Kauno apygardos teismo nutartis

2007-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-166-230/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-08
Bylos Nr.
2A-166-230/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
R. K., R.
Ieškovas
G. K.
Trečiasis asmuo
D.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-166-230/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja D.Burdulienė
Procesinio sprendimo kategorijos 77.4.2.,78.2.1., 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės, Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant atsakovei R. K., jos atstovei adv. D. I. Vinklerytei,ieškovui G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8386-254/2006 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei R. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui D. K., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. K. ieškiniu prašė sumažinti Kauno m. apylinkės teismo 1994 m. sausio 21 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. ANT-33/94 priteisto nepilnamečiam vaikui S. K., gim. 1993 m., išlaikymo dydį iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė 1992 m, santuokoje 1993 m. gimė sūnus S. K., kuriam iš ieškovo 1994 m. sausio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu priteistas išlaikymas kas mėnesį po 1/4 visų ieškovo pajamų iki sūnaus pilnametystės. Santuoka su atsakove nutraukta. Ieškovas 2003 m. susituokė su D. K., 2003 m. gimė sūnus K. K., kuriam 2006 m. sausio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu (c.b. Nr.L2-03036-54) iš ieškovo išieškomas išlaikymas po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2006 m. sausio 27 d. Iki minėto teismo įsakymo ieškovo finansinė padėtis leido mokėti nustatyto dydžio išlaikymą S. K., tačiau po to jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Ieškovas dirba UAB „Ortopedijos technika“, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 2145,77 Lt neatskaičius mokesčių. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei vaikų poreikius, išieškomo išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas iki 250 Lt kas mėnesį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, kad sūnui Simonui galėtų skirti 350 Lt išlaikymą.

Šalies argumentai

Atsakovė R. K. priešieškiniu prašė nustatyti sūnaus S. K. gyvenamąją vietą su atsakove ir pakeisti sūnui S. K. priteisto išlaikymo dydį (priteista ¼ dalis visų pajamų kas mėnesį), nustatant išlaikymo dydį po 800 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo siūlomu išlaikymo dydžio sumažinimu iki 250 Lt. Sūnus eina į mokyklą, turi psichologinių problemų dėl to, kad tėvas paliko šeimą (serga depresija), jam iškrypęs stuburas, reikalingi ortopediniai gaminiai bei 2 poros akinių. Berniukas lanko dailės mokyklą, dėl to reikalingos papildomos išlaidos.Todėl išlaikymo dydis turėtų būti padidintas iki 800 Lt. Nurodė, kad ieškovas stengiasi bet kokiais būdais sumažinti išlaikymo dydį, neatsižvelgdamas į atsakovės materialinę padėtį bei vaiko interesus. Atsakovė ilgą laiką buvo bedarbė ir tik paskutinius du mėnesius pradėjo dirbti, šiuo metu yra tik mokinė ir nėra garantijų, kad bus palikta darbe. Ieškovas kitam sūnui sutinka mokėti išlaikymą po 500 Lt periodinių išmokų, o atsakovės sūnui, kurio poreikiai žymiai didesni, išlaikymo dydį prašo sumažinti. Ieškovas paliko sūnų, kai jam buvo 2 mėnesiai, neprisideda prie jo auklėjimo, visiškai jo nelanko, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) pakeisti Kauno m. apylinkės teismo 1994 m. sausio 21 d. nutarimu civilinėje byloje Nr.ANT-33/94 priteisto išlaikymo dydį ir formą bei priteisti iš ieškovo G. K. išlaikymą sūnui S. K., gim. 1993 m., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) S. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę R. K.; 3) nustatyti S. K. gyvenamąją vietą su motina R. K.; 4) priteisti iš ieškovo atsakovei 350 Lt bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisti iš ieškovo ir atsakovės po 12,08 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad po išlaikymo priteisimo ieškovui 2003 m. gruodžio 17 d. gimė sūnus Kornelijus, kurį pagal įstatymą jis turi pareigą išlaikyti iki pilnametystės. Pagal Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. teismo įsakymą ieškovas sūnui Kornelijui turi mokėti išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Todėl dėl išlaikytinių skaičiaus padidėjimo ieškovas turi teisę reikalauti pakeisti išmokų dydį. Teismas taip pat konstatavo, jog ir atsakovė, padidėjus vaiko poreikiams, turi teisę reikšti ieškinį dėl išlaikymo padidinimo. Ieškovo darbo užmokestis nebuvo pastovus, jis kito, todėl šalys pagrįstai sutiko, kad vaiko interesus labiau atitinka išlaikymas konkrečia kas mėnesį mokama pinigų suma. Teismas, įvertinęs duomenys apie šalių gaunamas pajamas, nustatė, kad atsakovas gauna daugiau pajamų, tačiau turi du, o ne vieną (kaip atsakovė) išlaikytinį. Be to, atsižvelgė į tai, kad dabartinė ieškovo sutuoktinė neturi savarankiškų pajamų, nes prižiūri mažametį sūnų. Atsakovės nurodytą sūnaus Simono poreikiams tenkinti būtiną 1200 Lt sumą teismas pripažino esant nepagrįstą ir neproporcingą šalių turtinei padėčiai, nes padalinus tarp šalių tokią išlaikymo naštą, vaiko tėvai liktų mažiau aprūpinti už vaiką. Teismas nustatė, kad ieškovo sūnaus Kornelijaus išlaikymas šiuo metu sudaro 718,75 Lt suma per mėnesį (ieškovo garantuojamas 500 Lt išlaikymas, trečiojo asmens teikiamas minimalaus 125 Lt vertės išlaikymas bei Kornelijui iki trejų metų mokama 93,75 Lt išmoka vaikui pagal LR valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą). Todėl padarė išvadą, jog šalių turtinė padėtis yra pakankama teikti sūnui Simonui išlaikymą iki 700 Lt vertės per mėnesį. Vertindamas abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad ieškovo dalis sūnaus Simono išlaikyme turėtų būti didesnė, ir nustatytina 400 Lt sumos dydžio. Teismas atmetė Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad ieškovas turėtų abejiems sūnums teikti vienodą išlaikymą – po 500 Lt per mėnesį, nes atsižvelgė į tai, kad sūnaus Kornelijaus motina nedirba ir savo sūnų gali remti tik minimaliai. Kadangi 2006 m. sausio-rugsėjo mėnesiais išlaikymas sūnui Simonui buvo mokamas vidutiniškai po 490,65 Lt, todėl ieškovo ieškinys dėl išlaikymo sumažinimo buvo tenkintinas iš dalies, o atsakovės priešieškinys šioje dalyje atmestas.

Šalies argumentai

Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš ieškovo G. K. išlaikymas sūnui Simonui po 400 Lt per mėnesį, išlaikymo dydį padidinant iki 800 Lt per mėnesį, bei priteisti iš ieškovo atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pripažino atsakovės teisę pareikšti priešieškinį dėl išlaikymo sūnui Simonui padidinimo, nes vaikui augant jo poreikiai padidėjo. Taip pat nustatė, kad iki bylos iškėlimo ieškovas G. K. šiam sūnui mokėjo vidutiniškai po 490,65 Lt išlaikymą. Todėl, sumažindamas sūnui Simonui priteisto išlaikymo dydį, teismas nusprendė neteisingai. Be to, pragyvenimas nuo 1994 m. pabrango dėl infliacijos,o antroje ieškovo santuokoje 2003 m. gimusiam sūnui Kornelijui mokamas didesnis išlaikymas (500 Lt), nei priteistas paaugliui Simonui. Be to, ieškovas su antrąja žmona D. K. gyvena santuokoje, veda bendrą ūkį, todėl antrasis sūnus gyvena visavertėje šeimoje geresnėmis buitinėmis sąlygomis. Taip pat nurodo, kad teismo išvada, kad atsakovė gauna pastovų 1071,74 Lt darbo užmokestį neatitinka faktinių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė buvo nedarbinga ir tuo metu arba negavo jokių pajamų, arba gavo minimalias socialinio draudimo išmokas. Ieškovės mėnesinės pajamos sudarė (atlyginimas ir socialinio draudimo išmokos) 618,69 Lt už rugsėjį ir 115,87 Lt už spalį. Be to, gydytojų teigimu, atsakovė greičiausiai visai negalės dirbti dėl stipriai pablogėjusios sveikatos. Todėl sprendimas priimtas pažeidžiant vaikų išlaikymo principus t.y. neproporcingai vaikų poreikiams (Simono poreikiai didesni, nei Kornelijaus) ir tėvų turtinei padėčiai, ir neužtikrina būtinų sūnaus Simono vystymosi sąlygų. Vaiko teisių apsaugos tarnyba taip pat pasisakė už didesnį išlaikymą, nei teismas priteisė, teigdama, kad abiejų vaikų išlaikymo dydis turėtų būti vienodas, t.y. po 500 Lt kiekvienam iš vaikų.

