Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-28-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
T-28-961/2019
Teisminio proceso Nr.
1-45-9-00115-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-28-961/2019
Teisminio proceso Nr. 1-45-9-00115-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. M. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-252 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. nuteistas 2016 vasario 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), 214 straipsnio 1 dalį (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis), 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015 m. rugsėjo 29 d. to paties teismo nutartimi skirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo

Bausmės vykdymo pradžia - 2018 m. sausio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. balandžio 26 d. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės ½ dalį atliko 2018 m. balandžio 26 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 3 d. – 3 metai 4 mėnesiai ir 28 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 29 d. posėdžio metu nutarė A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2022-04-26; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos. Komisija pažymėjo, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali nuteistajam paskirti pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

Komisijos nutarime pažymima, kad A. P. anksčiau teistas 7 kartus. Nuteistajam pagal ankstesnius nuosprendžius skirtas laisvės apribojimas, kurio metu padarė naują nusikaltimą. 1 kartą taikytas bausmės atidėjimas, kurio metu taip pat padarė naują nusikaltimą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Amžius pirmo teistumo metu 17 metų. Būdingas nusikaltimų modelis – finansinio pasipelnymo nusikalstamos veikos. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta. Nuteistasis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pastarojo nusikaltimo atveju A. P. internetu bendravo su pažįstamu, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, šis asmuo ir sudarė galimybes A. P. padaryti naują nusikaltimą. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistojo manymu, visos padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su draugų įtaka jam pačiam. Šiuo metu, teigia, kad atsisakė bendravimo su kriminalinę praeitį turinčiais pažįstamais. Nuteistasis narkotinių medžiagų vartojimo atvejus praeityje neigia. Išreiškia kritišką požiūrį psichiką veikiančių medžiagų atžvilgiu. Oficialių, tikėtinus vartojimo atvejus patvirtinančių duomenų, įstaiga neturi. Nėra smurtinio elgesio atvejų alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Teigia alkoholio beveik nevartojantis. Bausmės atlikimo laikotarpiu elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, fiksuotas nebuvo. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius tik su šeimos nariais. Su draugais, pažįstamais teigia nutraukęs bendravimą dėl jų daromos neigiamos įtakos, kuri, jo nuomone, yra susijusi su paties padarytais nusikaltimais. Tvirtina, jog anksčiau lengvai pasiduodavo kitų įtakai. Įkalinimo įstaigoje bendrauja tik su nuteistaisiais, gyvenančiais tame pačiame kambaryje, tačiau palaikomi santykiai labiau formalūs, paviršutiniški. Save apibūdina kaip ramų, uždarą, nepasitikintį kitais. Savybių, kurias norėtų savyje pakeisti, nenurodo. Praeityje (maždaug prieš 6 metus) buvo 2 kartus manipuliatyviai save žalojęs. Šiuo metu tokį savo elgesį vertina neigiamai. Yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, nurodo, jog buvo diagnozuotas emocijų ir elgesio sutrikimas.

Be to, Komisijos nutarime pažymima ir tai, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes. Stebimi gan geri asmens komunikaciniai įgūdžiai, nuteistasis prieinamas kontaktui, geba megzti ir palaikyti pokalbį su pašnekovu. A. P. nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra stebimi nuolatiniai agresijos panaudojimo pavyzdžiai, tačiau siekdamas, kad kiti paklustų, buvo panaudojęs smurtą (2009 m. teistas už plėšimą). Bausmės atlikimo metu savitvardos praradimo atvejai nebuvo stebimi ir/ar fiksuoti, pats teisės pažeidėjas nepaminėjo atvejų, kai tapo toks piktas, kad būtų užpuolęs kitus. A. P. negeba įvardinti probleminių savo gyvenimo sričių, susieti jų su savo paties padarytais nusikaltimais. Kalbėdamas apie padarytas nusikalstamas veikas svarsto, jog galbūt vogti skatindavo „lengvų pinigų“ siekis, tačiau neigia, kad nusikaltimų priežastis – finansiniai sunkumai (nurodė, jog dėl sunkios materialinės padėties vogė tik 1 kartą). A. P. teigia, jog prieš darydamas nusikaltimus neapgalvodavo galimų pasekmių, neįvertindavo ankstesnio patyrimo, todėl kartojo tas pačias klaidas. Taip pat asmuo stokoja gebėjimo numatyti alternatyvius problemų sprendimo būdus. Šiuo metu teigia, jog stengiasi apmąstyti ir numatyti galimas savo elgesio ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes, nori sau įrodyti, jog gali pasikeisti, stengiasi laikytis ir nepažeidinėti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau nėra aišku, ar mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, asmuo taip pat sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių ir įstatymų, kadangi yra linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai (teigia, jog visas nusikalstamas veikas padarė kartu su kitais asmenimis). Nuteistasis teigia turintis ateities tikslų, tačiau apie juos kalba labai nekonkrečiai, pavyzdžiui, nurodo, kad planuoja dirbti, tačiau nežino kur galėtų ir/ar norėtų.

