Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir L. S. pareiškimą dėl nuosavybės dalies nustatymo paveldimame turte, suinteresuotas asmuo S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos L. S. ir I. S. yra S. V. S. ir S. G.-S. anūkės, I. S. dukros. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelis S. V. S.. Po S. V. S. mirties 2009 m. balandžio 15 d. ir 2009 m. balandžio 21 d. S. G.-S., L. S., I. S. ir S. S. buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į jiems priklausančias paveldėto turto dalis, turtas registruotas viešame registre. (duomenys neskelbtini) mirė S. G.- S., kuri visą savo turtą testamentu paliko S. S.. Po jos mirties (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjos L. S. ir I. S. kreipėsi į notarę, prašydamos neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo S. S. į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas S. G.-S. vardu, tačiau jo dalis buvo įgyta santuokos su S. V. S. metu. Pareiškėjos per notarę persiuntė S. S. pranešimą, kad šis duotų sutikimą išduoti nuosavybės liudijimą mirusiam S. V. S. į santuokos metu įgyto žemės sklypo dalį (2020-02-10 ieškinio Nr. CBP-2885 priedai). S. G.-S. brolis B. T. G. (duomenys neskelbtini) testamentu 2/4 dalis žemės, esančios (duomenys neskelbtini), paliko seserims S. S. ir J. Z. S. (b. l. 28). (duomenys neskelbtini) S. S. už 5 000 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 53). 2005 m. liepos 1 d. S. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po brolio mirties į ¼ dalį ginčo žemės sklypo (b. l. 36–38). 2005 m. lapkričio 17 d. S. S. ir J. Z. S. iš J. S. įsigijo dar po 1,2000 ha šio žemės sklypo (b. l. 39–40).

4. LR CK 3.87 str. 1 d. nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia teisinė turto padėtis išlieka kol šis turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. LR CK 3.100 str. 1 p. numatyta, kad vieno iš sutuoktinių mirtis yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų. Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (LR Notariato įstatymo 26, 28, 52 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, tai yra notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). 5.

5. Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad mirusioji S. G.-S. būdama santuokoje pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamojo turto, t. y. 1,2000 ha (1200/14020) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitą šio sklypo dalį (3505/14020) ji paveldėjo po brolio B. T. G. mirties. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu įstatymų nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).

6. Suinteresuotas asmuo S. S. nurodė, jog jo motinos 2005 m. lapkričio 17 d. pirkimo pardavimo sutartimi įgyta žemės sklypo dalis, nors ir įgyta santuokos metu, tačiau yra jos asmeninė nuosavybė, nes pirkta už jos asmeninius pinigus, gautus 1997 m. rugpjūčio 7 d. pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šis žemės sklypas yra S. G.-S. tėvų turtas, į kurį atkūrus nuosavybės teises, valdė jos brolis ir po mirties testamentu paliko savo žmonai ir seserims. Tiek S. V. S., tiek po jo mirties visi įpėdiniai žinojo, kad 4705/14020 žemės sklypo dalys yra registruotas S. G.-S. vardu ir yra jos asmeninė nuosavybė, todėl niekas iš įpėdinių ir nesikreipė dėl šio žemės sklypo dalies paveldėjimo. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Suinteresuotas asmuo pateikė 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį (b. l. 53), tačiau ši sutartis buvo sudaryta prieš penkis metus iki ginčo sklypo dalies įgijimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. G.-S. 1,2000 ha ginčo sklypo dalį nusipirko būtent už prieš penkis metus gautas asmenines lėšas. Suinteresuotas asmuo byloje nurodė, jog tas pačias faktines aplinkybes galėtų patvirtinti ir liudytojai – kiti šio ginčo žemės sklypo bendraturčiai J. Z. S. ir R. G., tačiau teismui posėdžio metu du kartus paklausus, ar jis kvies ir prašys byloje apklausti šiuos liudytojus, nurodė, kad nekvies ir remsis byloje rašytiniu įrodymu – 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Tuo tarpu pareiškėjų atstovė paaiškino, jog pareiškėjos po S. V. S. mirties iš viso nežinojo, kad yra toks ginčo žemės sklypas, nes notarė joms apie jį nieko nesakė. Galbūt notarė šio sklypo neįtraukė į paveldimą turtą, nes jis buvo registruotas ne mirusiojo, o jo sutuoktinės vardu. Apie šį sklypą pareiškėjos sužinojo iš notarės pranešimo tik po S. G.-S. mirties.

7. Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotas asmuo iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turtas buvo asmeninė S. G.-S. nuosavybė, išskyrus savo paaiškinimus, todėl teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, pareiškėjų pareiškimą tenkina.

8. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė byloje taikyti 10 metų ieškinio senatį, nes po S. V. S. mirties praėjo dešimt metų, tačiau pareiškėjos per tą laiką dėl šio turto paveldėjimo nesikreipė. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl šalių santykiai kvalifikuotini ne kaip paveldėjimo teisės santykiai, o kaip ginčas dėl turto tarp bendraturčių, kuriam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos po S. V. S. mirties jo palikimą priėmė laiku ir tinkamai. Kaip nurodė pareiškėjų atstovė, ginčo turtas buvo registruotas S. G.-S. vardu, todėl pareiškėjos apie šį turtą sužinojo tik po jos mirties, 2019 metų rugsėjo mėnesį, gavę pranešimą iš notarės. Pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. vasario 10 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

9. Patenkinus pareiškimą, iš suinteresuoto asmens pareiškėjoms lygiomis dalimis priteisiamas 38 Eur žyminis mokestis, 100 Eur advokato išlaidų ir 6,25 Eur už NTR registro pažymas (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad V. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis 1200/14020 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyta bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine S. G.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš suinteresuoto asmens S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjoms I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 72,13 Eur (septyniasdešimt du eurai 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.