Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Amber Air“ generalinio direktoriaus R. G. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Amber Air“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 6 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei ,,Amber Air“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas UAB ,,Amber Air“ valdymo organas generalinis direktorius R. G. 2006 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos minėtai bendrovei iškėlimo, o 2006 m. gruodžio 15 d.. pašalino teismo nurodytus ieškinio trūkumus (b. l. 21, 4). Teismas 2007 m. sausio 2 d. nutartimi areštavo minimos bendrovės turtą.

Teismas skundžiamą nutartį priėmė labai skubotai ir paviršutiniškai. Ši nutartis pažeidžia ĮBĮ 9 straipsnio antrosios dalies 6 punktą ir ketvirtąją dalį, nes pagal šias įstatymo normas teismas privalo nustatyti visas aplinkybes, kurios turi reikšmės bankroto bylos nagrinėjimui, bei atidėti bankroto bylos iškėlimą, jei tam yra svarbios priežastys. Itin svarbia priežastimi, dėl kurios bylą reikia sustabdyti, pripažįstama įmonės restruktūrizavimo bylos pradžia. Teismas nesuteikė progos plačiau paaiškinti apie rengiamą investicinį projektą dėl susidariusių skolų grąžinimo bei įmonės veiklos atgaivinimo. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad įmonės atgaivinimui, o ne bankrutavimui, teikiama pirmenybė. Įmonės veiklos atgaivinimas labiausiai atitinka visų kreditorių, įmonės darbuotojų, įmonės savininkų bei visos visuomenės interesus (ĮBĮ 9 str. 4 d.). Teismas UAB ,,Amber Air“ generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 5 d. raštą turėjo įvertinti kaip ieškinio atsiėmimą ir ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą (ĮBĮ 10 str. 1 d., CPK 139 str.). Byloje dalyvauja tik du asmenys – bendrovės generalinis direktorius ir pati bendrovė, kreditoriai jokių ieškinių dėl bankroto bylos iškėlimo nereiškia, o minėtas raštas patvirtina abiejų dalyvaujančių byloje asmenų valią, kad ieškinys šiuo metu nebūtų nagrinėjamas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 338, 329, 330 str.).

Skundžiama nutartimi teismas išsprendė du klausimus: atmetė prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo atidėjimo bei išnagrinėjo pareikštą ieškinį ir iškėlė bendrovei bankroto bylą. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis abejose šiose dalyse.

Dėl apelianto prašymo atidėti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą. Kaip žinoma, nagrinėjant bankroto bylas yra taikomos CPK įtvirtintos taisyklės, išskyrus išimtis, kurias nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ) (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str.), o CPK 178 straipsnis įtvirtina bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Dėl šio darytina išvada, kad apeliantas nagrinėjamu atveju privalėjo pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą atidėti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą (CPK 178 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas šį prašymą grindė tuo, jog įvyko UAB ,,Amber Air“ akcininkų struktūros pasikeitimas ir pasikeitę bendrovės akcininkai rengia investicinį projektą dėl tolimesnės veiklos bei susidariusių skolų grąžinimo būdų. Prieš šio prašymo apeliantas pridėjo akcininkų registro įrašo kopijas ir išrašą iš visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriame bendrovės generalinis direktorius įpareigotas kreiptis į teismą su prašymu atidėti teismo posėdį (b. l. 72-75). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog apeliantas neįrodė šio prašymo pagrįstumo (CPK 185, 178 str.). Kaip teisingai nurodė teismas, pateikti dokumentai neduoda pagrindo spręsti, jog bendrovės restruktūrizavimo procesas pradėtas ir galima pagrįstai tikėtis atgaivinti jos veiklą, nes ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie rengiamus investicinius projektus dėl bendrovės veiklos, restruktūrizavimo planus, taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo kreiptasi į teismą, kad buvo sušauktas pagrindinių kreditorių susirinkimas šiuo klausimu, sudaryti restruktūrizavimo plano matmenys, jog akcininkai priėmė sprendimą restruktūrizuoti bendrovę ir pan.

Atmestinas apelianto argumentas, jog minėtą ieškovo raštą teismas turėjo vertinti kaip ieškinio atsiėmimą ir ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą. Tačiau, kaip matyti iš minimo dokumento, ieškovas jame aiškiai suformulavo prašymą atidėti procesinius veiksmus, o ne atsiimti ieškinį (ĮBĮ 10 str. 1 d., CPK 139 str.).

Atskirajame skunde apeliantas teisingai nurodė, kad restruktūrizavimo bylos pradžia yra svarbi priežastis sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą, kad įmonės atgaivinimui, o ne bankrutavimui, teikiama pirmenybė, tačiau pažymėtina, jog taip pat būtina atsižvelgti į bankroto proceso, esmę, paskirtį, specifiką. Kaip žinoma, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Toks specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėtojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). Toks griežtas bankroto proceso reguliavimas specialiosiomis ĮBĮ nuostatomis glaudžiai susijęs su įmonių bankroto teisės instituto paskirtimi: išspręsti praktines problemas, atsirandančias dėl to, kad ekonominių santykių subjektai nevykdo prievolių savo partneriams ar nevykdo savo mokestinių prievolių. Taigi šis institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šio įstatymo normos iš esmės yra viešosios teisės normos, o pats įmonių bankroto institutas skirtas tenkinti taip pat ir viešuosius interesus. Apeliantas, kaip minėta, nepateikė argumentų, kurie pagrįstų bendrovės restruktūrizavimo proceso realumą, todėl, įvertinus būtinybę bankroto procedūras atlikti kuo operatyviau, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien neapibrėžtas tinklas išsaugoti įmonės veiklą negali paneigti konkretaus viešojo tikslo kaip galima greičiau išspręsti klausimus, susijusius su nemokiais, veiklos nebevykdančiais ūkio subjektais.

Dėl bankroto bylos iškėlimo.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iškelti UAB ,,Amber Air“ bankroto bylą, nurodė, jog šią nutartį teismas priėmė labai skubotai ir paviršutiniškai, pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio antrosios dalies 6 punktą ir ketvirtąją dalį, nes pagal šias įstatymo normas teismas privalėjo nustatyti visas aplinkybes, kurios turi reikšmės bankroto bylos nagrinėjimui. Taigi pats apeliantas, kuris, kaip minėta, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neneigia teismo konstatuoto bendrovės nemokumo fakto.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą minėtai bendrovei dėl jos nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tokios teismo išvados pagrįstumą patvirtina paties ieškovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai: pagal 2005 m. gruodžio 31 d. balansą, įmonės turtas buvo vertas 4 854 027 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 622 830 Lt (b. l. 41). Tuo tarpu 2006 m. lapkričio 27 d. bendrovės balanse nurodyta, kad bendrovės turto vertė yra 1 481 340 Lt, o įsipareigojimai – 3 816 465 Lt (b. l. 43), tai yra įmonės skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, įrodyta, jog bendrovė laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, nevykdo veiklos (b. l. 53, 54). Taigi teismas neabejotinai nustatė neabejotiną pagrindą bankroto bylai iškelti. Kaip buvo paminėta, ieškovas pirmosios instancijos teismo prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą, rėmėsi tuo, kad 2007 m. sausio mėnesį pasikeitė bendrovės akcininkai, yra rengiamas investicinis projektas įmonės veiklai atnaujinti. Tačiau iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog bendrovės ūkinė - finansinė situacija iš esmės keičiasi ir siekiama realiai atstatyti bendrovės mokumą ir veiklą (CPK 178 str.). Apeliantas, remdamasis ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalimi, teigia, kad pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas, todėl teismas neturėjo pagrindo iškelti bankroto bylą, ir apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad po to, kai teismas priėmė skundžiamą nutartį UAB ,,Amber Air“ mokėjo atlyginimą pagal darbo sutartis, bendrovės akcininkas ,,Cosma GmbH“ su UAB ,,Amber Air“ pasirašė skolų perkėlimo sutartis ir atsiskaitinėjo su kreditoriais bei pasirašė susitarimus su UAB ,,Amber Air“ dėl skolų grąžinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie duomenys neduoda pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 185 str.).

Sutinkamai su ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalimi teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Tuo tarpu nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai, kad tokia byla yra iškelta ar buvo atlikti veiksmai Civilinio kodekso 2.95 – 2.103 straipsniuose nustatyta tvarka tokiam restruktūrizavimui įvykdyti (CPK 178 str.). Pažymėtina tai, kad ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog pasikeitus aplinkybėms, kurios buvo konstatuotos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, ši byla gali būti nutraukta.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išsakytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329, 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.