimo aikštelės atsiremia į kelio užtvarą, truputį pristabdo, kelio užtvaras pasikelia ir automobilis išvažiuoja. Kelio užtvaro kartis nenusileidžia, o nukrenta. Jokių kelio ženklų ar šviesoforo prie kelio užtvaro nėra (b.l. 15).

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad B. Š., vairuodamas automobilį, buvo nepakankamai atidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei įsirėmė į nuleistą kelio užtvarą, ko pasėkoje užtvaro kartis pasikėlė, tačiau dėl tvirtinimo detalių trūkio nenusileido, o nukrito. Tokiais veiksmais B. Š. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, nes UAB „Stova“ turtas buvo apgadintas, bendrovė patyrė 62,92 € turtinę žalą, susijusią su kelio užtvaro remonto darbais. Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas B. Š. neigia savo kaltę dėl tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos teigdamas, kad dėl stipriai šviečiančios saulės į akis, jis apskritai nepamatė kelio užtvaro, jokio susidūrimo garso taip pat nejuto. Šiuos B. Š. parodymus patvirtino liudytoja L. G. Š., eismo įvykio metu važiavusi kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu.

Kaip jau buvo minėta, peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą aiškiai matosi, kad B. Š. vairuojamas automobilis atsiremia į kelio užtvarą ir truputį pristabdo. Kadangi kelio užtvaras pasikelia, B. Š. įvažiuoja į pagrindinį kelią ir išvažiuoja iš eismo įvykio vietos. Tuo metu kelio užtvaras nenusileidžia, o nukrenta.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad automobiliui atsirėmus į kelio užtvarą ir šiam pakilus, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, galėjo ir nesuprasti, kad jis sugadino šį užtvarą, nes jokių braukimo ar kitokių automobilio apgadinimo žymių nustatyta nebuvo (b.l. 13,14). Įvertinus tai, kad tuo metu saulė švietė teisiai jam į akis, B. Š. galėjo ir nepamatyti nukrentančio kelio užtvaro ne į važiuojamąją kelio dalį, o į priešingą šaligatvio pusę, nes visą dėmesį buvo sukoncentravęs į išvažiavimą į pagrindinį kelią. Tokie jo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, nes jis nesuvokė savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena B. Š. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

B. Š. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis nesustojo prieš STOP liniją, kaip to reikalauja KET 3 priedo 1.11 punktas, numatantis, kad plati linija, brėžiama skersai važiuojamosios dalies („Stop“ linija), rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio ženklui „Stop“ (kai sankryža nereguliuojama) arba draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui.

Iš pateikto vaizdo įrašo bei policijos pareigūno D. Č. 2015-10-28 tarnybinio pranešimo (b.l. 3) matyti, kad „STOP“ linija yra už greitį ribojančio kalnelio ir yra lygiagreti nusileidusiam kelio užtvarui. Sustojimo vieta jokiais papildomais kelio ženklais nepažymėta, taip pat toje vietoje nėra šviesoforo signalo, reguliuojančio eismą.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad B. Š. veiksmuose nėra ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nes įstatymas įpareigoja vairuotoją sustoti prieš „STOP“ liniją tik tuomet, kai yra kelio ženklas „STOP“ arba dega draudžiamas šviesoforo signalas. Šioje vietoje, kaip jau buvo minėta, eismas papildomu kelio ženklu „STOP“ ar šviesoforu nereguliuojamas, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena B. Š. atžvilgiu pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – B. Š. prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi bei teisės pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio daugiau nei 65 metų amžiaus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nekeliantis grėsmės visuomenės ir eismo saugumui) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius B. Š. – du kartus buvo baustas administracine tvarka už KET ir kitos rūšies pažeidimus, paskutinį kartą 2005 metais, galiojančių nuobaudų neturi, pensininkas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, B. Š. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

B. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

B. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 15052984042. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė