Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2012-09-16, apie 17.55 val., M. Gimbutienės g. prie 1 namo, Kaune, vairuodama automobilį BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbula nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį Škoda „Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Be to, ji 2012-09-16, apie 17.55 val., vairavo automobilį BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdama vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas pasibaigęs 2012-08-26, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d.

Be to, K. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2012-09-16, apie 17.55 val., vairuodama automobilį BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkusi į kitą stovėjusį automobilį iš įvykio vietos pasišalino, policijai apie įvykį nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

K. G. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 16 d., maždaug 18 val., Kaune vairavo BMW automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo PC „Šilas“ parkavimo aikštelėje. Įvažiavimo į aikštelę bei išvažiavimo iš aikštelės metu manevravo laikydamasi saugaus atstumo ir yra įsitikinusi, kad nekliudė šalia buvusių transporto priemonių. Automobilio kablys nebuvo pritvirtintas, o kablio ertmė buvo uždengta tam skirtu dangčiu. Iš PC „Šilas“ išvažiavo į Vilnių ir tik pakeliui autostradoje jai paskambino jos vyras, kuris buvo sulaukęs skambučio iš policijos dėl tariamo eismo įvykio, todėl iš karto nuvažiavo į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą, paprašė pareigūnų apžiūrėti jos automobilį, tačiau šie atsisakė tai padaryti, motyvuodami tuo, kad eismo įvykis įvyko Kaune ir jų apžiūra tyrimui neturės įtakos. Teigia, kad automobilio kablys (tvirtinimo mechanizmas) yra sugedęs ir jau ilgą laiką nenaudojamas, o eismo įvykio dieną BMW automobilyje jo nebuvo. Apžiūros metu jo taip pat nebuvo įmanoma užfiksuoti, todėl nuotraukos buvo darytos tik įstačius kablį į jam skirtą ertmę. Apžiūroje automobilis Škoda dalyvavo suremontuotas, todėl apie galimą BMW kontaktą su Škoda buvo galima tik spėti iš nuotraukų, kuriose nėra visų reikalingų matavimų, kad butų galima objektyviai spręsti apie kontaktą. Mano, kad Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos specialistas R. L. visos apžiūros metu buvo priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu bei darė psichologinį spaudimą, kad ji prisiimtų kaltę dėl avarijos. Pamatavęs kablio aukštį, pareigūnas iš karto pareiškė, kad aukščiai sutampa ir kad tai yra esminis įrodymas, patvirtinantis jos kaltumą. Nesant kitiems faktams, kurie galėtų įrodyti, kad žymės ant Škoda automobilio buvo padarytos jos vairuojamo automobilio BMW, prašo panaikinti kaltinimus dėl padarytos avarijos ir bylą nutraukti.

Liudytojas R. L. parodė, kad jis surašė tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio. Pamena, kad buvo gamyklinis BMW kablys, jis įtvirtino kablį į tą vietą, kuri jam skirta. Pagal apgadinimus jis turėjo būti, nes kitaip atbulas BMW nepadarytų tokių žymių ant automobilio „Škoda“. Ant „Škodos“ bamperio likusi „obuolio“ žymė, tai galėjo likti tik nuo kablio, nes ant BMW galinės dalies nėra tokios detalės, nuo kurios kitame automobilyje liktų tokia žymė.

Liudytoja J. B. parodė, kad įvykio metu ji pajautė smūgį, automobilis sulingavo, buvo nedidelis nubrėžimas. Ji išlipo, o automobilis BMW nuvažinėjo, tuomet ji pradėjo rašytis automobilio numerius. Ar nuvažiuojantis automobilis BMW turėjo kablį nepastebėjo. Mano, kad vairavo vyras, tačiau dėl to nėra visiškai tikra. Policijos pareigūno R. L. nepažįsta.

Liudytojas R. G. parodė, kad pažeidimas ant automobilio „Škoda“ bamperio matėsi. Ką rado, tą viską ir nubraižė.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad vairuodamas automobilį nekliudė šalia buvusių transporto priemonių, pažeidimo faktą patvirtina byloje surinkta medžiaga:

administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), eismo įvykio schema (b.l. 2), nuotraukos, iš kurių matyti, kad apgadinimų pobūdis ant Škoda „Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka apgadinimams, rastiems ant automobilio BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-6), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 7), tarnybiniai pranešimai (b.l. 8, 9), J. B. paaiškinimas, kuriuo nustatyta, kad 2012-09-16, apie 18 val., parduotuvės „Šilas“ aikštelėje į jos automobilio Škoda galinę dalį nestipriai atsitrenkė BMW markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio vairuotojas iš automobilio neišlipo ir pasišalino iš įvykio vietos (b.l. 16), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir nustačius, kad K. G. 2012-09-16, apie 17.55 val., M. Gimbutienės g. prie 1 namo, Kaune, vairuodama automobilį BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbula nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį Škoda „Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. K. G. kaltės neigimas laikytinas gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, jos kaltę patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, todėl teismas mano, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. K. G. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po automobilių kontakto, ji nesustojusi ir nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilio Škoda bamperis apgadintas labai nesmarkiai, į jį atsiremiant su automobilio gale sumontuotu kabliu, kas dar labiau sumažina galimybę pajausti kontaktą. Automobilių apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad pažeidėja galimai nejuto ir negirdėjo kontakto, tai rodo, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir siekti išvengti administracinės atsakomybės ji neturėjo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog K. G. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 225 str. 1 d. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nagrinėja policija, tačiau ATPK 224 str. 2 d. nustatyta, kad vieno asmens padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai nagrinėjami teisme, jeigu tie pažeidimai buvo nustatyti vienu metu, administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl jų turi teisę surašyti viena institucija (organas ar pareigūnas) ir bent vieno iš tų pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkės teismo kompetencijai, todėl teismas nagrinėjamu atveju skiria nuobaudas už visus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., vadovaujantis ATPK 33 str. jam skirtina subendrinta bauda sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 224 str., 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d. ir nubausti ją:

pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 20 Lt (dvidešimties litų) bauda;

pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą K. G. paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. K. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.