- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- e2A-1532-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15441-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- UAB „Resolution advisers LT“
- Ieškovas
- BUAB „Neonetas“
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1532-777/2015
Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-15441-2014-3)
2015 m. rugsėjo 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Resolution advisers LT“ atstovo advokato M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Neonetas“ ieškinį atsakovei UAB „Resolution Advisers Lt“ dėl nepagrįstai gauto atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 34 216,90 Lt nepagrįstai gauto atlyginimo. Nurodė, kad 2012-10-15 ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. Sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo tarpininkauti ieškovei surandant tinkamas patalpas, kurias ieškovė galėtų išsinuomoti savo veiklai vykdyti, o ieškovė už atsakovės surastą objektą, atitinkantį sutarties sąlygas, turėjo sumokėti sutartyje sutartą atlyginimą – 12,5 proc. nuo vidutinio metinio nuomos mokesčio, nuomos sutartyje numatytam nuomos terminui. Vykdydama sutarties nuostatas, atsakovė ieškovei surado du objektus – Jonavos g. 60, Kaune, bei Pramonės pr. 6, Kaune. Aptarus nuomos sutarties nuostatas, tarpininkaujant atsakovei, ieškovė su patalpų, adresu Pramonės pr. 6, Kaune, savininku UAB „Prisma LT“ 2013-12-04 sudarė nuomos sutartį. Nuomos sutartyje ieškovė su UAB „Prisma LT“ sutarė, kad UAB „Prisma LT“ išnuomoja ieškovei 2200 kvadratinių metrų patalpas, esančias adresu Pramonės pr. 6, Kaunas, 10 metų laikotarpiui nuo objekto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. 2013 m. pradžioje paaiškėjo, kad UAB „Prisma LT“ negali įvykdyti sutarties visa apimtimi, t. y. UAB „Prisma LT“ gali perduoti tik 1470 kvadratinių metrų patalpų ploto iš nuomos sutartimi sutartų 2200 kvadratinių metrų. 2013-03-12 ieškovė UAB „Prisma LT“ įteikė pretenziją dėl neperduodamų patalpų pagal pasirašytą nuomos sutartį, vėliau nuomos sutartį nutraukė dėl UAB „Prisma LT“ kaltės. Kadangi ieškovė atsakovei už surastą objektą, adresu Pramonės pr. 6, Kaunas, buvo sumokėjusi 34 216,90 Lt + 9 909,90 Lt PVM mokesčio, atsakovė, nenorėdama grąžinti gautų lėšų iš ieškovės, pažadėjo ieškovei surasti kitą objektą, atitinkantį sutarties sąlygas, o gautas sumas įskaičiuoti už kitą objektą, tačiau kito objekto atsakovė ieškovei nesurado, gautų lėšų negrąžino. Ieškovės nuomone, ieškovės atsakovei sumokėtos lėšos buvo sumokėtos nepagrįstai – atsakovė ieškovei nesuteikė paslaugų, už kurias sutartyje jai buvo nustatytas atlygis, todėl prašė priteisti iš atsakovo jam sumokėtus 34 216,90 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-25 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Resolution advisers LT“ 9 909,90 Eur (34 216,90 Lt) nepagrįstai gauto atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 9 909,90 Eur (34 216,90 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 700,88 Eur atstovavimo išlaidų ieškovui BUAB „Neonetas“. Priteisė iš atsakovo UAB „Resolution advisers LT“ 223 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl UAB „Prisma LT“ kaltės, nuomotojui negalint išnuomoti sutarto dydžio patalpų ir jų neperduodant nuomininkui – ieškovui. Teismo nuomone, ieškovė buvo aiškiai išreiškusi poziciją, kad ją tenkina 2200 kv. m. dydžio patalpos, todėl paslaugų sutarties 