Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. P. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. balandžio 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. pavasario iki 2015 m. sausio mėnesio, prisijungęs prie veikiančios organizuotos grupės, kurioje dalyvavo A. P., T. Ž., D. B. (ne ilgiau kaip iki 2014 m. kovo mėnesio), nuo 2014 m. pavasario R. M., taip pat nenustatyti asmenys, nepriklausantys organizuotai grupei (epizodiniai bendrininkai), grupės nariams turint tikslą daryti labai sunkų nusikaltimą – prekybą žmonėmis, tarpusavyje susitarus, pasinaudojant asmenų priklausomu ir pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę ir grasinimus, verbuoti, įgyti ir gabenti juos į Jungtinę Karalystę, siekiant, kad šie asmenys būtų išnaudojami įvairioms nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, priverstiniam darbui, sąlygomis panašiomis į vergiją ir siekiant įgyvendinti šiuos nusikalstamus tikslus grupės nariai pasiskirstę vaidmenimis: t. y. A. P. organizuoti ir koordinuoti šios grupės narių veiklą, A. P., D. B. ir nuo 2014 m. pavasario L. P., įvairiais būdais tiek tiesiogiai, tiek per kitus asmenis, esančius Lietuvoje, ieškoti pažeidžiamų asmenų ir pasinaudojant jų pažeidžiamumu bei panaudojant apgaulę, verbuoti įkalbant juos vykti į Jungtinę Karalystę tariamai legaliam, gerai apmokamam darbui, taip juos įgyjant, po to, A. P., D. B., T. Ž. ir L. P. suteikti į Jungtinę Karalystę atvykusiems asmenims gyvenamąją vietą, A. P. ir L. P. tariamai nerandant šiems asmenims darbo arba randant jiems darbą, tačiau jų uždirbtą atlyginimą ar jo dalį pasisavinant iš jų, A. P., T. Ž., D. B., L. P. duoti (paskolinti) pinigų pragyvenimui šiems asmenims, taip šiems asmenims įsiskolinus, įgyti jų priklausomumą, paskui pasinaudojant šių asmenų pažeidžiamumu ir priklausomumu, A. P., L. P. versti juos daryti nusikalstamas veikas – vagystes iš parduotuvių, iš konteinerių skirtų labdarai rinkti, prabangių didelės vertės automobilių vagystes, sukčiavimus - pasinaudojant svetimų asmenų dokumentais ar suklastotais dokumentais atidaryti bankuose sąskaitas ir įgyti jų vardu kreditines korteles ir jomis atsiskaityti už prekes, taip apgaule užvaldant svetimą turtą, o už nesutikimą daryti nusikalstamas veikas ar nepaklusimą A. P., T. Ž., R. M., L. P. naudoti grasinimus ir fizinį smurtą šių asmenų atžvilgiu, tokiu būdu įbauginti šiuos asmenis, A. P., L. P., T. Ž., D. B. paimti iš šių asmenų įvykdytų nusikalstamų veikų gautus daiktus, juos realizuoti ir gautus pinigus bei jų priverstinio darbo pasekoje uždirbtus pinigus paėmus iš nukentėjusiųjų, juos pasidalinti tarpusavyje su grupės nariais, vykdant šį nusikalstamos veikos planą, jis (L. P.) atliko šiuos veiksmus:

1.1. Laikotarpiu nuo 2014 m. vasaros iki 2015 m. sausio mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Jungtinėje Karalystėje, Hull mieste, dalyvaudamas anksčiau nurodytos organizuotos grupės veikloje, apgaule pažadėjo D. B. ir R. K., tuo metu esantiems Jungtinėje Karalystėje, Niutauno mieste, surasti legalų darbą Jungtinės Karalystės, Hull mieste, ir pasinaudodamas jų pažeidžiamumu dėl pinigų pragyvenimui neturėjimo, anglų kalbos nemokėjimo, pakvietė juos atvykti į Hull miestą, tokiu būdu verbavo juos, turėdamas tikslą vėliau juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms vykdyti, po to, automobiliu atgabeno juos į Hull miestą, kur suteikė apgyvendinimą, davė šiek tiek pinigų pragyvenimui, tačiau sutarto legalaus darbo jiems nesurado, o dėl suteiktos gyvenamosios vietos ir finansinės paramos nukentėjusiesiems įsiskolinus jam (L. P.), tokiu būdu įgijęs šių asmenų laisvę varžančią kontrolę, pasinaudodamas šių asmenų pažeidžiamumu ir įgytu priklausomumu, pareikalavo šiuos asmenis daryti nusikalstamas veikas - vagystes iš prekybos centrų, o pavogtas prekes perduoti jam, jų realizavimo ir pajamų gavimo tikslu, ką pastarieji neturėdami kito pasirinkimo sutiko daryti.

