Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai ir 6 mėnesiai laivės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš P. M. ir A. Š. solidariai nukentėjusiojo T. D. naudai priteista 1280 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. Š., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. M. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, t.y. 2019 m. sausio 23 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 15.00 val. tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Š., laužtuvu pakėlė automatinius garažo, (duomenys neskelbtini), vartus, juos kartu su A. Š. rankomis pakėlė aukščiau, taip vartus atidarydamas ir juos sugadindamas, įsibrovė į garažą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam T. D. priklausančius vyrišką kalnų dviratį „Focus, 1000 Eur vertės, su pritvirtinta vaiko kėdute, 70 Eur vertės, ir vyrišką kalnų dviratį „Ghost“, 1000 Eur vertės, tuo būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam T. D. priklausantį turtą, padarydamas 2070 Eur vertės turtinę žalą.

2. Taip pat, jis, sugadino svetimą turtą, t.y. 2019 m. sausio 23 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Š., vagystės metu braudamasis į garažą, (duomenys neskelbtini), laužtuvu pakėlęs automatinius garažo vartus ir juos kartu su A. Š. rankomis pakėlęs aukščiau, sugadino segmentinius garažo vartus, 639,41 Eur vertės, spyną, 28,03 Eur vertės, avarinį atrakinimą, 38,41 Eur vertės, automatikos tvirtinimą prie vartų, 30,94 Eur vertės, vamzdį, 120 Eur vertės, tuo būdu sugadino svetimą nukentėjusiajam T. D. priklausantį turtą, padarydamas 856,79 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis P. M. apeliaciniu skundu kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Skirdamas nuteistajam P. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

8. P. M. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarytos veikos priskiriamos nesunkių bei apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Nuteistajam paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės nei minėtų straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, P. M. paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu.

9. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

10. P. M. anksčiau teistas 6 kartus, 5 iš jų už turtinio pobūdžio nusikaltimus (t. 1, b.l. 123-126), ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą (t. 1, b.l. 137-143). Bylos duomenimis, nuteistasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Šios aplinkybės rodo, kad P. M. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė, jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. P. M. padarė nusikalstamas veikas turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

11. Aplinkybės, kurias skunde nurodo nuteistasis, jog jis gydosi reabilitacijos centre, bando išsigydyti priklausomybę narkotinėms medžiagoms, dėl kurių padarė nusikalstamą veiką, vertintinos teigiamai, tačiau, kaip matyti iš VšĮ „Krikščioniškas namas“ pažymos, nuteistasis minėtoje įstaigoje gydomas nuo 2019 m. balandžio 25 d., t.y. kreipėsi po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, be to, iš byloje esančių teismų procesinių sprendimų, priimtų apelianto atžvilgiu, matyti, kad anksčiau išnagrinėtose bylose, prašydamas švelninti jo teisinę padėtį, nuteistasis taip pat nurodydavo būtent aplinkybes, kad gydosi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, siekia pakeisti gyvenimo būdą, tačiau vėl padarė nusikalstamas veikas. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad apelianto ketinimai gydytis priklausomybes būtų iš tikrųjų realizuojami. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus P. M. realią laisvės atėmimo bausmę yra pagrįsta.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.