Atsiliepimas

Ieškovas G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Ieškovas nurodo, kad pilnai sutinka su teismo sprendimo motyvais. Jo nuomone, teismas teisingai taikė LR CK 3.192 str. 2 d., kuri numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtiniai padėčiai. Teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis leidžia teikti sūnui Simonui išlaikymą iki 700 Lt per mėnesį, o ieškovo teikiamo išlaikymo dalis turėtų būti didesnė, yra pilnai pagrįsta.

Apeliacinis skundas atmestinas. Abi šalys prašė pakeisti teismo priteisto nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydį, tačiau ieškovas prašė jį sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad atsirado dar vienas išlaikytinis – gimė kitas sūnus, o atsakovė prašė jį padidinti todėl, kad padidėjo vaiko poreikiai, o ieškovo galimybės tai leidžia padaryti. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tai reiškia, kad pagrindą pakeisti priteisto išlaikymo dydį sudaro aplinkybės, patvirtinančios išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, taip pat vaiko poreikių pasikeitimas, nes išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ką numato CK 3.192 straipsnio 2 dalis. Išlaikymo dydžio keitimas sudaro sąlygas surasti vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą. Kadangi ieškovui gimė kitas sūnus Kornelijus, akivaizdu, kad jo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tapo kur kas didesnės apimties. Antrojo sūnaus išlaikymui iš ieškovo yra priteistas išlaikymas – po 500 Lt kas mėnesį, todėl ieškovo turtinės galimybės pablogėjo. Anksčiau gimusio sūnaus poreikių padidėjimas gali būti patenkintas tokiu laipsniu, kiek tai leidžia išlaikymą teikiančio asmens turtinė padėtis. CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Tai reiškia, kad negalima pažeisti tik minimalių vaiko poreikių, o pilnesnis poreikių tenkinimas galimas tik esant turtinėms galimybėms. Pirmosios instancijos teismo išvada šiek tiek sumažinti priteisto išlaikymo dydį yra pagrįsta, nes kaip jau nurodyta, ieškovas turi pareigą išlaikyti kitą sūnų, be to, pagrįstai įvertinta aplinkybė, jog prie sūnaus Kornelijaus išlaikymo faktiškai negali prisidėti jo motina, nes niekur nedirba ir augina mažametį, sveikatos problemų turintį sūnų. Todėl ieškovas šiam sūnui privalo teikti išlaikymą didesne apimtimi, nes prie jo išlaikymo negali prisidėti jo motina. Todėl CK 3.198 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas išlaikymo sumą teikti visiems vaikams lygiomis dalimis šiuo atveju nėra pažeistas, nes nustatyta svarbi aplinkybė nukrypti nuo lygybės principo (antrojo sūnaus motina neturi galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo).

Atsiliepimas

Atsakovės argumentai, jog ji dėl laikino nedarbingumo šiuo metu negauna teismo nurodytų pajamų, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu negalėjo būti įvertinti, kadangi nebuvo patvirtinti. Šiuo metu pateiktos pažymos apie išmokas atsakovei 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais (b.l. 5-6, t.1) patvirtina tik aplinkybę, jog atsakovė buvo ir yra laikinai nedarbinga. Atsakovės nuoroda į tai, kad ji gal būt aplamai bus nedarbinga, šiuo metu yra priešlaikinė. Nustačius atsakovei pastovų nedarbingumą, atsakovė galės kreiptis į teismą dėl šiuo metu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo. Tuo tarpu ieškovo nurodytos aplinkybės sumažinti išlaikymo dydį buvo nustatytos jau bylos nagrinėjimo metu.

Nenustačius pagrindų sprendimą pakeisti, sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Gražina DavidonienėLeonas Jachimavičius