- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- I3-1802-811/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04380-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerjos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi priimta pareiškėjo S. V. skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. BR6-4686 (1 t. b. l. 38–42, 137-138).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo daug kartų kreipęsis į NMA, prašydamas išmokėti paramą už žemės ūkio naudmenas dėl to, jog pareiškėjas turi žemės ir ūkininkaudamas patiria nuostolių. Teigia, kad NMA 2018 m. birželio 13 d. atsiuntė nurodymą grąžinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas, išmokėtas 2016 m., dėl žemės ūkio veiklos vykdymo įsipareigojimų nevykdymo – Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo neužpildymo. Pareiškėjas pažymi, kad jis nebuvo supažindintas su taisyklėse esančiu reikalavimu pildyti minėtą žurnalą ir nors jo nepildė, tačiau pievų tvarkymo darbus atliko, todėl mano, kad atsakovė nepagrįstai nemokėti paramos už trejus metus (2016 m., 2017 m. ir 2018 m.).
Pareiškėjas teigia buvęs supažindintas tik su taisyklėmis, pagal kurias privalu ne mažiau kaip du kartus per metus (ne mažiau kaip vieną kartą šienaujant iki einamųjų metų liepos 1 d. ir ne mažiau kaip vieną kartą šienaujant nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 31 d.) nušienauti ganyklas ar pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, GPA ir DGP ), jas nuganyti (būtini gyvulių buvimo lauke požymiai); nupjauti pievų žolę (šieną, žaliąją masę ar kt.), sutvarkyti (išvežti iš lauko, supresuoti arba sudėti į kūgius šieną, susmulkinti ir tolygiai paskleisti žolę). Nurodo, kad su kitomis ganyklų ir pievų tvarkymo taisyklėmis bei jų pakeitimais pareiškėjas nebuvo supažindintas, jos taip pat nebuvo skelbiamos per masinės informacijos priemones, nebuvo platinamos viešai (parduotuvėse, bibliotekose, kioskuose), o internetu pareiškėjas nesinaudoja. Apie pasikeitusias taisykles – pildyti minėtą žurnalą – teigia sužinojęs tik 2018 m. birželio 13 d. gavęs nurodymą grąžinti tiesiogines išmokas už 2016 m. Pasak pareiškėjo, pildyti žurnalą buvo tik vienkartinis reikalavimas 2016 m. Teigia, jog, tam, kad ūkininkas įvykdytų keliamus reikalavimus paramai gauti, turi apie juos žinoti. Nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas - minėto žurnalo neužpildymas per 3 dienas po darbų atlikimo – yra netyčinis, padarytas dėl informacijos trūkumo.
Pareiškėjas nesutinka su sankcijos apskaičiavimu, kadangi, pareiškėjo teigimu, bausmė turi būti skiriama tik už padarytą pažeidimą – už žurnalo nepildymą, o ne už neteisingą deklaravimą.
Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame NMA atsakyme nėra paaiškinta, kodėl nebuvo remiamasi jo atsakovei pateikta pažyma apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Dėl šios (duomenys neskelbtini) pareiškėjos galimybės mąstyti, dirbti yra (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, kad pajamos, gaunamos ūkininkaujant, jam turėtų būti pagrindinės, tačiau be tiesioginių išmokų, pelno negauna ir negali pragyventi.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t. b. l. 142–146).
Teigia, kad NMA, įvertinusi 2016 m. birželio 6 d. pateiktą pareiškėjo paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, reg. Nr. 16-1009465964-A1-1 (toliau – ir 2016 m. Paraiška), nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų bei kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 1 141,35 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai. Paaiškina, kad 2016 m. Paraiškoje deklaruotas 10,87 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Pareiškėjas, pateikdamas ir pasirašydamas 2016 m. Paraišką, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (2016 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 punktas), tokiu būdu patvirtino, kad yra susipažinęs su visais reikalavimais gauti paramą, visais reikalavimų įvykdymo terminais ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą / nustatytus pažeidimus. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis ir jos vertinimo metu buvo apskaičiuota ir perduota išmokėti: 434,80 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma; 369,58 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma; 336,97 Eur žalinimo išmokos suma.