1.2. Po to, D. B. po pirmosios vagystės, kurios metu jis buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų, atsisakius vykdyti vagystes, jis (L. P.) 2014 m. rudenį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su R. M. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atvykęs į D. B. buvimo vietą Hull mieste, Jungtinėje Karalystėje, kartu su R. M. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu būdu toliau vertė jį vykdyti vagystes, kurias D. B. būdamas įbaugintas dėl panaudoto fizinio smurto sutiko toliau vykdyti, pavogtas prekes atiduodant L. P., jų realizavimo tikslu.

1.3. Tuo tarpu R. K. dėl pažeidžiamumo ir priklausomumo nuo L. P. dėl įgytų įsiskolinimų, neturint kito pasirinkimo, vykdant pagal L. P. nurodymus vagystes, prekes atiduodant L. P., L. P. toliau jį baugino, t. y. jam matant, D. B. atsisakius vogti, panaudojo D. B. atžvilgiu fizinį smurtą, taip parodydamas R. K. kas gali atsitikti atsisakius pagal jo nurodymą vogti, bei 2014 m. rudenį, tiksliau tyrimo metu nenustatytą dieną, jis (L. P.) jo valdomoje parduotuvėje Hull mieste kartu su R. M. panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu, t. y. jis (L. P.) sudavė beisbolo lazda R. K. į ranką, po to arbaletu peršovė kairės kojos šlaunį, peiliu dūrė į dešinės kojos pėdą, taip ją perdūrė kiaurai, R. M. tuo metu sudavė R. K. kelis smūgius beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais su R. M. padarė R. K. sužalojimą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje ir sužalojimą dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, paskui L. P. atėmė R. K. asmens dokumentus, kaip tariamą skolos grąžinimo garantą, tokiu būdu apribojo R. K. galimybę grįžti į Lietuvą bei toliau jį vertė daryti nusikalstamas veikas - vagystes, o pavogtas prekes perduodant realizuoti L. P.

1.4. L. P., realizavęs pavogtus daiktus, gautus pinigus pasidalino su grupės nariais ir nedidelę jų dalį atidavė D. B. bei R. K., tačiau šių pinigų neužtekus ankstesniems įsiskolinimams padengti, L. P. vertė R. K. ir D. B. toliau vykdyti nusikalstamas veikas, kol D. B. 2015 m. sausio mėnesį pabėgo nuo L. P. į Lietuvą, o R. K. grįžo į Lietuvą kartu su L. P.

1.5. Be to, L. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį tuo, jog jis, D. B. grįžus į Lietuvą, 2015 m. sausio 15 d., apie 14.00 val., atvykęs į D. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė D. B. perduoti 5 000 svarų (6 972,58 eurų), kaip tariamai susidariusią skolą už D. B. išlaikymą Jungtinėje Karalystėje, nurodydamas, kad D. B. turės vykti į Vokietiją daryti nusikalstamas veikas, tačiau D. B. atsisakius tokiu būdu grąžinti tariamą 5 000 svarų (6 972,58 eurų) skolą, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė jam 2 kartus kumščiu į kairį ir dešinį žandikaulį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

2. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2015 m. birželio 19 d. nutarimu L. P. pripažintas įtariamuoju ir ikiteisminio tyrimo pareigūno 2015 m. birželio 29 d. nutarimu jam paskelbta paieška. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi L. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir 2015 m. spalio 2 d. išduotas Europos arešto orderis. 2017 m. kovo 2 d. L. P. parvežtas į Lietuvą pagal Europos arešto orderį. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria L. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. kovo 2 d.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaltinamojo L. P. gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo L. P. gynėjo advokato Ž. Ambrizo skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų D. B., R. K. ir liudytojų I. B., P. D. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

6.1. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

6.2. Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam L. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

6.3. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

6.4. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. L. P. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi L. P. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. L. P. yra nevedęs, neturi nekilnojamojo turto ir pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje neregistruotas, nuo 2012 metų deklaravo išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę, kur gyveno ir buvo sulaikytas pagal išduotą Europos arešto orderį. Lemiamą reikšmę darant išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, turi tai, jog L. P., žinodamas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir kviečiamas telefonu, neatvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, vėliau neatsakinėjo į telefono skambučius, kas rodo, jog jis vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir slapstėsi, dėl ko jam buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis. L. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad L. P. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, nors skunde ir nurodyta, kad kaltinamojo sesuo suteiktų L. P. gyvenamąją vietą, jį prižiūrėtų, tačiau kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, byloje nėra. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, L. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.5. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. Bylos procesas nėra vilkinamas. Šiuo atveju, siūlomas 4 000 eurų užstatas, atsižvelgus į L. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, mastą, L. P. polinkį ir galimybę slėptis nuo teismo, nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.

6.6. Kaltinamajam L. P. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo L. P. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo L. P. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam L. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 2 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.