5.2. punkto nuostatos dėl atsiskaitymo su atsakove už suteiktas tarpininkavimo paslaugas turėtų būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies – atsakovės nenaudai ir jas priėmusios šalies – ieškovės naudai. Teismas konstatavo, kad pripažinus, kad pagal šalių sudarytą tarpininkavimo sutartį ieškovei paslauga suteikta nebuvo, nes realiai turtas išnuomotas ir perduotas ieškovei nebuvo, taip pat remiantis paslaugų sutarties nuostatomis, ieškovė pagrįstai reikalauja šioje byloje iš atsakovo grąžinti sumokėtą atlyginimą CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis nebuvo įvykdyta, t.y. ieškovė ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių neperėmė patalpų, kurias jai surado atsakovas ir už kurių suradimą ieškovė atsakovei sumokėjo sutartą atlyginimą, atsakovas privalo grąžinti sumokėtas sumas, t. y. 9 909,90 Eur (34 216,90 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, aiškindamas tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 2012-10-15 sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, teismas netinkamai taikė ir todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, dėl neteisingo sutarties aiškinimo teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė tariamai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. Teismas, nors ir nustatęs, jog 2012-12-04 tarp ieškovės ir UAB „Prisma Lt“ sudaryta nuomos sutartis Nr. 2012/12/04-02 buvo nutraukta dėl nuomotojo kaltės, atsakomybę už nuomotojo veiksmus perkėlė atsakovei taip nepagrįstai praplėsdama atsakovės atsakomybės apimtį. Sprendimu pažeistas sutarčių privalomumo principas. Teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą. Atsakovės nuomone, teismas priimdamas sprendimą pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei sprendimo pagrindimą, dėl ko priimtas neteisėtas sprendimas. Egzistuoja atskiras visiško sprendimo negaliojimo pagrindas – teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai darė išvadą, jog atsakovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis ieškovo pageidaujamų patalpų išsinuomojimas, jų valdymas nuomos teise. Tiek nuomos sutartis, tiek ir 2012-12-19 darbų priėmimo aktas Ieškovo buvo pasirašytas Ieškovui nežinant ir net neįtariant, jog nuomotojas UAB „Prisma LT“ neturi teisės nuomoti nuomos sutartimi sutarto ploto patalpų. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji ėmėsi bent kažkokių veiksmų, siekiant nustatyti realias objekto nuomos galimybes, taip pat UAB „Prisma LT“ įgaliojimus šio objekto nuomai. Pažymi, kad šio ginčo atveju esminę reikšmę turi ne tai, kad nuomos sutartis nebuvo įvykdyta, bet tai, kad ši sutartis nuo pat jos sudarymo dienos net ir negalėjo objektyviai būti vykdoma, kadangi nuomotojas UAB „Prisma LT“ neturėjo galiojančių įgaliojimų išnuomoti nuomos sutartimi aptarto ploto patalpų. Teigia, kad nuomotojo UAB „Prisma LT“ atsakomybės klausimas šioje byloje reikšmingas tik tiek, kiek jis patvirtina, kad su apeliante sudaryta paslaugų sutartis nebuvo įvykdyta. Pažymėjo, jog nuomotojas UAB „Prisma LT“ nebuvo prisiėmęs jokių prievolių pagal ieškovės su apeliante sudarytą paslaugų sutartį, todėl UAB „Prisma LT“ neturi realaus suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas neturėjo pareigos įtraukti jos dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės apmokėtos 9 909,90 Eur (34 216,90 Lt) sumos, kurią ji sumokėjo atsakovei už surastas nuomojamas patalpas, grąžinimo.