Atsakovė paaiškina, kad NMA 2016 m. lapkričio 4 d. atliko 2016 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad pareiškėjas nesilaiko žemės ūkio veiklos įsipareigojimų – vesti ir tinkamai užpildyti Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą dėl visų laukų, kuriuose deklaruotos ganyklos ar pievos (GPŽ/DGP) ganymo/šienavimo (taikoma, jei pareiškėjo ganyklų ir pievų plotuose laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis nuo sausio 1 iki birželio 30 d. mažesnis kaip 0,3 SGV/ha) (2016 m. paraiškoje pareiškėjas nedeklaravo gyvūnų). Dėl nurodyto žemės ūkio veiklos įsipareigojimo, nustatyto Taisyklių 10.3 papunktyje, nesilaikymo, minėtų laukų plotas yra neteisingai deklaruojamas ir dėl to turi būti taikoma neteisingo deklaravimo sankcija (Taisyklių 87 punktas). Taigi, įvertinus nurodytus žemės ūkio kriterijų nesilaikymo atvejus (10,87 ha plotas), 2016 m. Paraiškai taikoma sankcija dėl 10,87 ha ploto neteisingo deklaravimo (Taisyklių 4.20 papunktis). Atsakovė taip pat paaiškina, kad 2016 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka buvo 10,87 ha, o faktinis plotas yra 0 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 10,87 ha, t. y. daugiau nei 50 proc. (deklaruotas plotas 10,87 ha – faktinis plotas 0 ha / faktinis plotas 0 ha x 100 proc. = 100 proc.), todėl pagrindinė tiesioginė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus išmoka Pareiškėjui neskiriama ir taikoma papildoma nuobauda – ilgalaikė sankcija. Sankcija pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 68.4 papunkčiu, Taisyklių 81 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 4 dalimi. 2016 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka buvo 10,87 ha, o faktinis plotas yra 0 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 10,87 ha, t. y. daugiau nei 50 proc. (deklaruotas plotas 10,87 ha – faktinis plotas 0 ha / faktinis plotas 0 ha x 100 proc. = 100 proc.), todėl žalinimo išmoka neskiriama ir taikoma papildoma nuobauda – ilgalaikė sankcija. Sankcija pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 68.4 papunkčiu, Taisyklių 86 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 28 straipsnio 1 punkto 3 pastraipa.
Atsakovė pažymi, parama pagal 2016 m. Paraišką pareiškėjui jau buvo išmokėta, tačiau įvertinus minėtus patikros vietoje rezultatus, nustatyta, kad dėl neteisingo deklaravimo parama nepriklauso, vadovaujantis Taisyklių 68.4 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą susigrąžina pareiškėjams mokėtiną paramą. Atsakovė, atsižvelgdama į patikros vietoje rezultatus, peradministravo pareiškėjo 2016 m. Paraišką ir 2018 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-3239 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas NMA 2018 m. liepos10 d. raštu Nr. BR6-8473 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. 2018 m. liepos 27 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl išsamaus šio NMA sprendimo pateikimo. NMA 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. BR6-11643 „Dėl atsakymo į prašymą“ išsiuntė pareiškėjui išsamų NMA 18 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. SP1-3239, tačiau pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. pateikė prašymą paaiškinti, dėl kokių priežasčių susidarė skola. Agentūra 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. BR6-4686 „Dėl atsakymo į prašymą“ išsamiai paaiškino visas faktines bei teisines aplinkybes, dėl kurių susidarė pareiškėjo skola pagal 2016 m. Paraišką. 2019 m. liepos 3 d. buvo gautas pareiškėjo pakartotinis prašymas dėl susidariusios skolos grąžinimo. NMA 2019 m. liepos 7 d. raštu Nr. BR6-4686 „Dėl atsakymo į prašymą“ dar kartą pareiškėjui išsamiai paaiškino visas aplinkybes dėl susidariusios skolos sugrąžinimo.
Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškėjas NMA skolos sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, neteikė prašymo skolą išdėstyti dalimis, todėl Agentūra 2019 m. birželio 18 d. su pareiškimu Nr. BR6-4080 kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus susidariusios skolos priteisimo. Minėtas teismas 2019 m. birželio 19 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3886-339/2019, kuriuo išieškojo iš pareiškėjo 1 141,35 Eur skolą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skola jau išieškota ir pareiškėjas nėra skolingas NMA.
Atsakovės manymu, pareiškėjo skundžiamas raštas nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu), kadangi NMA šiuo raštu neišreiškė valios dėl sankcijų taikymo, nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų. NMA skundžiamu raštu tik informavo pareiškėją apie tai, kaip pareiškėjui susidarė skola pagal pateiktą 2016 m. Paraišką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NMA 2019 m. liepos 17 d. rašto „Dėl atsakymo į prašymą“ Nr. BR-4686 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Agentūra 2016 m. lapkričio 4 d. atliko 2016 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje ir nustatė, kad nesilaikyta įsipareigojimo vesti ir tinkamai užpildyti Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą dėl visų laukų, kuriuose deklaruotos ganyklos ar pievos (GPŽ/DGP), ganymo/šienavimo (NMA Kontrolės departamento Telšių patikrų vietoje skyriaus Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaita Nr. 16-1009465964-D4-1, 1 t., b. l. 180–193). NMA, įvertinusi 2016 m. Paraišką ir nustačiusi, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų bei kompensacinių išmokų suma, t. y. parama pagal 2016 m. Paraišką išmokėta, tačiau įvertinusi 2016 m. lapkričio 4 d. patikros rezultatus ir nustačiusi, kad parama pareiškėjui nepriklauso, dėl ko susidarė 1 141,35 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, 2018 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-3239 (11.2.12E) (1 t., b. l. 177–181). Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas NMA 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. BR6-8473 „Dėl skolos susigrąžinimo“. NMA 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu „Dėl atsakymo į prašymą“ Nr. BR6-11643 pareiškėjui išsiųstas išsamus NMA 2018 m. birželio 13 d. sprendimas „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-3239 (1 t., b. l. 10).