Bausmės atlikimo metu kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nestebimos, nėra įrodymų, jog nuteistasis aktyviai reikštų bei palaikytų kriminalinę subkultūrą ar diskriminacines nuostatas. Bausmės atlikimo laikotarpiu asmuo buvo baustas 9 kartus, tačiau beveik pusantrų metų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, stengiasi laikytis nuteistiesiems keliamų reikalavimų. Supranta, jog nors jis ir sutinka ne su visomis visuomenės taisyklėmis, tai nepaneigia visos visuomenės vertybių sistemos. Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Vidaus tvarkos taisykles pažeidęs 9 kartus. Šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų. Bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo. Dalyvavo: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos ir pataisos programoje“; „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“. Iki įkalinimo A. P. pabaigė 7 klases, tačiau būdamas 15 metų 6 mėnesių, teismo sprendimu mokėsi specialioje auklėjimo įstaigoje. Šiuo metu nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, kurį įgijo įkalinimo įstaigoje, taip pat įkalinimo metu įgijo avalynės gamintojo kvalifikaciją. Šiuo metu mokosi 11-oje klasėje. Pasak nuteistojo, laisvėje yra dirbęs oficialiai 5-6 mėnesius pagalbiniu darbininkų alaus gaminimo fabrike. Lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti, tačiau apie konkretesnius variantus nesvarsto. Nuteistojo teigimu, iki įkalinimo pagrindinis finansinis šaltinis buvo vagystės. Šiuo metu nuteistąjį kartais finansiškai remia mama. 2018-09-05 pažymoje Nr. 42-904 dėl vykdomųjų dokumentų nurodoma, kad nuteistasis A. P. šiuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 5313,21 euro, suma nedengiama. Glaudžius socialinius ryšius palaiko su mama ir broliu. Kalbasi telefonu, bendrauja laiškais ir yra lankomas pasimatymų metu. Nuteistasis teigia, kad šiuo metu gyvenimo partnerės neturi, tačiau po laisvės atėmimo bausmė atlikimo norėtų susirasti draugę. A. P. teigia, kad nesijaučia vienišas, tačiau supranta, kad yra to amžiaus, kai reikia pradėti galvoti apie šeimos kūrimą. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi adresu: Trumpragio k., Panevėžio r. Iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2018-07-30 gautas atsakymas Nr. 8- 6656 į 2018-07-24 raštą Nr. 9-3593(07) dėl intensyvios priežiūros nuteistajam taikymo, kuriame nurodo, kad nuteistasis A. P. galės gyventi adresu Trumpragio k., Panevėžio r. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 83 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro – 45 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 38 balus (yra galimybė sumažinti). Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių Komisija prašo tvirtinti jos nutarimą.

