Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokurorui Dariui Stulpinui, nukentėjusiajam B. V., kaltinamajam L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) neregistruotas, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.25 val., parduotuvės stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 16A, veikdamas kartu su O. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiajam susitaikius su įtariamuoju, D. Š. ir D. P., kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nutraukti pagal laidavimą, D. P. įspyrus bėgančiam nukentėjusiajam B. V. į dešinę koją ir B. V. nugriuvus ant asfalto dangos, D. Š. ne mažiau kaip du kartus įspyrus ant asfalto dangos gulinčiam B. V. į dubens sritį, tuo sukėlus B. V. fizinį skausmą, jis tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus beisbolo lazda suduodamas B. V. į kojas ir nugaros sritį, O. N. ne mažiau kaip vieną kartą įspyrus sėdinčiam B. V. į nugaros sritį, tuo sukėlus B. V. fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais jis su D. P. padarė nukentėjusiajam B. V. dešinio blauzdikaulio viršutinio galo sąnarinį lūžį ir nesunkiai sutrikdė B. V. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su B. V. buvo susitikęs anksčiau, todėl viskas taip susiklostė, kai sužinojo, jog B. V. su draugu vėl atvyko į jų kaimą. Tai buvo, taip kaip nurodyta kaltinamajame akte, t. y. 2023 m. rugpjūčio 29 d., vakare apie 21-22 val., (duomenys neskelbtini). Toje vietoje buvo daug asmenų, ne tik tie, kurie nurodyti kaltinime. Jis su jokiu automobiliu nevažiavo, prie visų prisijungė vėliau, todėl nematė, kas ir ką padarė B. V.. Jis atbėgo vėliau iš kaimyno prigriebė beisbolo lazdą, kuri kažkur svaidėsi, bei su ta lazda sudavė B. V. į kojas bei nugarą. Pripažįsta, jog sudavė, taip kaip nurodyta kaltinime. Kur padėjo tą lazdą nebepamena. Galėjo sužaloti B. V. suduodamas jam smūgius. Patvirtina, jog B. V. mušė keturiese. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, visiškai atlygino padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam bei žalą padarytą Ligonių kasoms. Prašo bylą nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir nukentėjusysis. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. K. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2023 m. rugpjūčio 29 – 2023 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu - (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 47-48, 50-52);

- specialisto išvada Nr. G 1312/2023(04), kurioje nurodyta: 1-2. B. V. nustatytas dešinio blauzdikaulio viršutinio galo sąnarinis lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. B. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 29 d. nustatytas nugaros juosmeninės dalies sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia simptomatika bei sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). 3. B. V. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. 4. B. V. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio viršutinio galo sąnarinio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 114-115);

- specialisto išvada Nr. pG 1612/2023(04), kurioje nurodyta: B. V. nustatytas sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Sužalojimas gali būti padaromas suduodant smūgį į viršutinę blauzdos dalį klausime nurodytais daiktais. Iš turimų duomenų nėra galimybės tiksliai pasisakyti, kokiu konkrečiai daiktu (koja ar beisbolo lazda) buvo padarytas B. V. nustatytas sužalojimas (t. 1, b. l. 119);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo B. V. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 29 d. vakare, tikslaus laiko nepasakys, draugas jį automobiliu atvežė į (duomenys neskelbtini), ir jį palikęs išvažiavo. Kartu su juo atvažiavo ir pažįstamas D. P.. Kažkokiu metu su D. eidami (duomenys neskelbtini), viename iš gyvenamųjų namų kiemų pamatė asmenis. Kadangi norėjo parūkyti, todėl užėjo paprašyti cigarečių. Jis kieme buvusio jam nepažįstamo vyro paprašė cigaretės ir šis ją davė. Be minėto vyro kieme dar buvo 3-4 jam nepažįstami asmenys. Šis nepažįstamas vyras, kuris jam davė cigaretę, netrukus jam liepė matuotis kažkokius rūbus, į ką jis atsakė, kad tegul jis matuojasi pats. Po to jo pasakymo, jis su D. iš kiemo išėjo ir ėjo pagrindine miestelio gatve. Kadangi jis yra ne vietinis ir (duomenys neskelbtini) lankėsi pirmą kartą, todėl tiksliai negali pasakyti, ar prie parduotuvės, ar prie autobusų stotelės, juos netrukus pasivijo automobilis su šviesomis. Koks tai buvo automobilis ir kokie jo valstybiniai numeriai, jis pasakyti negali. Sustojus minėtam automobiliui, iš jo išlipo 6-7 asmenys, kurių nei vieno nepažino. Jie galėjo būti nuo 18 iki 30 metų amžiaus. Kadangi jam jie nepažįstami, buvo tamsu, todėl jų atpažinti nesugebėtų. Išlipus minėtiems asmenims, jis su D. suprato, kad jie greičiausiai nori juos sumušti, todėl ėmė bėgti, abu į skirtingas puses. Kiek atsimena, jį konkrečiai gaudė 3-4 asmenys. Jam bebėgant, kažkuris iš jį pasivijusių asmenų jam trenkė į dešinę koją arba pakišo savo koją, kad už jos užkliuvęs nugriūtų. Taip ir atsitiko, jis nugriuvo ant asfaltuotos kelio dangos. Tada pajuto, kad jį asmenys ėmė spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, t.y. į ranką, nugarą ir į koją. Iš viso kojomis jam buvo suduota apie 10-11 smūgių. Spardančių asmenų buvo 3-4, tikslaus jų skaičiaus pasakyti negali, nes rankomis dengėsi veidą. Šie asmenys jį spardydami tarpusavyje nesišnekėjo, tiesiog vartojo necenzūrinius žodžius. Kiek atsimena, baigę jį spardyti, visi asmenys nubėgo prie automobilio ir juo išvažiavo. Kuria kryptimi nuvažiavo, jis nežino. Netrukus prie jo grįžo draugas D. ir jo dėdė, kurie iškvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo diagnozuoti daugybiniai kūno sužalojimai bei dešinės kojos lūžis. Po medikų apžiūros, uždėjus ant kojos gipsą, buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Dėl minėto įvykio turi pretenzijų jį sumušusiems asmenims, prašo juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 61-63). Papildomai nukentėjusysis B. V. parodė, jog (duomenys neskelbtini), jį vijosi 3 ar 4 nepažįstami asmenys, jų atpažinti negalėtų. Į tyrėjos klausimą, kodėl jis nugriuvo, atsako, kad bėgant vienas iš jį besivejančių asmenų arba įspyrė, arba trenkė į dešinės kojos blauzdą, dėl ko jis nugriuvo ant grindinio. Jis tik gali pasakyti, kad smūgis buvo į blauzdos sritį, ne žemiau. Jis patyrė didžiulį fizinį skausmą to smūgio metu, todėl nugriuvo. Mano, kad būtent to smūgio metu jam buvo padarytas blauzdikaulio lūžimas. Į tyrėjos klausimą, ant kurio šono griuvo, atsako, kad jis tiksliai nepamena, ant kurio šono, bet kai jam gulinčiam buvo smūgiuojama, jis gulėjo ant dešinio šono. Į tyrėjos klausimą trumpai papasakoti, kaip jam buvo smūgiuojama, kur pajuto pirmuosius smūgius, ar matė, kas ir kokius smūgius bei kuo jam sudavė, atsako, kad smūgius pajuto į visas kūno vietas, t. y. rankas, nugarą, galimai buvo smūgiuojama ir į dešinę blauzdą, mano, kad jį gulintį spardė 3 ar 4 asmenys, nuo smūgių dengėsi rankomis, todėl nematė asmenų, kurie jam smūgiavo. Mano, kad smūgiai jam buvo suduodami įspiriant koja. Iš balsų sprendė, kad jį spardo 3 ar 4 asmenys. Į įvairias kūno vietas jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių. Smūgiai buvo nukreipti labiau į viršutinę kūno dalį. Į tyrėjos klausimą, o kaip asmenys atsitraukė, atsako, kad jie tiesiog nuėjo. Kai jie nuo jo atsitraukė, jis gulėjo ant grindinio ir raitėsi iš skausmo, jautė skausmą dešinės blauzdos srityje, bandė atsistoti, tačiau jam nepavyko būtent dėl skausmo blauzdos srityje. Po to prie jo gulinčio pribėgo draugas D., kuris jo paklausė, ar jam viskas gerai. Jis, būdamas prie jo, pamatė grįžtančius vėl tuos pačius jį sumušusius asmenis, todėl pasišalino, palikdamas jį ant grindinio. Iš balsų sprendė, kad prie jo grįžo 3 ar 4 asmenys, jam gulinčiam vėl buvo smūgiuojama į įvairias kūno vietas. Mano, kad buvo spardomas kojomis visų 3 ar 4 asmenų, jam buvo įspirta ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas. Pagrinde buvo smūgiuojama į viršutinę kūno dalį. Po to jis kažkaip atsisėdo ir tuo metu jam sėdinčiam buvo stipriai įspirta į nugaros sritį. Kaip jau ir sakė, jam buvo padarytas blauzdikaulio lūžimas, patyrė fizinį skausmą, koja langetėje išbuvo pusę mėnesio, o gal ir ilgiau, į medikus nesikreipė, koją pats gydėsi, todėl jam padaryta fizinė ir neturtinė žala. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti norėtų pareikšti 2500 eurų sumai. Civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nereiškia (t. 1, b. l. 66-69). Papildomai nukentėjusysis B. V. į tyrėjos klausimą, ar pamena, į kurią kūno dalį pajuto pirmuosius smūgius, kai nugriuvo, atsako, kad smūgiai buvo nukreipti į viršutinę kūno dalį, konkrečiai negali atsakyti, į kurią kūno dalį pajuto pirmuosius smūgius. Į tyrėjos klausimą, ar Jums buvo smūgiuojama į dubens sritį, atsako, jog taip, jam buvo smūgiuojama į nugarą, dubens sritį, buvo suduota ne mažiau kaip 10 kartų, ar buvo smūgiuojama į kojas - nepamena. Į tyrėjos klausimą, asmenys smūgiavo iš nugaros pusės ar priekio, atsako, kad smūgiavo iš nugaros pusės. Į tyrėjos klausimą, ar buvo sukeltas fizinis skausmas, kai buvo suduodami smūgiai į nugaros sritį ir į dubens sritį, tai taip, dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Į tyrėjos klausimą, kokiai sumai yra atlyginta žala, ar žala atlyginta pilnai, ar turi dar pretenzijų, atsako, kad dviem jį sumušusiems asmenims, kurie yra sumokėję po 500 eurų, jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 72-75);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais D. Š. parodymais, kur jis apklaustas įtariamuoju parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 29 d., vakare, būnant (duomenys neskelbtini) kartu su draugais, t. y. A. K., O. N. ir D. P., į mobiliojo ryšio telefoną paskambino to paties miestelio gyventojas L., kurio pavardės tiksliai nežino, bei jį informavo, kad kaime pasirodė vagystėmis užsiiminėjantys asmenys, t. y. D. P. su draugu. Baigus pokalbį su L., D. paprašė, kad jis savo vairuojamu automobiliu juos parvežtų į (duomenys neskelbtini). Apie 21 val. 30 min. atvykus į (duomenys neskelbtini), prie šventoriaus, pamatė einančius du asmenis, t. y. D. P. ir dar vieną jam nepažįstamą asmenį. D. sustabdė savo vairuojamą automobilį, jie visi išlipo iš automobilio. Kai jie išlipo iš automobilio, D. ir jo draugas pradėjo bėgti į skirtingas puses, kokiu tikslu jie pradėjo bėgti, nežino, o jie pradėjo juos vytis. O. nusivijo D., o jis kartu su A. ir D. nusivijo D. draugą, kaip vėliau sužinojo - B. V.. D. bėgančiam B. pakišo koją, koją pakišo iš kairės pusės, dėl ko B. nugriuvo ant asfalto. Kai B. nugriuvo, D. prieš jį jokių veiksmų neatliko, stovėjo šalia, o jis šonu gulinčiam B. du kartus koja įspyrė į dubens sritį. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais B. galėjo sukelti fizinį skausmą. Kartu buvęs A. stovėjo atokiau ir nieko nedarė. Po to, kai jis įspyrė B., pamatė atbėgantį L., kuris su savimi turėjo beisbolo lazdą. L. atbėgo vienas. Jis pribėgo prie gulinčio B. bei lazdos pagalba ant kairio šono gulinčiam B. trenkė iki 5 kartų. Matė, kad smūgiavo į apatinę B. kūno dalį. Po to L. nuo B. atsitraukė, nes kartu buvę asmenys liepė jam baigti mušti nukentėjusįjį. Kai viskas baigėsi, jis nuėjo link O. N., kuris vis dar laikė D. P., šaukė L., kad jis prieitų. D. pradėjo stipriai muistytis O. glėbyje, atsilaisvinęs pabėgo. Ant grindinio gulėjęs nukentėjusysis skundėsi kojos skausmais, jie paliko jį ten gulėti. Jis kartu su aukščiau išvardintais draugais išvažiavo iki D. namų, o vėliau išėjo į savo namus persirengti. Praėjus gal 15 min. nuo konflikto, jis grįžo į įvykio vietą, kur pamatė stovintį K. Š., kuris konflikte visiškai nedalyvavo, bei A., O., D. ir L. Kas liečia L. draugą T., jis gali pasakyti, kad jis konfliktą stebėjo, tačiau į konfliktą nesikišo nenorėdamas turėti problemų, nes ir taip nešioja apykoję. Dar gali pasakyti, kad L. beisbolo lazdą turėjo iki konflikto pabaigos, kur vėliau padėjo beisbolo lazdą, nežino. Į tyrėjos klausimą, dėl kurio iš jų veiksmų nukentėjusiajam padarytas kojos lūžis, atsako, kad blauzdikaulio lūžis nukentėjusiajam galėjo būti padarytas dėl L. veiksmų, nes jis smūgiavo lazda į B. apatinę kūno dalį. Tikrai nemano, kad jo smūgiai koja galėjo padaryti blauzdikaulio lūžį, tuo labiau, kad spyrė į dubens sritį. Į tyrėjos klausimą, kaip reagavo nukentėjusysis, kai jam buvo suduodami smūgiai, atsako, kad nukentėjusysis gulėjo ant grindinio, dengėsi rankomis nuo smūgio, gulėjo visiškai tyliai. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes, kaip jau ir sakė, nukentėjusiajam galėjo sukelti fizinį skausmą, spyrė du kartus, neneigia faktinių aplinkybių, nurodytų įtarime, tačiau jis mano, kad ne dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė lūžį. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, iš D. P. sužinojo, kad B. V. nustatytas blauzdikaulio lūžis, jis siuntė jam medicininius dokumentus. Yra linkęs nukentėjusiajam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuomet šis išsakys, kokio dydžio žalos atlyginimo pageidautų (t. 4, b. l. 135-138);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais D. P. parodymais, kur jis apklaustas įtariamuoju parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 29 d. kartu su draugais, t. y. D. Š., A. K. ir O. N., jo vairuojamu šviesiai mėlynos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavo į (duomenys neskelbtini), visi buvo blaivūs. Būnant (duomenys neskelbtini), D. paskambino bendras pažįstamas L., telefonu informavo, kad (duomenys neskelbtini) vaikšto į T. namą anksčiau įsibrovęs D. P. su draugu. Jo vairuojamu automobiliu apie 21 val. visi grįžo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), ties šventoriumi, kažkuris iš gale sėdinčių asmenų šūktelėjo apie gatve einančius asmenis, t. y. D. P. ir jo draugą. Jis apsuko savo vairuojamą automobilį ir prie jų privažiavęs sustojo. Jeigu gerai pamena, O. pro pravirą automobilio langą juos užkalbino, išlipo iš automobilio, D. lyg ir norėjo sudaužti rankomis, paklausė „Kon jūs“, O. atsakė „Kon jūs, kon jūs“, ir tada D. P. pradėjo bėgti į dešinę pusę, o jo draugas, kaip vėliau sužinojo B. V., nubėgo į kairę pusę. O. nubėgo iš paskos D., o jis kartu su A. ir D. nusivijo B. Vejantis B. jis suprato, kad nepavyks jo taip paprastai sučiupti, todėl savo kaire koja pakišo ar tai prilietė prie bėgančio B. kairės kojos pado šono, dėl ko B. susipainiojo kojos ir jis griuvo ant asfalto dangos. Ant kurio šono B. griuvo, jis neužfiksavo ir pasakyti negali. Kai B. nugriuvo, pribėgo D. iš nugaros pusės bei dešine koja du kartus įspyrė į dubens sritį. Jis tuo metu stovėjo, nieko nedarė. Po to pamatė, kad laikydamas beisbolo lazdą atbėgo L., jeigu gerai pamena, atbėgo ir K. Š.. L. ant dešinio šono gulinčiam B. beisbolo lazda sudavė iki 5 penkių kartų. Kiek pamena, smūgiavo pagrinde į apatinę kūno dalį. Paskutinis smūgis beisbolo lazda tikrai buvo į nugarą. Po suduoto smūgio į nugarą B. sudejavo, L. nustojo mušti. Jis kartu su D. nubėgo iki O., kuris laikė D., šaukė prieiti L. Jeigu gerai pamena, D. atsilaisvino iš O. glėbio, pabėgo. Jis pamena, kad po to dar priėjo prie gulinčio B., paklausė, ar jam viskas gerai. B. patvirtino, kad viskas gerai ir jis kartu su D. išvažiavo į namus, į įvykio vietą grįžęs nebuvo. Tos pačios dienos vakare buvo nuėjęs į O. namus, kur atėjo ir D., T. M., A., K., žaidė kompiuterinius žaidimus, ar vyko pokalbis apie konfliktą ir kas buvo kalbama, nepamena (t. 4, b. l. 94-97). Papildomai D. P. parodė, kad į tyrėjos klausimą „Pirminėje savo apklausoje minėjote, kad L. K. ant dešinio šono gulinčiam B. beisbolo lazda sudavė iki 5 penkių kartų, sakėte, kad smūgiavo pagrinde į apatinę kūno dalį, o paskutinis smūgis beisbolo lazda tikrai buvo į nugarą, o akistatos metu pasakėte, kad L. du kartus iš beisbolo lazdos trenkė gulinčiam B., trenkė ties kūno viduriu. Tai kurie jūsų parodymai yra teisingi, kodėl pirminėje apklausoje buvote nurodęs didesnį smūgių skaičių, ar galit sukonkretinti, į kokias nukentėjusiojo B. V. kūno vietas buvo suduota ir kiek kartų?“. Pateikė atsakymą, jog laikosi pirminių savo parodymų. L. tikrai smūgiavo daugiau nei du kartus, kaip ir sakė, sudavė iki penkių kartų. Pirmi jo smūgiai beisbolo lazda buvo suduoti į apatinę kūno dalį, o paskutinis ir labai stiprus buvo suduotas į nugaros sritį, B. tada gulėjo ant dešinio šono. Tvirtina pirminius savo parodymus, kurie yra teisingi. Akistatos metu buvo pasimetęs ir išsigandęs. Pirmą kartą dalyvavo akistatoje su įtariamuoju ir advokatais. Labai jaudinosi, dėl ko buvo sunku mąstyti. Po akistatos viską permąstė, suprato, kad ne iki galo viską pasakė. Paties L. jis nebijo, po įvykio su juo susitikęs nebuvo. Į tyrėjos klausimą: „Kodėl pirminės apklausos metu nepaminėjote, kad po to, kai visi jau buvo atsitraukę nuo B., pribėgo O. ir vieną kartą įspyrė B., o apie tai užsiminėte tik akistatos metu?“ atsakė, jog pirminės apklausos metu stengėsi kiek smulkiau papasakoti visas įvykio aplinkybes, atrodo, kad viską ir papasakojo, tačiau apie smūgį, kurį sudavė O. N., paminėti visai pamiršo. Todėl šios papildomos apklausos metu nori paminėti ir pasakyti, kad po to, kai visi atsitraukė nuo nukentėjusiojo, O. N., kuris prieš tai laikė P., iš nugaros pribėgo prie sėdinčio B. V., bei vieną kartą jam įspyrė į nugaros sritį. B., kai O. spyrė, niekaip nesureagavo. Tuo metu jis buvo už 50 metrų bei matė, kaip B. buvo įspirta (t. 4, b. l. 100-103). Papildomai D. P. parodė, jog prisipažįsta visiškai. Jis pripažįsta, kad pakišo koją bėgančiam B. V., dėl ko B. susipainiojo kojos ir šis griuvo ant asfalto dangos, o po to pribėgęs L. K. smūgiavo beisbolo lazda, todėl dešinės kojos lūžis B. V. galėjo būti padarytas tiek dėl jo, tiek dėl L. kaltės. Savo kaltės neneigia, bet mano, jog ji yra abipusė, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiajam B. V. neturtinę žalą atlygino (t. 4, b. l. 114-118);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais O. N. parodymais, kur jis apklaustas įtariamuoju parodė, jog konflikto dieną jis buvo kartu su A. K., D. Š., D. P., važinėjo D. P. vairuojamu automobiliu. Po to, kai L. K. paskambino D., jie grįžo į (duomenys neskelbtini) pamatė D. ir jo draugą, sustojo, išlipo iš automobilio, jie pradėjo bėgti į skirtingas puses. Visi nusivijo D. draugą, o jis nusivijo D., pasivijo jį, persivertė per tvorą, abudu griuvo. Jis, bandydamas jį sulaikyti, užsmaugė, o jis jam trenkė į šoną, išsilaisvino, pradėjo bėgti. Pamatė atbėgančius A., D., D. ir L. K.. L. K. konflikto metu turėjo beisbolo lazdą. Eidamas link namų matė gulintį D. draugą, jis buvo vienas (t. 4, b. l. 31-34). Papildomai O. N. parodė, jog sutinka su jam pareikštu įtarimu, savo kaltę pripažįsta visiškai, pripažįsta, kad sėdinčiam B. V. du kartus įspyrė į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Smūgiai koja stiprūs nebuvo, B. V. niekaip nesureagavo, bet sutinka, kad tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Padarytą žalą B. V. ketina atlyginti ir su juo susitaikyti. Ankstesnės apklausos metu savo kaltę pripažinti bijojo, net negali paaiškinti, ko bijojo. Šios apklausos metu savo kaltę pripažįsta visiškai, nusibodo visos apklausos ir ilgas tyrimas, savo kaltę pripažįsta niekieno neverčiamas. Kokius veiksmus prieš B. V. atliko kiti konflikte dalyvavę vaikinai, negali atsakyti, nes buvo nusivijęs D. (t. 4, b. l. 46-48);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. K. parodymais, kur jis parodė, jog 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje (datos tiksliai nepamena), vakare, būnant (duomenys neskelbtini) kartu su draugais, D. P., D. Š. ir O. N., D. Š. paskambino asmuo, vardu L., kurio pavardės nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini), netoli šventoriaus, ir pasakė, kad atvažiavo D. P. su draugu, kaip vėliau sužinojo B. V., kurie tą dieną galimai apvogė pažįstamo T., pravarde „P.“, namus, paprašė padėti juos pagauti. D. P. vairuojamu automobiliu grįžo į (duomenys neskelbtini). Miestelyje, prie šventoriaus, tikslaus adreso nepasakys, pamatė šaligatviu einančius D. P. ir B. V.. D. sustabdė savo vairuojamą automobilį, iš automobilio išlipo visi vienu metu. D. ir B. iš pradžių lyg ir ėjo link jų norėdami pasisveikinti, bet po to jie abu pradėjo bėgti į skirtingas puses. D. P. nubėgo link šventoriaus, o B. V. nubėgo link parduotuvės. O. N. nusivijo D., o D., D. ir jis nusivijo B. D., pasivijęs bėgantį B., pakišo koją, ir šis nugriuvo, nugriuvo prie parduotuvės, automobilio stovėjimo aikštelės, ant asfalto - kelio dangos. Šiai dienai jis tiksliai nepamena, iš kurios pusės D. B. pakišo koją, dėl praėjusio nemažo laiko tarpo nuo įvykio tiksliai negali pasakyti, ar jis spyrė, ar pakišo koją, jeigu gerai pamena, tai pakišo. Kai B. nugriuvo, jis niekaip nesureagavo, nešaukė. Jeigu