Agentūra 2019 m. liepos 3 d. gavo pareiškėjo 2019 m. birželio 29 d. prašymą „Dėl paramos už 2016 m. žemės ūkio naudmenis grąžinimo ir pritaikymo ilgalaikės sankcijos“ (reg. Nr. BR5.1-8464), kuriame pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su taikomomis neteisingo deklaravimo sankcijomis 2016 m. Paraiškoje (1 t., b. l. 194–195). Pareiškėjas šiame prašyme teigia, kad sankcijos dėl nustatyto žemės ūkio veikos kriterijaus nesilaikymo – pievų tvarkymo žurnalo nepateikimo patikros metu / nepildymo nustatyta teisės aktų tvarka – yra per didelės, nes pievos buvo faktiškai tvarkomos. Prašyme pažymima, kad pareiškėjas minėto žemės ūkio veiklos kriterijaus (pievų tvarkymo žurnalo pildymo ir pateikimo patikros metu) neįvykdė, kadangi nežinojo apie šį reikalavimą. Prašyme teigiama, kad pareiškėjo niekas neinformavo, jog reikia pildyti pievų tvarkymo žurnalą, apie šį reikalavimą nebuvo skelbiama vieša informacija per masines informavimo priemones. Apie šį reikalavimą sužinojo tik gavęs 2018 m. birželio 13 d. NMA sprendimo dėl susidariusios skolos sugrąžinimo Nr. SP1-3239 (11.2.12E) išrašą. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), dėl kurios jam sunku gauti / sužinoti informaciją apie teisės aktų reikalavimus, kuriuos turi atitikti paramos gavėjai. Pareiškėjas prie šio prašymo, be kita ko, pridėjo (duomenys neskelbtini), kopiją (1 t., b. l. 196).
NMA į pareiškėjo 2019 m. birželio 29 d. prašymą pateikė 2019 m. liepos 17 d. atsakymą Nr. BR-4686, kuriame pateikiama pareiškėjo 2019 m. birželio 29 d. prašymo santrumpa, pareiškėjui primenama, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. paštu pareiškėjui buvo pateiktas išsamus NMA 2018 m. birželio 13 d. sprendimas dėl susidariusios skolos sugrąžinimo, kuriame nurodomi 2016 m. Paraiškoje nustatyti pažeidimai, jų nustatymo aplinkybės, taikomos teisės aktų nuostatos ir sankcijų dėl neteisingo deklaravimo bei grąžintinių sumų apskaičiavimas (1 t., b. l. 11–13). Šiame atsakyme taip pat nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 2 d. NMA buvo gautas pareiškėjo 2018 m. spalio 29 d. prašymas „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenis grąžinimo“, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nesuprato, už ką turi grąžinti 1 141,35 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą ir kad į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta 2018 m. lapkričio 26 d. NMA raštu, kuriame išsamiai paaiškintos ir išdėstytos priežastys, dėl kurių susidarė grąžintina paramos suma pagal 2016 m. Paraišką, kokie pažeidimai buvo nustatyti ir kokios teisės aktų nuostatos buvo taikomos, apskaičiuojant ir taikant neteisingo deklaravimo sankcijas, taip pat kitos paramos nemokėjimo priežastys. NMA taip pat pažymėjo, kad NMA 2018 m. lapkričio 26 d. rašte buvo nurodyta, kad grąžintinų lėšų suma susidarė 2016 m. spalio 18 d. - 2016 m. lapkričio 4 d. patikros vietoje metu nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo vesti ir tinkamai užpildyti Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą dėl visų laukų, kuriuose deklaruotos ganyklos ar pievos, ganymo/šienavimo: kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. 201405-8089 lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 4,20 ha DGP („Daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau“) plotas (pažeidimo plotas - 4,20 ha), KŽS Nr. 201405-8089 lauke Nr. 3, kuriame deklaruotas 0,42 ha DGP plotas (pažeidimo plotas - 0,42 ha), KŽS Nr. 201405-8089 lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,81 ha DGP plotas (pažeidimo plotas - 0,81 ha), KŽS Nr. 201406-2019 lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 5,44 ha DGP plotas (nustatytas pažeidimas - 5,44 ha). Ginčijamame rašte taip pat nurodoma, kad apie patikros rezultatus pareiškėjas buvo informuotas NMA 2016 m. lapkričio 7 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 32768 (išsiųstu 2016 m. lapkričio 8 d. paštu), prie kurio buvo pridėta patikros/nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 16-1009465964-D4-1 kopija. Ginčijamame rašte taip pat paaiškinta, kad pareiškėjas 2016 m. Paraiškoje deklaruodamas ganyklų ir pievų plotus pasėlio kodu DGP („Daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau“) bei siekdamas paramos, įsipareigojo laikytis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų paramai gauti, t. y. įsipareigojo atitikti žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus. Ginčijamame rašte taip pat nurodoma priežastys, dėl kurių susidarė grąžintina paramos suma, kokie pažeidimai buvo nustatyti ir kokios teisės aktų nuostatos buvo taikomos, apskaičiuojant ir taikant neteisingo deklaravimo sankcijas, taip pat kitos paramos nemokėjimo priežastys. Ginčijamame rašte, NMA, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. birželio 29 d. argumentus, kad informacija apie Taisyklėse 10.3 papunktyje nustatytą reikalavimą nebuvo skelbiama, pažymėjo, kad minėta nuostata Taisyklėse buvo įtvirtinta nuo 2016 m. kovo 31 d., t. y. iki 2016 m. Paraiškos pateikimo datos. Ginčijamame rašte NMA taip pat nurodė, kad teisė į išmoką neprarandama: 1) esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo pareiškėjo valios (force majeure aplinkybės); 2) jei pateikiami dokumentai, įrodantys, kad paraiškoje padarytos klaidos gali būti pripažįstamos akivaizdžiomis. NMA, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl jam (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad nei prašyme, nei su prašymu pateiktame pažymėjime nėra nurodyta aplinkybių, atitinkančių visus nurodytus reikalavimus bei patenkančių į Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą pavyzdinį force majeure aplinkybių sąrašą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. BR-4686, kreipėsi į teismą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai, o jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012).
Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, LVAT 2014 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-486/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, LVAT 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.). Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, be kita ko, jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (LVAT 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).
Įvertinus ginčijamo NMA 2019 m. liepos 17 d. rašto turinį matyti, kad jame nėra suformuluotų jokių, pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Kaip minėta, skundžiamame rašte išsamiai paaiškinamos visos aplinkybės dėl susidariusios skolos sugrąžinimo, nurodomas teisinis reglamentavimas, išaiškinta, kada teisė į išmoka neprarandama, pateiktas pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės dėl jam diagnozuotos ligos vertinimas. Todėl, vadovaujantis minėtų kriterijų visuma, pripažintina, jog ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių. O pareiškėjo nesutikimas su informacinio pobūdžio raštu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia minėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
Be to, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, atsakovė skundžiamame rašte atsižvelgė į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir kartu su prašymu pateiktą pažymėjimą bei dėl jų pasisakė ir nurodė, kad NMA, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodomą informaciją apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini), nustatė, kad juose nenurodyta aplinkybių, atitinkančių visus nurodytus reikalavimus bei patenkančių į Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą pavyzdinį force majeure aplinkybių sąrašą. Ginčijamame atsakyme taip pat pasisakyta, kad pareiškėjui 2016 m. teikiant paraišką buvo žinoma, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašyme nurodoma (duomenys neskelbtini), nes pažyma išduota (duomenys neskelbtini); pareiškėjo nurodoma (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma aplinkybe, atsiradusia po 2016 m. Paraiškos pateikimo, todėl pareiškėjas teikdamas minėtą paraišką prisiėmė atsakomybę dėl (duomenys neskelbtini) keliamos rizikos.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne ginčijamas NMA 2019 m. liepos 17 d. raštas, o NMA 2018 m. birželio 13 d. sprendimas „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-3239 (11.2.12E), kuriuo pareiškėjui pritaikyta sankcija (su kuria pareiškėjas nesutinka) ir kuriame išaiškinta jo apskundimo tvarka, nurodyta, kad sprendimą galima apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos. Tačiau Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko” duomenimis, pareiškėjas NMA 2018 m. birželio 13 d. sprendimo „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-3239 (11.2.12E) teismui neskundė. Šis sprendimas yra nenuginčytas, galiojantis ir, kaip atsakovė nurodė atsiliepime, jau įvykdytas.
Teismui konstatavus, kad NMA 2019 m. liepos 17 d. rašte Dėl atsakymo į prašymą“ Nr. BR-4686 atsižvelgta į visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, o pats šio rašto turinys yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, nėra pagrindo šio rašto panaikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.