Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-07-17 · Civilinė byla Nr. 2-1494-454/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
2-1494-454/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20629-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
T. K.
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1494-454/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20629-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.7.1; 3.2.8.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. patikslintą ieškinį atsakovei J. M. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjamas ieškovo T. K. (toliau – ieškovas) patikslintas ieškinys atsakovei J. M. (toliau – atsakovė) dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajone.

Šalys susitarė bylą baigti taikiai ir pateikė šalių sudarytą taikos sutartį. Prašė patvirtinti pateiktą taikos sutartį, bylą nutraukti, grąžinti ieškovui 75 proc. žyminio mokesčio. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos, išaiškintos, suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos, išaiškintos, suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.

Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, todėl yra pagrindas šią sutartį patvirtinti pagal joje išdėstytas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Tvirtinamas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai (taikos sutarties 11–16 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu galima tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms (pasikeitus vaikų poreikiams arba tėvų turtinei padėčiai).

Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas į bylą pateikęs įrodymus, kad patyrė 200,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tačiau šalys taikos sutarties 10 punkte susitarė, jog šalys nereikalauja viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos nepriteistinos.

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovas sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovui grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 112,50 Eur (150,00 Eur × 75 proc. / 100 proc., CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Paduodant ieškinį, ieškovas žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nemokėjo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl patvirtinus taikos sutartį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 27,00 Eur (150,00 Eur išlaikymas x 12 mėn. x 3 proc. x 25 proc. x 2 = 27,00 Eur). Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 18,75 Eur (2 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas x 3 proc. x 25 proc. = 18,75 Eur). Iš viso 45,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 22,55 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi šioje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovės nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmė yra nurodyta teismo nutartyje, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas nutartyje yra aiškiai apibrėžtas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalios nuo teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti minėtas laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,

nutaria:

patvirtinti ieškovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 14 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Šalys šia sutartimi susitarė taikiai išspręsti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. 2-1494-454/2020 nagrinėjamą ginčą pagal ieškovo ieškinį dėl šalių nepilnamečių vaikų L. K. ir A. K. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo.

2. Šalys sutaria, kad vaikų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų tėvu T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

3. Šalys sutaria, kad vaikų motina J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) telkia išlaikymą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties patvirtinimo teismo sprendimu dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

5. Vaikų motina J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su šalių nepilnamečiais vaikais A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja toliau nurodyta tvarka:

a. Motina turi teisę bendrauti su vaikais neporinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val., pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir asmeniškai juos pristatydama į vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18:00 val.

b. Motina turi teisę bendrauti su vaikais porinių savaičių dvi dienas, kurios turi būti iš anksto suderintos su vaikų tėvu, atsižvelgiant į motinos darbo grafiką. Suderintomis dienomis, vaikai turi būti paimami iš jų ugdymo įstaigos / popamokinės veiklos ir pristatomi į vaikų gyvenamąją vietą iki 20 val. vakaro. Porinių savaičių bendravimo su vaikais dienos dėl sekančio mėnesio turi būti suderintos ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 9 dienos.

c. Motina turi teisę bendrauti su vaikais neporiniais kalendoriniais metais: per Naujuosius metus (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.), Šv. Velykas (abi dienas), pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos šventinės dienos 13:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki Naujųjų metų ir / arba Šv. Velykų antros dienos 14:00 val.

d. Motina turi teisę bendrauti su vaikais poriniais kalendoriniais metais: per Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24–26 d.), pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos šventinės dienos 13:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos 14:00 val.

e. Šalys sudaro sąlygas vaikams pasveikinti tėvus jų gimtadienio proga bei motinos ir tėvo dienos proga.

f. Motina turi teisę bendrauti su vaikais per vaikų gimtadienius bendru tėvų ir vaikų sutarimu, o nepavykus susitarti, motina turi teisę bendrauti su vaikais per vaiko gimtadienį neporiniais kalendoriniais metais.