gerai pamena, B. griuvo ant dešinės pusės. Prie B., gulinčio ant dešinio šono, pribėgo D., matė, kaip jis koja du kartus įspyrė į apatinę kūno dalį, t. y. du kartus įspyrė į dubens sritį, B., gulėdamas bandė apsisaugoti nuo smūgių, kai D. jam įspyrė, nepastebėjo, kad B. būtų sureagavęs. Tuo metu jis stovėjo maždaug už poros metrų nuo gulinčio B. ir pamatė, kaip iš savo pavėsinės, esančios kitoje kelio pusėje, maždaug už 200 ar 300 metrų nuo jų, vienas pats atbėga L., kurio pavardės šiai dienai nepamena, rankose laikydamas medinę, šviesios spalvos beisbolo lazdą. Jis nepamena, ar L. kažką sakė, bet jis pribėgo prie B., gulinčio ant asfalto dangos, ant dešinio šono, ir beisbolo lazda iš nugaros pusės smūgiavo B. į apatinę kūno dalį, beisbolo lazda sudavė nemažiau 5 kartų. Mušamas B. šaukė, prašė jo nebemušti. Sudavęs smūgius, L. atsitraukė, o po to jie visi bėgo link šventoriaus ieškoti D. P. ir O. N., sutiko grįžtantį O. N., kuris pasakė, kad D. išsilaisvino iš jo ir pabėgo. Visi grįžo į automobilių stovėjimo aikštelę, O. pribėgo prie B. V., kuris vis dar buvo toje pačioje vietoje, tik šiai dienai tiksliai jau nepasakys, jis gulėjo ar sėdėjo, bei koja jam įspyrė ne mažiau dviejų kartų, spyrė į viršutinę kūno dalį, galimai nugarą, o gal ir krūtinę, bei palikdami B. V. gulėti, visi iškart skirstėsi. Jis vienas pats išėjo namo, D. išvažiavo automobiliu. Jis gali pasakyti, kad L. skambino D. pranešdamas jam, kad B. su D. pasirodė miestelyje, prašydamas padėti juos sugauti. Niekas neketino jų mušti, mano, kad L. norėjo su jais pakalbėti, išsiaiškinti. Kaip jau ir sakė, nuo įvykio vietos L. pavėsinė yra kitoje kelio pusėje, už namo. Kažkada seniau yra tekę būti jo pavėsinėje, tiksliai žino, kad iš jo pavėsinės automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje vyko konfliktas, nesimato. Mano, kad jis išgirdo triukšmą, pamatė jų automobilį aikštelėje, laikydamas rankose beisbolo lazdą atbėgo prie aikštelėje gulinčio B. Kas liečia asmenį, vardu T., pravarde „P.“, gali pasakyti, kad jo įvykio vietoje tikrai nebuvo, jis jį matė L. pavėsinėje, kai grįžę iš (duomenys neskelbtini) užsuko pas L. į pavėsinę, kurioje jis buvo su T. L. pasakė, kad B. su D. yra kažkur L. kaime. Išvažiavę iš L. pavėsinės, netrukus ir pamatė einančius B. ir D., o toliau viskas vyko, kaip jau pasakojo anksčiau. Tos pačios dienos vakare parašė O. N., pasiūlė pažaisti kompiuterinius žaidimus, būnant jo namuose atvyko policijos pareigūnai, O. sulaikė. Kartu O. namuose buvęs K. Š. konflikte visai nedalyvavo. Į tyrėjos klausimą, kada pirmą kartą pamatė L. rankose beisbolo lazdą, ar jam buvo žinoma, kad jis turi beisbolo lazdą, kur ją padėjo po to, atsakė, kad L., neslėpdamas beisbolo lazdos, laikydamas ją rankose, į konflikto vietą atbėgo iš savo pavėsinės. Kad L. turi beisbolo lazdą, jam nebuvo žinoma, matė ją pirmą kartą, kur po konflikto L. lazdą padėjo, jam nėra žinoma. Į tyrėjos klausimą, kaip jis mano, dėl kurio asmens veiksmų L. lūžo koja, atsako, jo manymu, kad dėl L., nes jis lazda smūgiavo B. į apatinę kūno dalį. Į tyrėjos klausimą, ar D., D. ir O. veiksmai galėjo B. V. sukelti fizinį skausmą, atsako, kad galėjo. Jis pats į konfliktą kištis nenorėjo ir nesikišo, nei prieš vieną jokių veiksmų neatliko (t. 1, b. l. 145-149). Liudytojo A. K. parodymais duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur jis parodė, jog žino, kad yra pakviestas dėl muštynių, vykusių 2023 m. vasarą. Jis kartu su D. P., D. Š. ir O. N. buvo (duomenys neskelbtini). D. Š. paskambinęs L. K. pasakė, kad buvo apvogtas jo draugas ir dabar tie patys asmenys yra atvykę į (duomenys neskelbtini), paprašė atvažiuoti ir padėti juos pagauti. Atvažiavo į kaimą, L. paklausė, ką daryti, jis nurodė, kur tie vaikinai nuėjo. Jo kompanija išvažiavo, rado vaikinus priešingoje parduotuvės pusėje. Jie sustojo, išlipo iš automobilio, nepažįstami vaikinai pradėjo bėgti, bėgdami išsiskyrė, vienas peršoko tvorą, kitas nubėgo link parduotuvės. D. su D. bėgo paskui tą, kuris bėgo link parduotuvės, jis bėgo iš paskos, O. nusivijo tą, kuris peršoko tvorą. D. lyg ir pakišo koją tam bėgančiam vaikinui, vaikinas griuvo, D. jam porą kartų spyrė į užpakalį. Tada atbėgo L. su medine beisbolo lazda ir pradėjo mušti nukentėjusįjį, dėjo jam per kojas, per užpakalį, per nugarą, tikrai ne vieną ir ne du kartus, gal dešimt kartų, gerai nepamena. Po L. suduotų smūgių, pribėgo O., nukentėjusiajam spyrė į veidą, ar spyrė dar kur nors - neprisimena. Po muštynių jie išsiskirstė namo. Nežino, kur L. padėjo beisbolo lazdą, mano, kad dėl L. suduotų smūgių nukentėjusiajam galėjo lūžti koja, nes L. turėjo lazdą ir sudavė daugiausiai smūgių (t. 1, b. l. 163-166);