Komisijos nutarimas nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 3 punkte numatyta, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas konstatuoja, jog nepakanka duomenų spręsti, kad A. P. atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pakartotinai pažymėtina, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo metu iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 83 balai, iš jų statiniai veiksniai – 45 balai (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 38 balai (yra galimybė sumažinti). Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ne tik nėra žema, bet netgi artimesnė didelei nusikalstamo elgesio rizikai; be to, itin didelę dalį balų sudaro dinaminiai veiksniai, apie kurių mažinimą, nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką Komisijos nutarime visiškai nepasisakyta. Iš esmės Komisijos nutarimas grindžiamas tuo, kad per beveik pusantrų metų A. P. nėra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Juolab kad per visą bausmės atlikimo laiką A. P. vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs net 9 kartus ir nei karto nebuvo skatintas. Nors anksčiau jam paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, vis tik aptartos aplinkybės bei pažeidimų pobūdis pakankamai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Antai 2015 metais jis baustas už tai, kad trukdė pareigūnams užkardyti draudžiamų daiktų patekimą į pataisos įstaigą, 2017 metais balandžio mėnesį – vėlgi baustas už tai, kad nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams perduoti per išorinę pataisos namų tvorą įmestą ir A. P. paimtą nežinomo turinio paketą, kurį nuteistasis spėjo perduoti kitiems asmenims. Tokie pažeidimai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir aiškiai rodo nustatytų taisyklių ir reikalavimų ignoravimą. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką elgesio pataisos programose A. P. dalyvavo tik tuomet, kai atvyko atlikti laisvės atėmimo bausmę, ir tik siekdamas išvykti: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos ir pataisos programoje“ bei „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“. Tokie duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis daro pažangą kryptingai mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pateiktoje medžiagoje yra ir teigiamai A. P. charakterizuojančių duomenų, tokių kaip kad įkalinimo įstaigoje įgytas pagrindinis išsilavinimas, avalynės gamintojo kvalifikacija. Ryšys su šeimos nariais yra tvirtas, todėl jis gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Jis glaudžius ryšius palaiko su mama ir broliu – kalbasi telefonu, bendrauja laiškais ir yra lankomas pasimatymų metu. Stebimi gan geri komunikaciniai įgūdžiai, nuteistasis prieinamas kontaktui, geba megzti ir palaikyti pokalbį su pašnekovu, jo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra stebimi nuolatiniai agresijos panaudojimo pavyzdžiai. Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Kita vertus, pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad A. P. įgijo išsilavinimą, metus nebuvo baustas už vidaus taisyklių pažeidimus, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų taip pat matyti, kad A. P., būdamas jauno amžiaus, jau 9 kartus (Komisijos nutarime nurodoma – 7) teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, sukčiavimus, taigi jam būdingas nusikaltimų modelis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam beveik visais ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Tačiau tai A. P. nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tai tik parodo, kad nuteistasis savalaikiai išvadų nedaro. Aptarti duomenys, pakankamai didelis teistumų skaičius rodo A. P. pakankamą pavojingumą, nenorą bei nesugebėjimą taisytis, keisti savo elgesio pozityvia, visuomenei priimtina linkme, taip pat rodo jo polinkį nusikalsti, visuomenėje galiojančių normų ignoravimą. Nors laisvės atėmimo bausmės vietoje nėra daug galimybių nuosprendžiu priteistą atlyginti žalą, tačiau, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis ne tik nėra dėjęs pastangų atlyginti žalą, bet šiuo metu net neturi konkrečių planų, kur ir kuo galėtų ir/ar norėtų dirbti. Apie savo ateities planus jis kalba nekonkrečiai, yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Visa tai sudaro pagrindą kritiškai vertinti A. P. teiginius, kad jis supranta visuomenės vertybių prioritetą. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis susidurs su pajamų gyvenimui gavimo problema. Esant tokiai situacijai, vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, jokių konkrečių planų nebuvimą, didelį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių skaičių, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį.

Atsižvelgtina ir į tai, kad Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo nebuvo vieninga, t. y. du Komisijos nariai mano, kad netikslinga taikyti lygtinį paleidimą: atsižvelgus į nuteistojo neatliktą laisvės atėmimo bausmės nemažą dalį, nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, 9 kartus pažeistas vidaus tvarkos taisykles; bei į tai, kad A. P. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, darytina išvada, jog teismui pateiktoje medžiagoje neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys nusveria teigiamai apibūdinančius duomenis. Šiuo metu, teismo nuomone, A. P. paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. T. K. nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 59-252 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja I. M.