Nustatyta, kad ieškovė BUAB „Neonetas“ kreipėsi į atsakovę UAB „Resolution advisers LT“, kad surastų patalpas nuomai, t. y. suteiktų nematerialaus pobūdžio paslaugas. Ieškovė ir atsakovė pasirašė paslaugų teikimo sutartį dėl tarpininkavimo. Atsakovė įsipareigojo surasti patalpas, kurias ieškovas galėtų išsinuomoti savo veiklai vykdyti, o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutartyje sutartą atlyginimą t. y. 12,5% nuo vidutinio nuomos mokesčio, numatyto nuomos sutartyje. 2012 metų gruodžio mėnesį atsakovas surado objektą – 2200 kvadratinių metrų patalpas, adresu Pramonės pr. 6, Kaune, dalyvavo kartu su ieškove pasirašant nuomos sutartį. Sudarius objekto nuomos sutartį, 2012-12-19 ieškovė atsakovei pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo sutartą pinigų sumą. Paaiškėjus, kad UAB „Prisma LT“ gali perduoti tik 1470 kvadratinių metrų patalpų, vietoje žadėtų 2200 kvadratinių metrų, 2013-03-12 ieškovė UAB „Prisma LT“ įteikė pretenziją dėl neperduodamų patalpų pagal pasirašytą nuomos sutartį, o vėliau nuomos sutartį nutraukė.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo minėtomis CPK nuostatomis, nors buvo pagrindas jas taikyti.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad aptarus nuomos sutarties sąlygas, tarpininkaujant atsakovei, ieškovė su objekto savininke UAB „Prisma Lt“ 2012-12-04 sudarė nuomos sutartį. Ieškovė nurodo ir tai, kad nuomos sutartis su UAB „Prisma LT“ buvo nutraukta dėl UAB „Prisma LT“ kaltės, dėl žalos atlyginimo į UAB „Prisma LT“ nesikreipė, ginčų nėra. Atsakovės teigimu, ieškovės ir UAB „Prisma LT“ sudarytoje nuomos sutartyje buvo numatytos netesybos, todėl atsakomybė turėtų tekti UAB „Prisma LT“, mano, kad ieškinys reiškiamas ne tam atsakovui. Atsakovė nurodo ir tai, kad nuomos sutartis nutraukta dėl nuomotojo kaltės, todėl atsakovė negali būti už tai atsakinga. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl UAB „Prisma LT“ kaltės, nes ji neturėjo teisės išnuomoti tokio dydžio patalpų, dėl kurių šalys tarėsi. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Prisma LT“ taip pat buvo šių ginčijamų nuomos santykių dalyvė, tačiau pirmosios instancijos teismas UAB „Prisma LT“ neįtraukė į procesą, nesiaiškino nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, tai yra kokios nuomos sutarties sąlygos buvo aptartos iki nuomos sutarties sudarymo, kaip buvo vedamos derybos dėl objekto nuomos, ar UAB „Prisma LT“ informavo atsakovę apie nuomojamo objekto dydį prieš pasiūlant sudaryti objekto sutartį su ieškove, ar ieškovė su UAB „Prisma LT“ aiškinosi patalpų dydį iki nuomos sutarties sudarymo. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nebuvo aiškintasi ir tai, kodėl nuomos sutarties specialiosios dalies 7 punkte konstatuota, kad sutartyje yra nurodytas tik preliminarus patalpų plotas, kokia galima patalpų ploto paklaida, kodėl išskaidytas sėkmės mokesčio mokėjimas į dvi dalis tik už ginčo objektą, kodėl atsakovė nesiėmė veiksmų, išsiieškoti nesumokėtos sėkmės mokesčio dalį, kodėl ieškovė (jos vadovai iki bankroto bylos iškėlimo) nesiėmė veiksmų dėl atsakovei išmokėtų sumų grąžinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovė žadėjo surasti ieškovei kitą objektą, gautą sumą įskaityti už kitą objektą, tačiau kito objekto nesurado, gautų pinigų negrąžino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės dėl nuomos santykių sudarymo svarbios nagrinėjant šį ginčą, todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į procesą UAB „Prisma LT“, neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ieškovės ir atsakovės dėl ginčo esmės, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme. UAB „Prisma LT“ įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį ji įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme, teismui būtų galimybė išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su nuomos sutarties sudarymu.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.