- 2024 m. lapkričio 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuria nutarta: 1) patvirtinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. spalio 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo D. P. atžvilgiu, atleidžiant įtariamąjį D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 metų terminui laiduotojo atsakomybėn; 2) patvirtinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. spalio 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo D. Š. atžvilgiu, atleidžiant įtariamąjį D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 metų terminui laiduotojo atsakomybėn. Nutartyje konstatuota, jog D. P. 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.25 val., parduotuvės stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 16A, veikdamas kartu su O. N., D. Š. ir L. K., jis tyčia spirdamas bėgančiam nukentėjusiajam B. V. į dešinę koją ir B. V. nugriuvus ant asfalto dangos, D. Š. ne mažiau kaip du kartus įspyrus ant asfalto dangos gulinčiam B. V. į dubens sritį, tuo sukėlus B. V. fizinį skausmą, L. K. ne mažiau kaip penkis kartus beisbolo lazda sudavus B. V. į kojas ir nugaros sritį, O. N. ne mažiau kaip vieną kartą įspyrus sėdinčiam B. V. į nugaros sritį, tuo sukėlus B. V. fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais jis su L. K. padarė nukentėjusiajam B. V. dešinio blauzdikaulio viršutinio galo sąnarinį lūžį ir nesunkiai sutrikdė sveikatą (t. 4, b. l. 155-160);

- 2025 m. sausio 30 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuria nutarta patvirtinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. sausio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo O. N. atžvilgiu, O. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nutartyje konstatuota, jog O. N. 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.25 val., parduotuvės stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), veikdamas su D. P., D. Š. ir L. K., D. P. tyčia įspyrus bėgančiam nukentėjusiajam B. V. į dešinę koją ir B. V. nugriuvus ant asfalto dangos, D. Š. ne mažiau kaip du kartus įspyrus ant asfalto dangos gulinčiam B. V. į dubens sritį, tuo sukėlus jam fizinį skausmą, L. K. ne mažiau kaip penkis kartus beisbolo lazda sudavus B. V. į kojas ir nugaros sritį, tuo bendrais veiksmais su D. P. padarius dešinio blauzdikaulio viršutinio galo sąnarinį lūžį ir nesunkiai sutrikdžius jo sveikatą, jis, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą įspirdamas sėdinčiam B. V. į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam B. V. sukėlė fizinį skausmą (t. 4, b. l. 155-160);

- 2025 m. birželio 11 d. mokėjimo pervedimu, patvirtinančiu, jog L. K. atlygino Valstybinei ligonių kasai 105,36 Eur padarytą žalą (t. 5, b. l. 118);

- 2025 m. liepos 7 d. mokėjimo operacijos duomenimis, patvirtinančiais, jog V. D. už L. K. Lietuvos Kalėjimų tarnybai pravedė 500 Eur, B. V., neturtinės žalos atlyginimą (t. 5, b. l. 139).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Paties kaltinamojo parodymais bei kaltės pripažinimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, ir foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamųjų O. N., D. Š. ir D. P., nukentėjusiojo B. V. bei liudytojų D. P. ir A. K. parodymais, specialisto išvadomis bei nutartimis, kuriomis nutraukti ikiteisminiai tyrimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis, ne mažiau kaip penkis kartus beisbolo lazda suduodamas B. V. į kojas ir nugaros sritį, bei kartu su D. P. padarė nukentėjusiajam B. V. dešinio blauzdikaulio viršutinio galo sąnarinį lūžį bei nesunkiai sutrikdė B. V. sveikatą.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl L. K. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

L. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei su juo susitaikė bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

L. K. padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir jis atitinka BK 38 straipsnyje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas: jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (t. 5, b. l. 139) bei Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą (t. 5, b. l. 118), nukentėjusiojo B. V. atsiprašė ir su juo teisiamojo posėdžio metu susitaikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. K. galėtų padaryti naujas nusikalstamas veikas, jis baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 177-180), neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (t. 4, b. l. 175), jis teisiamojo posėdžio metu su nukentėjusiuoju susitaikė, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs, nedirbantis (t. 4, b. l. 182-184). L. K. padaryta veika laikytina atsitiktine, spontaniška, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina L. K., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo L. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, mano, kad šiuo atveju tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl kaltinamajam L. K. skirtina 10 MGL įmoka (500 Eur) (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nedirbantis bei neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamasis turi galimybę tokią įmoką sumokėti per 6 mėnesių terminą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. K. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 1 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 5, b. l. 33-35).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 10 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. K. žemės sklypui, unikalus Nr. 6124-0003-0117, 984 Eur vertės (t. 5, b. l. 41-43).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2023 m. lapkričio 16 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį Nr. 35806, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamųjų D. P., D. Š. ir L. K. 105,36 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo gydymą (t. 1, b. l. 98-99, 100). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog žala PSDF biudžetui atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo L. K. veiksmų. Kaltinamasis L. K. visą žalą atlygino 2025 m. birželio 11 d. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsisakė ieškinio (t. 5, b. l. 133, 159), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 105,36 Eur dydžio žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

2025 m. sausio 31 d. B. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 89). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė bei kaltinamasis pateikė teismui duomenis, jog visą žalą nukentėjusiajam B. V. yra atlyginęs (t. 5, b. l. 139), todėl procesas dėl nukentėjusiojo B. V. pareikšto 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. DVD-R su vaizdo ir garso įrašais, kurie yra voke prisegtame prie bylos penkto tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, L. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti L. K., kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390.

Išaiškinti L. K., kad sumokėjus įmoką ar jos dalį, reikalinga pateikti banko kvitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A), arba elektroniniu paštu mazeikiu.rumai@teismas.lt.

Išaiškinti L. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus L. K. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 10 d. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. K. žemės sklypui, unikalus Nr. 6124-0003-0117, 984 Eur vertės.

Nuosprendžiui įsiteisėjus informuoti turto arešto aktų registro tvarkytoją apie panaikintą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Procesą, dėl 2023 m. lapkričio 16 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio Nr. 35806, nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo B. V. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (du) vnt. DVD-R, esančius voke prisegtame prie baudžiamosios bylos penkto tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.