g. Motina turi teisę, įspėjusi vaikų tėvą SMS žinute ar el. laišku ne mažiau kaip prieš mėnesį laiko, praleisti ne mažiau kaip pusę motinos kasmetinių atostogų su vaikais (ne mažiau 14 kalendorinių dienų) ir pusę vaikų mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), įskaitant, minėtam laikui, išsivežti juos į užsienį.

h. Šalys bendraudamos su vaikais pagal nustatytą tvarką privalo informuoti viena kitą apie pasikeitusią vaikų sveikatos būklę, jų buvimą gydymosi įstaigose, sanatorijose, apie pasikeitusį būrelių grafiką, suplanuotą vizitą į gydymo įstaigą ar kitą svarbią informaciją susijusią su vaikų gerovės užtikrinimu, apie tai informuojant telefonu per kiek įmanoma trumpiausią laiką, bet ne vėliau, kaip per 1 val. nuo aplinkybių paaiškėjimo momento.

i. Šalys privalo informuoti viena kitą SMS žinute apie vaikų planuojamas išvykas su ugdymo įstaiga, būreliais, apie planuojamus renginius, kuriuose dalyvauja šalių vaikai, ne vėliau, kaip kitą dieną po sužinojimo, nurodant datą, laiką, koks renginys ir renginio vietą.

j. Motina negalėdama pasinaudoti savo teise bendrauti su vaikais pagal nustatytos tvarkos sąlygas, turi informuoti vaikų tėvą SMS žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki jos teisės įgyvendinimo dienos.

k. Esant aplinkybėms, dėl kurių motinos bendravimas su vaikais negalimas (vaiko ar motinos liga ir kitos nenumatytos aplinkybės), šalys privalo viena kitą informuoti apie šias sąlygas SMS žinute iš karto šioms aplinkybėms atsiradus, bet ne vėliau kaip 4 valandoms (pagal galimybes) iki numatyto susitikimo.

l. Motina su vaikais netrukdomai ir neterminuotai bendrauja telefonu ir kitomis komunikacijos priemonėmis, tačiau bendravimas negali trukdyti vaikų ugdymo bei poilsio

režimui.

m. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai ir (ar) kontaktiniai informacijai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po gyvenamosios vietos ir (ar) kontaktinės informacijos pasikeitimo.

6. Šalys turi teisę geranoriškai susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos nei numatyta šia taikos

sutartimi, tačiau toks bendravimo tvarkos pakeitimas nekeičia šios taikos sutarties nuostatų.

7. Šalys sutaria, kad J. M. įsiskolinimas už šalių vaikų A. K. ir L. K. išlaikymą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 28 d. iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos yra 2 500,00 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų 00 ct). Šalys sutaria, kad ši suma turi būti išmokėta per 48 (keturiasdešimt aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo šios taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos, į mėnesį mokant po 52,08 Eur (penkiasdešimt du eurus 8 ct). Šalys sutaria, kad visa suma gali būti išmokėta anksčiau susitarto 48 mėnesių termino.

8. Šalys sutaria, kad J. M., atsižvelgiantį šia taikos sutartimi sutartą šalių vaikų išlaikymo dydį bei išlaikymo įsiskolinimo dydį, į tai, kad šalių vaikai gyvena ir gyvens kartu su vaikų tėvu T. K., neturi jokių pretenzijų ir ateityje nereikš dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo T. K. asmenine nuosavybės teise ir kredito sutarties Nr. 15-024722-FA sudarytos su AB „Swedbank“ mokėjimu, kol šalys kartu gyveno.

9. Šalys neturi ir nereikš viena kitai jokių pretenzijų, reikalavimų, susijusių su šia civiline byla.

10. Šalys nereikalauja viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Civilinę bylą Nr. 2-1494-454/2020 nutraukti.

Priteisti iš atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 45,75 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 75 ct) žyminį mokestį ir 22,55 Eur (dvidešimt dviejų eurų 55 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Įsiteisėjus nutarčiai, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovui T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 112,50 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2020 m. sausio 25 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas