Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamieji K. D. ir A. J., veikdami bendrininkų grupėje ir pasidalinę vaidmenimis, pasinaudodami B. B. priklausomumu ir pažeidžiamumu dėl jos sunkios socialinės ir materialinės padėčių, siekdami B. B. įtraukti į prostituciją ir turėdami bendrą tikslą pelnytis iš jos prostitucijos, apgaulės būdu verbavo ją šiam nelegaliam darbui užsienyje, kontroliavo jos kasdienį gyvenimą, o būtent: 2004 m. spalio mėnesį, iki 8 dienos, K. D., turėdama tikslą verbuoti merginas prostitucijai ir žadėdama B. B. gerai apmokamą darbą užsienio viešbučiuose ar baruose, nuslėpdama nuo jos būsimo prostitutės darbo pobūdį, įkalbėjo B. B. vykti į Londoną, o gavusi jos sutikimą, iki kelionės suorganizavimo, nuo 2004-10-01 d. iki 2004-10-08, apgyvendino ją savo namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) ir T. T. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), kontroliuodama jos kasdienį gyvenimą ten jai teikė pragyvenimui reikalingas buities ir asmenines prekes bei maisto produktus, ją fotografavo, apie surastą merginą ir dėl jos kelionės į užsienį organizavimo ten nelegaliai dirbti prostitute, informavo A. J., kuris, gavęs informaciją apie surastą merginą ir siekdamas, kad B. B. būtų įtraukta į prostituciją ir parduota užsienyje gyvenantiems jo pažįstamiems asmenims, gavęs B. B. duomenis ir nuotraukas, dėl kelionės organizavimo ir nukentėjusiosios išvežimo į užsienį dirbti prostitute, kreipėsi į keleivių pervežimo firmą UAB (duomenys neskelbtini) ir užsakė B. B. kelionės vietą mikroautobuse nurodydamas savo anketinius duomenis, apie surastą merginą ir suorganizuotą kelionę, pranešė savo pažįstamiems asmenims, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, 2004-10-08, apie 17 val., K. D. ir A. J., pastarojo vairuojamu automobiliu Mersedes Benz 300 valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini), nuvežė B. B. prie degalinės „Lukoil“, esančios Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kur įsodino B. B. į D. V. vairuojamą mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini), A. J. sumokėjo D. V. 400 litus už B. B. kelionę ir tokiais veiksmais, B. B. 2004-10-09 perleido Londone buvusiems tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams, kurie ten B. B. įtraukė į prostituciją ir iki 2004-11-02 iš jos prostitucijos pelnėsi. Tokiu būdu, K. D. ir A. J., veikdami bendrininkų grupėje, prekiavo žmonėmis ir suorganizavo Lietuvos Respublikos pilietės B. B. kelionę į užsienį ten nelegaliai dirbti.

Šiais veiksmais, K. D. ir A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000-09-26 baudžiamojo įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2005-06-30) ir BK 293 str. 1 d.

Kaltinamoji K. D. kalta neprisipažino ir parodė, kad su B. B. susipažino per V. A., kuri jai padėdavo tvarkytis namuose. Begyvenant kartu su K. Ž., kuris nuolatos ją mušdavo, pastarasis V. A. paklausė, ar ši turi draugių, kurios nori važiuoti į užsienį dirbti. Po kurio tai laiko, V. A. rado draugę, todėl ji, kartu su K. Ž. ir V. A., automobiliu nuvyko pas B. B., kur, K. Ž. likus automobilyje, ji ir V. A. nuėjo pas B. B.. Pastaroji tada sirgo, todėl pasakė, kad atvyks kai pasveiks. Po 2 ar 4 savaičių, K. Ž. paliepus, karu su juo ir J. A., vėl nuvažiavo pas B. B., kurią rado jau susidėjusią daiktus. Kartu su ja bevažiuojant automobiliu, K. Ž. kažkam paskambino ir jie nuvažiavo prie zoologijos sodo, kur K. Ž., nuėjęs prie kito automobilio ir su kažkuo pasikalbėjęs, pasikvietė B. B. ir ją įsodino į kitą automobilį, o pats grįžo atgal. Po to, visi trys nuvažiavo apsipirkti į parduotuvę ir sugrįžo atgal prie zoologijos sodo. Ten jau buvo automobiliu grįžusi R. B., K. Ž. dar pakalbėjo su jame buvusiais vyriškiais ir visi keturi nuvyko pas T. T. į Šilainius, Kaune. Neradę T. T., nuvykę ją sutiko prie kavinės. Ten K. Ž. parodė T. T. B. B. ir pasakė, jog, yra kas nori važiuoti į užsienį. Po to, prie kavinės atvyko A. J., su kuriuo kalbėjosi B. B. ir K. Ž., apie ką, negirdėjo. Po to A. J., pasakęs, jog susiskambins, išvažiavo, o ji, kartu su B. B., V. A. ir K. Ž., grįžo į namus. Grįžus, B. B. nuėjo pas V. A., kur gyveno apie 2-3 dienas, o retkarčiais ateidavo ir pas ją į svečius. V. A. išvažiavus pas draugus, B. B. apsigyveno pas ją. Jai pradėjus reikšti K. Ž. priekaištus, kiek gali svetimas žmogus pas juos būti, tai K. Ž. ją sumušė, todėl su B. B. pabėgo iš namų ir nuvyko pas T. T. į Šilainius, Kaune. Pas T. T. atvykus A. J., pastarajam pasakė, jog pati nori vykti į užsienį. Tuo metu neturėjo pinigų, tačiau juos jai turėjo pervesti iš Klaipėdos. A. J. pažadėjo ir jai užsakyti autobuse vietą važiuoti į užsienį. Pamačiusi, kad nespės gauti pinigų, todėl išvykti negalės, tai A. J. siūlė jai pinigų paskolinti. A. J. jai ir B. B. minėjo, kad jo draugas užsienyje turi viešbutį ir barą, todėl jame galės užsidirbti pinigų. A. J. paprašius padaryti B. B. fotonuotraukas, T. T. atnešė savo rūbus ir fotoaparatą ir po to sakė, kad nuotraukas nunešė padaryti. Kitą dieną T. T. pasakė, kad nuotraukas pasiėmė A. J.. Pastarasis pasakė datą, kada B. B. išvažiuos į užsienį. Nurodytą datą, A. J. atvažiavo su automobiliu „Mersedes-Benz“ paimti B. B., jie kartu išvažiavo, tačiau po pusvalandžio grįžo, nes per anksti išvyko ir tada ji pasakė, kad vyks kartu su A. J. išlydėti B. B.. A. J. ant lapelio užrašė draugo telefono numerį, jei kas B. B. nutiktų nuvykus į Londoną. Pastarasis to numerio jai nedavė, bet B. B. užsirašė minėtą numerį į savo sąsiuvinį, o tą lapelį su telefono numeriu padavė jai. Po to, kartu su B. B. ir A. J. nuvyko prie IX forto. Bevažiuojant A. J. paėmė iš B. B. mobilų telefoną sakydamas, kad jai jo nereikės, jai duos kitą bei pakeliui nupirko B. B. maisto produktų, 2 blokus cigarečių. Atvykus mikroautobusui, A. J. sumokėjo mikroautobuso vairuotojui už B. B. kelionę, sudėjo jos daiktus į mikroautobusą ir ji su A. J. išvyko. Iš A. J. ir B. B. kalbų aš suprato, ką B. B. nuvykusi į užsienį dirbs, tačiau B. B. tik juokėsi iš to, kad jai reiks bendrauti su vyrais. Girdėjo, kaip A. J. B. B. aiškino, kad ji turės bendrauti su vyrais ir sakė kokį darbą duos, tokį ir ji turės dirbti. B. B. sakė, kad to nebijanti. Pas T. T. namuose, B. B. jokių lytinių santykių su vaikinais neturėjo. Po B. B. išvykimo, skambino jos duotu telefono numeriu, tačiau atsilepęs asmuo liepė paskambinti vėliau. Tvirtina, jog B. B. dirbs užsienyje prostitute suprato iš A. J. kalbų, pastaroji tai žinojo ir pati sutiko ten vykti. Pastarosios išvežimą į užsienį organizavo A. J., bei nupirko jai kelionės bilietus, ar K. Ž. žinojo apie tai, jog B. B. išvežama dirbti prostitute ir ar gavo pinigų už jos suradimą, nežino. V. A. už merginos suradimą jokių pinigų nesiūlė, pati iš A. J. jokio atlygio negavo. Tvirtina, jog T. T. taip pat žinojo, jog B. B. vežama į užsienį dirbti prostitute. Prievarta B. B. jokiuose namuose nelaikė. Jog ji yra protiškai atsilikusi, nesuprato. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, neatsimena.

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su K. D., kurią prieš tai buvo matęs gal porą kartų, sutiko pas T. T. namuose, begeriant kava. K. D. jo paprašė suorganizuoti vienai merginai pigesnę kelionę į užsienį. Kadangi turėjo vizitinę kortelę, todėl paskambinęs nurodytu numeriu, užsakė vieną vietą kelionei mikroautobusu. B. B. jam sakė, jog važiuoja dirbti barmene. K. D. paprašytas, atrodo tą pačią dieną, automobiliu nuvežė pastarąją ir B. B. iki degalinės, esančios prie 9-o forto, kur įsodino ją į atvykusį mikroautobusą. Už jos kelionę vairuotojui nemokėję, o kas tai padarė, nežino. Kadangi Londone turėjo draugų, tai davė B. B. vieno iš jų, vardu G., telefono numerį, sakydamas, jog jeigu reikėtų pagalbos, tai jam paskambintų. Jokio atlygio už nuvežimą iki mikroautobuso neėmė, o tai buvo tik paslauga. Tą dieną B. B. matė pirmą kartą, jos ankščiau niekur nebuvo vežęs ir jokių jos nuotraukų neturėjo. Kad B. B. važiuoja užsienį verstis prostitucija, nežinojo. Buvo girdėjęs, jog K. D. užsiima merginų išvežimu į užsienį dirbti prostitutėmis, tačiau ar tai buvo tiesa, pasakyti negali. K. Ž. pažįsta tik iš matymo, o V. A., R. V. nepažįsta.

Nors kaltinamieji K. D. ir A. J. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusioji B. B. parodė, kad 2004 m., kartu su broliais, seserimis ir motina, gyveno V Garliavoje ir mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2004 m. spalio mėnesį, prieš tai paskambinusi, pas ją į namus atvažiavo draugė V. A., kuri norėjo, kad ji pas ją pabūtų namuose, tačiau vykti nesutikusi, kadangi nenorėjo. Kitą dieną, V. A., jau kartu su K. D. ir K. Ž., vėl atvažiavo prie jos namų, kur pas ją atėjusi V. A., paprašė kartu važiuoti pas ją į namus kartu pabūti. Pasiėmusi drabužių ir pasą, kurį visą laiką nešiojosi su savimi, K. Ž. vairuojamu automobiliu, kartu su K. D. ir V. A. nuvažiavo pas pastarąją į namus. Bevažiuojant, apie jokį vykimą į užsienį kalbos nebuvo. Pabuvus pas V. A. apie 2-3 dienas, pastarosios pasiūlymu, abi nuėjo pas K. D. pasikalbėti. Apie ką bus kalbama, V. A. jai nesakė. Pas K. D. namuose išgėrus kavos ir truputį alkoholio, V. A. su K. D. buvo išėjusios į lauką pasikalbėti, o grįžusios abi pradėjo kalbėti, ar ji nenorėtų važiuoti į Angliją dirbti gero darbo, t.y., skinti braškes, ar barmene kavinėje. Ji neprieštaravo, nes reikėjo pinigų. Būnant pas V. A. namuose, pastarajai susiruošus eiti pas draugus, ji kartu su ja eiti nenorėjo, todėl pasiliko pas K. D. namuose. Panorus vėl grįžti pas V. A. į namus, K. D. jos neišleido, sakydama, jog niekur ji negalinti eiti. K. D. kiemo vartai visą laiką būdavo užrakinti. K. D. pradėjus su K. Ž. pyktis, ji labai išsigando. Kažkurią tai dieną, K. Ž. vairuojamu automobiliu, kartu su K. D. ir V. A., nuvažiavo į mokyklą, kur jai suradus ir pakvietus R. V., K. D. ir V. A. mokyklos koridoriuje kažką su pastarąja kalbėjo. Palikę R. V. mokykloje, K. Ž. vairuojamu automobiliu nuvažiavo prie Šilainių mikrorajone esančios parduotuvės, kur atvykęs A. J. paprašė jos fotonuotraukos ir siūlė važioti jai dirbti į užsienį ne prostitutės, o normalaus darbo. Ji padavė A. J. turėtą savo mažą fotonuotrauką, kurią jis pasiėmė. Taip pat pastarasis sakė, jog reikės daugiau jos nuotraukų ir gražesnių. Po to, kartu su K. Ž., K. D. V. A., automobiliu nuvažiavo prie zoologijos sodo, kur automobiliu atvažiavo trys jaunuoliai, su kuriais ji viena automobiliu nuvažiavo į kavinę, esančią prie autobusų stoties, kur su jais gėrė kavą ir kalbėjosi apie jos šeimą. Ar kalbėjo su jais apie išvykimą į užsienį, neprisimena. Po to, grįžo atgal prie Zoologijos sodo, kur įsėdo į K. Ž. automobilį ir nuvažiavo pas K. D. į namus. Galimai 2004-10-28 K. D. su K. Ž. pradėjo labai pyktis, todėl paprašius, K. D. kaimynė, automobiliu nuvežė ją su K. D. pas T. T. į namus, kur pastaroji ją su K. D. apgyvendino pirmame namo aukšte. Kadangi norėjo prasiblaškyti, todėl pas T. T. į svečius važiavo savo noru. Begyvenant pas T. T. namuose, vienu metu į jos kambarį paeiliui atėję du vaikinai ir užrakinę iš vidaus kambario duris, privertė ją su jais lytiškai santykiauti. Baigus lytiškai santykiauti su pirmuoju vaikinu, atėjusios K. D. ir T. T. klausė, ar šis jos neskriaudė. Buvo labai išsigandusi. Vienu metu, T. T. paskolinus jai savo rūbus, kuriiais apsirengusią, pastaroji, kartu su K. D., ją įvairiuose kambariuose fotografavo. Kur stovėti jai nurodinėjo K. D., o fotografavo T. T.. Be to, kad gražiau atrodytų, jai buvo liepta šypsotis. Kokiu tikslu ji buvo fotografuojama, nežino, tai daryti ji nebuvo prašiusi, o buvo paprašiusi, kad ją tik nufotografuotu su vaiku. Turėjo mobilaus ryšio telefoną, iš kurio skambino mamai ir sakė, jog negrįš į namus, tačiau vėliau baigėsi sąskaitoje pinigai, todėl pati paskambinti nebegalėjo. Būnant pas T. T. namuose, K. D. gavo iš K. Ž. SMS žinutę su grasinimais susidoroti su jomis abejomis. Atvažiavus A. J., K. D. paliepus pasiimti daiktus ir pasą, pastarojo vairuojamu automobiliu, kartu su K. D., nuvažiavo į degalinę, esančią prie 9-ojo forto, kur laukė mikroautobusas, vykstantis į Angliją. Bevažiuojant link degalinės, A. J. jai nieko nekalbėjo o K. D. jai minėjo, jog ji važiuojanti į užsienį dirbti normalaus darbo. Kodėl ši nevyko į užsienį kartu, neprisimena, tačiau sakė, jog į užsienį ji atvyks vėliau. Kas į atvykusį mikroautobusą sudėjo jos daiktus ir kas vairuotojui sumokėjo už jos kelionę į Angliją, neprisimenanti. Tačiau matė, kaip A. J. kalbėjosi su mikroautobuso vairuotoju. Lapelį su G. vardu ir jo mobilaus ryšio telefono numeriu, mikroautobuse jai padavė K. D. su A. J., kurio duomenis galimai nusirašiusi, lapelį atidavė K. D.. Pastaroji ir mikroautobuso vairuotojas sakė, jog Londone ją pasitiks vaikinas, vardu Gintaras. Jokių pinigų kelionei niekas jai nedavė, o K. D. jai buvo nupirkusi tik traškučių ir apelsiną. Savo pasą padavė mikroautobuso vairuotojui. Pamena, jog su A. J. bendravo tuos du kartus, ar su juo buvo susitikusi daugiau kartų, neprisimena. Išlipus iš mikroautobuso Londone, ją pasitiko vaikinas vardu G., kuriam perdavė lapelį su G. vardu ir telefono numeriu ir jis ją parsivežė į namus. Bute buvęs G. kambariokas su ja vieną kartą lytiškai santykiavo, tačiau apie jos būsimą darbą nebuvo jokios kalbos. Po kiek laiko, atvažiavo vaikinas, prisistatęs vardu V.. Jos pasas pirmiausia buvo pas mikroautobuso vairuotoją, kurį šis atidavė G., o galiausiai jis atsidūrė pas V.. Paprašius, paso šis jai negražino. Vaikinas vardu V. jai pasakė, kad už ją jis sumokėjo 4000 svarų, todėl pusę savo uždirbtų pinigų ji turėsianti jam atiduoti. Tik būdama Londone, ji pirmą kartą išgirdo ir sužinojo, jog jai reiks dirbti prostitute. Nuo to laiko, ją V. vežiojo po viešbučius, kur ji klientams už pinigus teikdavo lytines paslaugas, o pusę gautos pinigų sumos pasiimdavo V.. Tvirtina, kad iš kliento gautus pinigus, pasiimdavo viešbučio administratorė, o jai pačiai niekas nemokėdavo. Pradžioje po viešbučius, teikti klientams lytines paslaugas, ją vežiodavo V., o po to ji važinėdavo pati. V. jai buvo davęs mobilaus ryšio telefoną, kurio sąskaitą turėdavo pasipildyti pati. Vienu metu, telefonu skambino dėdei ir prašė kad jai atsiųstu pinigų grįžimui į Lietuvą, tačiau šis neatsiuntė. Pabėgti bijojo G., o ypač V., tačiau vėliau, išleidus ją į parduotuvę apsipirkti, su taksi automobiliu nuvažiavo į policiją ir ten pareigūnams viską papasakojo. Būnant Lietuvoje, turėjo galimybių pabėgti nuo K. D., tačiau buvo labai išsigandusi, o prievarta jos nelaisvėje niekas nelaikė. Kodėl nuo jos nepabėgo, nežino. K. D. pradėjusi bijoti vos ją pamačiusi. Kad jai kas nors būtų grasinę, nepamena. Mano, kad ją, išsiusdami į užsienį dirbti prostitute, apgavo V. A., T. T. ir K. D.. Į Londoną vykti dirbti ją įkalbėjo K. D.. Negirdėjo, jog pastarieji, už jos išvežimą į užsienį, būtų gavę kokių nors pinigų. Tvirtina, kad laikotarpyje nuo 2004-10-01 iki 2004-10-08 galėjo gyventi pas K. D. ir T. T. namuose, o laikotarpyje nuo 2004-10-09 iki 2004-11-02 galėjo dirbti Londone. Po šio įvykio buvo labai įsikandusi, jautė stresą, baimę. Vaikystėje buvo išžaginta, tačiau prostitucija neužsiiminėjo. Londone liko drabužiai, kurių vertė 360 litų, pasas, kurio naujo išdavimas kainavo 100 litų.

Nukentėjusiosios B. B. įstatyminė atstovė J. B. paaiškino, kad 2004 m. dukra B. B., kuriai yra įgimtas protinis atsilikimas, draugavo su V. A., kuri lankydavosi pas juos namuose. 2004 m. spalio mėn., datos tiksliai neatsimena, jai nesant namuose, B. B. kartu su V. A. išvažiavo pas pastarąją į namus ir negrįžo. Apie 24 val. nakties, dukra jai susijaudinusi skambino telefonu, žadėdama grįžti, tačiau negrįžo. Apsižiūrėjusi, pasigedo dukros asmens paso. Po kurio laiko, jai paskambino pažįstamas V. S. ir pranešė, kad jos dukra yra Londone ir negali grįžti namo. Grįžusi dukra iš Londono jai nepasakojo, kaip ji buvo išvežta ir kaip jai pavyko pabėgti. Pareikštą civilinį ieškinį 460 litų turtinės žalos atlyginimo ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo palaiko, nes Londone liko dukros drabužiai, kurių vertė yra 360 litų, naujo, Londone likusio paso išsiėmimas kainavo 100 litų, o ryšium su dukros pardavimu į užsienį, pastaroji patyrė stresą, emocinius sukrėtimus, todėl jai buvo padaryta ir neturtinė žala, kurią įvertino 5000 litų.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2004 m. rudenį, jam į mobilų telefoną paskambinusi B. B. paaiškino, kad ji skambina iš Londono, kad jai reikią pinigų grįžti iš ten namo, bei prašė kreiptis į policiją. Jam taip pat skambino vyriškis, vardu G., kuris sakė, kad B. B. yra pas jį ir taip pat prašė atsiųsti jam 3500 litų nuostolių, dėl B. B. buvimo Londone, padengimui, bei jos grįžimui į Lietuvą. Taip pat parodė, jog pirmą kartą B. B. jam skambino būdama Lietuvoje ir sakė, jog ją nori padurti šakute.

Liudytojas D. V. parodė, kad 2004 m. spalio 8 d., prie degalinės „Lukoil“, esančios Kaune, Klaipėda-Vilnius magistralėje, į jo vairuojamą mikroautobusą, vykstantį į Londoną, įsėdo B. B.. Keleivių sąrašą buvo gavęs iš savo firmos vadovo, o sąraše, vietoje į mikroautobusą įsėdusios B. B., buvo nurodytas A. J.. Kada buvo sudaryti keleivių sąrašai, pasakyti negali, nes paprastai asmuo paskambina firmos vadovui ir užsiregistruoja. B. B. į mikroautobusą atlydėjo kažkoks vyras, kuris jam už jos kelionę sumokėjo 400 litų. B. B., kelionės metu, bent kada galėjo išlipti iš mikroautobuso. Kad ji būtu susijaudinusi ar verktų, nepastebėjo. Londone, visi keleiviai išlipo vienoje vietoje ir B. B. pasitiko kažkoks asmuo.

Liudytoja R. V., ikiteisminio tyrimo metu 2005-11-22 apklausta teisėjos, parodė, kad 2002 ar 2003 m. rudenį, datos tiksliai neprisimena, pas ją į Statybininkų mokyklą buvo atvykusi B. B., kuri pakvietė į lauką pasikalbėti. Išėjus į lauką, prie jos privažiavo K. Ž. vairuojamas automobilis, kuriame sėdėjo K. D.. Įsėdus į automobilį ir pavažiavus tolėliau, K. D. jai pasiūlė važiuoti į užsienį dirbti restorano darbuotoja ar aukle. Jai sutikus, buvo pasiūlyta susitikti sekančią dieną. Sutartu laiku, atvažiavusi K. D., nuvežė ją ir apgyvendino pas savo draugę T. name, esančiame Šilainių mikrorajone, kartu su ja apsigyvendama ir pati. Sekančią dieną, K. D. ją perspėjo jog lauktų svečių, kuriuos ji turės lytiškai aptarnauti. Jai nesutikus, atėjo du alaus buteliais nešini vaikinai, su kuriais pakalbėjo ir jie išėjo. Po kelių dienų, K. D. nurodymu, ji išvažiavo kartu su A. G.. ( T 2, 113-118 b.l.)

Liudytoja V. A. parodė, kad gyvena greta K. D. ir 2004 m. vasarą jai padėdavo atlikti darbus ūkyje, už ką ji jai sumokėdavo. Kažkuriuo tai metu, jai paskambinusi K. D., paprašė ateiti sutvarkyti kambarius. Atėjus pas ją į namus, ten buvęs K. D. sugyventinis K. Ž. paklausė ar ji turi kokią draugę. Kam pastarajam buvo reikalinga mergina nesakė, todėl pagalvojo, jog nori su ja pabaliavoti. Pagalvojusi pasakė, jog turi draugę B. B.. Prieš tai, jai K. Ž. siūlė vykti į užsienį, tačiau kad verstis prostitucija, neminėjo. Kadangi tuo metu buvo nėščia, o be to ir motina neleido, todėl vykti į užsienį atsisakė. Tada ji, kartu su K. D. ir K. Ž., nuvyko pas B. B. į namus, kur pastarajam paliepus bei likus sėdėti automobilyje, ji, kartu su K. D., nuėjo pas B. B. į namus. Grįžus su B. B. į automobilį, K. Ž. pastarosios paklausė, ar ji norinti vykti į užsienį. Kokiu tikslu, neminėjo. Tada B. B., kartu su jais, pasiėmusi savo daiktus, nuvyko pas K. D. į namus. Grįžus, pati nuėjo į savo namus. Sekančią dieną, nuėjusi pas K. D. į namus, kartu su B. B., K. D., K. Ž., nuvyko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur ji pasikvietė R. V., kuri kalbėjosi su K. Ž.. Po to, automobiliu atvyko prie kažkokio baro, kur B. B. K. Ž. liepė išlipti, bei girdėjo, kaip jis prašė jos fotonuotraukų. Besikalbant K. Ž. su B. B. prie baro, matė ten atvykusį A. J.. Ką su pastaruoju kalbėjo B. B., negirdėjo. Grįžusi į automobilį, B. B., apie įvykusį pokalbį jai nieko nepasakojo. Po to, kartu su K. D., B. B. ir K. Ž., buvo nuvykę prie zoologijos sodo, kur B. B. buvo išvažiavusi su ten atvykusiu automobiliu, o jai grįžus, visi keturi nuvažiavo pas K. D. į namus. Daugiau B. B. nematė. K. D. pinigų už merginų suradimą jai nežadėjo. Kas organizavo B. B. pardavimą į užsienį nežino. Tvirtina, jog visą tą laiką, B. B. prievartą prie savęs niekas nelaikė. Taip pat jai žinoma, jog K. Ž. sumušus K. D., pastaroji buvo pabėgusi iš namų. Ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes bijojo K. Ž., o bet to, apklausos metu, dalyvavo K. Ž. ir A. J..

Liudytoja T. T. parodė, kad 2004 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, jai paskambino nuo seno pažįstama K. D. ir paprašė leisti pagyventi jos namuose kartu su viena mergina, nes norėjo abi vykti į Angliją. Jai sutikus, pastaroji atvyko su B. B.. Atvykusi K. D. buvo sumušta K. Ž. ir ji leido joms apsigyventi viename kambaryje. Kažkurią tai dieną, K. D. paprašius, leido pas B. B. kambaryje pabūti kažkokiam vaikinui, kuris išvyko sekantį rytą. B. B. paprašius nusifotografuoti, paskolino jai savo drabužius, bei davė fotoaparatą. Pastaroji sakė, jog norinti fotonuotraukas nusiųsti motinai, kad parodyti kaip ji gyvena užsienyje. Pagyvenusi pas ją apie tris dienas, B. B., atsisveikinusi išvyko į užsienį, o K. D. liko laukti pakol gaus pinigų. Ką B. B. dirbs užsienyje, ji nesigilino. Per tą laikotarpį, pas ją į svečius vieną ar du kartus buvo atvykęs nuo seno pažįstamas A. J., su kuriuo K. D. kalbėjosi apie pigesnį nuvykimą į užsienį, tačiau kalbos apie vertimąsi prostitucija, nebuvo.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad 2004 m. spalio mėnesį, gyveno kartu su sugyventine K. D. jos namuose, esančiuose Kauno rajone. Minimu laiku, K. D. su kaimyne buvo pasikvietę į savo namus gyventi B. B., kuri K. D. padėjo tvarkyti namų ūkį. Pastaroji pas juos gyveno apie savaitę laiko. Pamena, jog per tą laiką, vežė automobiliu K. D. ir B. B. į Šilainių mikrorajoną, lyg tai susitikti su A. J., tačiau prie zoologijos sodo jų nevežė. Vienu metu, su K. D. susipyko ir grįžęs į namus, jos nerado. Tvirtina, jog jos nemušęs. A. J. pažįsta iš matymo, o T. T. pažįsta kaip K. D. draugę. V. A. buvo jos kaimynė, tačiau jokių reikalų su ja neturėjo. T. T. namuose nėra buvęs ir jai neskambinėjo ir jokių grasinančių SMS žinučių niekam nerašinėjo. B. B. kelionės į užsienį neorganizavo.

Liudytoja R. A. parodė, jog dirba migracijos tarnyboje ir 2004 m. lapkričio 2 d., Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biure buvo gautas pranešimas iš LR ambasados Jungtinėje Karalystėje apie tai, kad B. B. buvo įtraukta į prostituciją Londone bei buvo prašoma ją pasitikti grįžtant į Lietuvą. Oro uoste pasitiko B. B., ši papasakojo, kad į užsienį važiavo užsidirbti pinigų, nes norėjo padėti mamai. Sakė, jog jai buvo siūlytas indų plovėjos darbas. Minėjo, jog į užsienį jai pasiūlė vykti draugė V. A., bei ši minėjo, jog vyks kartu. Tačiau į užsienį ji išvyko viena, o V. A. sakė, jog atvyks vėliau. Pasakojo, jog į užsienį vyko mikroautobusu, o nuvykus į Angliją, ją pasitiko lietuvis vaikinas, kuris ją apgyvendino pas vaikiną, vardu V., kuris privertė ją užsiiminėti prostitucija. Sužinojusi, jog V. nori ją parduoti, jai pavyko pabėgti. Dokumentai iš jos buvo atimti. Tvirtina, jog nukentėjusioji apie įvykį pasakojo nuoširdžiai ir įtikinamai, su visomis detalėmis, todėl jos nupasakotos aplinkybės jokių abejonių nesukėlė.

Liudytoja J. J. parodė, jog dirba Lietuvos Caritas organizacijoje ir padeda moterims, kurios verčiamos užsiiminėti prostitucija. Kaip minėtos organizacijos atstovė, dalyvaudavo B. B. apklausose pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Jų metu, tyrėja fiksuodavo B. B. nupasakotas aplinkybes, viską surašydama iš pastarosios žodžių. Apklausų metu, B. B. verkdavo. Jai susidarė įspūdis, jog B. B. apklausų metu sakė tiesą. Be to, po įvykio, B. B. buvo krizinėje situacijoje, todėl vežiojo ją pas psichologus, psichoterapeutus, padėjo mokytis, susirasti darbą.

Iš liudytojos R. A. pateikto gauto pranešimo kopijos seka, jog jame nurodyta, kad B. B. Londono „South Woodfood“ rajone buvo privesta užsiimti prostitucija, iš jos buvo atimti dokumentai ir pinigai. ( T 3, 152-157 b.l.)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir peržiūrėto vaizdo įrašo seka, jog jų metu, B. B. parodė Kauno r. Raudondvario sen. Šilelio k. esantį gyvenamąjį namą, kuriame ji buvo su K. D., bei gyvenamąjį namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), priklausantį T. T. kuriame, iki išvežimo į užsienį, gyveno su K. D., taip pat, parodė tame name esančias patalpas, kuriose T. T. ją, apsirengusią duotais drabužiais, fotografavo, bei patalpą, kurioje ji buvo priversta lytiškai santykiauti su trim vaikinais, paaiškindama, jog negalėjusi iš patalpų išeiti, kadangi durys buvo užrakintos, tvirtina, jog net būnant T. T. namo kieme, visą laiką greta jos būdavo K. D., bei parodė vietą automagistralėje Vilnius – Klaipėda, iš kur K. D. ir A. J., įsodindami ją į mikroautobusą, išlydėjo į Londoną. Parodymų patikrinimo vietoje metu, T. T. pateikė fotoaparatą, kuriuo fotografavo B. B.. ( T 2, 18-21 b.l.)

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo seka, kad jo metu, nukentėjusioji B. B. atpažino A. J. automobilį „MB“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad šiuo automobiliu A. J. ir K. D. ją nuvežė iki mikroautobuso, vykusio į Londoną. ( T 1, 76, 77 b.l.)

Iš asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolo ir asmens parodymo atpažinti protokolo seka, kad jų metu, B. B. atpažino A. J. kaip asmenį, kurį pirmą kartą pamatė, kartu su K. D. ir V. A. atvykusi į Šilainių mikrorajoną, kur su pastaruoju kalbėjosi K. D., bei kaip asmenį, prašiusį ir gavusį jos fotonuotrauką, bei kaip asmenį, sutiktą kavinėje, kuris vaišino ją kokteiliu, bei kaip asmenį, su kuriuo, atvykus prie zoologijos sodo, kalbėjosi su K. D., bei kaip asmenį, vežusį ją automobiliu iki mikroautobuso, išvykimui į Londoną, nurodė, kad būtent šis asmuo jos apklausose buvo įvardintas A. (T 1, 116-117, 134 -136 b.l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų seka, kad nukentėjusioji B. B. pateikė fotonuotrauką, kurioje ji nufotografuota, foto juostelę, kurioje užfiksuota fotografuojama B. B. T. T. namo viduje, telefoną NOKIA 5110 su „Vodofone“ SIM kortele, bei magnetinę kortelę ( T 1, 39-41 b.l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo seka, kad iš B. B. pateiktos fotojuostelės padarytos keturios fotonuotraukos, kuriose užfiksuota B. B. su vaiku, B. B. užfiksuota miegamajame kambaryje vilkinti progine suknele, B. B. užfiksuota miegamajame kambaryje gulinti ant lovos ir stovinti greta židinio ( T 1, b.l.65-67).

Iš K. D. asmens kratos protokolo seka, jog jos metu, iš pastarosios buvo išimta ir po to apžiūrėta popieriaus skiautė su užrašu „G. +447881604324, kurį pastaroji gavo iš A. J. prieš išvykstant B. B. mikroautobusu į Londoną. ( T 1, 61, 62 b.l., t 4 b. l. 32-33).

Iš specialisto išvados seka, kad rankraštinį įrašą „G. +447881604324“ tirti pateiktame popieriaus lapelyje, parašė A. J. ( T 1, 147-148 b.l.)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo seka, kad jo metu, K. D. atpažino A. J., kaip asmenį, kuris susitikimo Šilainių mikrorajone metu, klausė B. B., ar ši norinti važiuoti dirbti į užsienį, neįvardindamas ką, taip pat, su kuriuo B. B. kelis kartus kalbėjosi T. T. name apie jos išvykimą į užsienį, kaip asmenį, prašiusį T. T., kad ši B. B. nufotografuotu, kaip asmenį, užsakiusį B. B. kelionės bilietus į Londoną, bei nuvežusį ją į atvykstantį mikroautobusą, bei sumokėjusį vairuotojui už kelionę, bei davusį B. B. telefono numerį, kuriuo ji gali skambinti nuvykusi į Londoną ( T 1, 131-133 b.l.).

Iš asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolo ir asmens parodymų atpažinti protokolo seka, kad liudytojas D. V. atpažino A. J. kaip labai panašų į asmenį, kuris palydėjo B. B. iki jo vairuoto mikroautobuso ir sumokėjo jam už šios merginos kelionę 400 litų ( T 1, 120-121, 141-143 b.l.).

Iš pateikto keleivių sąrašo seka, jog vykti į Londoną iš Kauno mikroautobusu, tarp kitų keleivių, užregistruotas ir A. J. (T. 2 134 b.l.)

Iš 2006-11-21 teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvados seka, kad B. B. nusikaltimo metu nesirgo psichine liga. Pas ją stebimas Lengvas protinis atsilikimas. Galėjo suprasti savo veiksmų bei su ja atliekamų veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu B. B. neserga psichine liga. Pas ją stebimas protinis atsilikimas iš vaikystės Dgn.: Lengvas protinis atsilikimas. Gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Po įvykio žymesnio psichikos sutrikimo nekonstatuota. Su B. B. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ( ji gali duoti objektyvius paaiškinimus, neturi polinkio fantazuoti, išgalvoti įvykio aplinkybes ). Tikėtina, jog davė objektyvius parodymus, ji gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose. Tiriamoji B. B., atsižvelgiant į individualias aplinkybes galėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę, tačiau dėl individualių psichologinių ypatumų ( nepakankami gebėjimai įvertinti pavojų keliančius santykius su žmonėmis, menki prognostiniai gebėjimai, sprendimų primityvumas, silpna valia, priklausomumas ) negalėjo aktyviai priešintis tiek psichologiniam tiek fiziniam smurtui ( t.2 62-63 b.l.).

Iš 2007-10-02 papildomos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvados seka, kad po paskutinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo, 2007-02-20 B. B. patyrė pakartotiną galvos smegenų traumą, suintensyvėjo galvos skausmas, svaigimas, bendras silpnumas. Praeityje buvo sekama dėl įtampos, galvos skausmų, tirta dėl epilepsijos. Vyrauja intelekto nepakankamumas. Posėdžio metu, suintensyvėja baimė, nerimas, galvos skausmas, baimė kaltinamųjų, kalba tampa nerišli visų akivaizdoje, nesupranta klausimų esmės, veikia emocinė būsena, dezorganizuojasi loginis mastymas. Tai kliudo teisingai suvokti praeities faktus, objektyviai atsakinėti į teisėsaugos pareigūnų klausimus. Su B. B. nerekomenduojama atlikti procesinius veiksmus-atlikti apklausas, dalyvaujant įtariamiesiems, jų gynėjams. Nerekomenduojamas nukentėjusiosios dalyvavimas baudžiamajame procese-ikiteisminiame tyrime, bylos nagrinėjime teisme ( T. 2 b.l 81-82 ).

2008-04-14 vykusio teisiamojo posėdžio metu, ekspertė Sndrina Šakavičienė, pabendravusi su nukentėjusiąja, bei susipažinusi su jos medicininėmis kortelėmis, paaiškino, jog B. B. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, ji negali dalyvauti apklausos metu, nes jos intelektas nepakankamas, yra patyrusi galvos traumą, negali būti posėdyje kai yra kaltinamieji, ji alpsta, stresuoja, negali kalbėti. Jai nereikia psichotraumuojančios būsenos, nes tai žmogus su protiniu atsilikimu, patyrusi galvos trauma. Jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir atpažinimo protokolais, vadovautis galima. Pas ikiteisminio tyrimo tyrėjus ji suvokė ką klausė pareigūnai.

2009-04-29 vykusio teisiamojo posėdžio metu, po nukentėjusiosios B. B. apklausos, ekspertė Sndrina Šakavičienė paaiškino, kad šiuo metu B. B. yra geriau adaptuota, suaugusi. Parodymus davė, tiek kiek leido jos intelektas. Nukentėjusioji parodymus davė rišliai, esminių prieštaravimų tarp jos parodymų nepastebėjo. Anksčiau jai buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas, tačiau dabar stresinės jos reakcijos nepastebi. Nukentėjusiosios parodymais tikriausiai galima tikėti. Pagal dabartinę savo psichinę būklę, nukentėjusioji parodymus duoti gali. Atsakymai logiški.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2007-12-04 nutarimu, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje prieš įtariamuosius T. T., V. A., K. Ž. dėl įtarimų, pagal BK 147 str., 293 str. 1 d. nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę ( T. 1, b. l. 12-13 ).

Įrodymų vertinimas.

Pagal 2000 m. Jungtinių Tautų Protokolą „prekyba žmonėmis“ - žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas.

Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2004-10-08, apie 17 val., K. D. ir A. J., pastarojo vairuojamu automobiliu Mersedes Benz 300 valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini), nuvežė B. B. prie degalinės „Lukoil“, esančios Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kur įsodino B. B. į D. V. vairuojamą mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais, B. B. 2004-10-09 perleido Londone buvusiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ten B. B. įtraukė į prostituciją ir iki 2004-11-02 iš jos prostitucijos pelnėsi.

Kaltinamieji K. D. ir A. J., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, davė prieštaringus parodymus, įvardindami kokius nusikalstamus veiksmus atliko bendrininkas ar kiti asmenys, tačiau neigdami savus.

Kaltinamoji K. D., 2004-11-19 apklausiama įtariamąja ir dalyvaujant gynėjui (t. 4, b. l. 4-5), parodė, jog B. B. į namus kartu su V. A. pasikvietė kad ši padėtų jai tvarkytis namuose. Pastarajai prabuvus pas ją namuose apie tris dienas, susipyko su sugyventiniu, todėl išvažiavo iš namų ir abi išsiskyrė. B. B. nuvažiavo pas savo draugę, o ji pati pas savo draugę Tanią, gyvenančią Šilainių mikrorajone. Po kelių dienų, pasiskambinusi, pas Tanią atvažiavo ir B. B., kur jos, pabuvusios apie dvi dienas, išsiskyrė. Ji pati išvažiavo pas savo tetą, o B. B. liko pas Tanią. Apie lapelį su užrašytu G. vardu ir telefono numeriu, nieko paaiškinti negali.

2004-11-25 apklausiant papildomai įtariamąja ir dalyvaujant gynėjui, K. D. (t. 4 b. l. 7-8) patvirtindama ankščiau duotus parodymus, jog pakviesta, B. B. buvo atvykusi pas ją į namus, kad padėtų jai ūkio darbuose. Taip pat parodė, kad su B. B. buvo vieną kartą K. Ž. vairuojamu automobiliu išvykę į Kauną, kur pastaroji buvo išėjusi į susitikimą su draugę, po to kartu grįžo į namus. Apie išvykimą į užsienį, K. D. parodė, kad susipykusi su sugyventiniu, panoro pati važiuoti į užsienį dirbti, o B. B. pasakė, kad norinti važiuoti kartu. Paprašius T. pagalbos, ši suorganizavo išvažiavimą į užsienį. Po kurio tai laiko, pas T. į namus atvažiavo kažkoks asmuo ir B. B. išsivežė. Ji pati į užsienį nevyko, nes reikėjo parduoti automobilį.

2006-01-6-06 apklausiant papildomai įariamąja ir dalyvaujant gynėjui ir 2005-04-29 papildomai apklausiant įtariamąja ir pasirašytinai atsisakius nuo gynėjo ( t. 4, b. l. 10-16), kaltinamoji K. D. jau parodė kad ji ieškojo merginų, norinčių vykti į dirbti į užsienį su ja. Per savo pažįstamą V. A. susipažino su B. B., jai siūlė vykti dirbti į užsienį, nenurodydama konkretaus darbo. Šiai sutikus, iki kelionės suorganizavimo, ją apgyvendino savo namuose, vėliau draugės T. T. namuose. Žinojo, kad B. B. užsienyje bus įtraukta į prostituciją, tačiau jai to nesakė. Dėl B. B. kelionės į užsienį organizavimo, bendravo su A. J., šis taip pat žinojo B. B. kelionės tikslą ir jis suorganizavo jos kelionę, bei priėmimą užsienyje ir B. B. darbą prostitute. B. B. išlydėjo ji, kartu su A. J., už jos kelionę vairuotojui sumokėjo A. J.. A. J. B. B. davė lapelį su duomenimis apie asmenį, kuris ją turėjo pasitikti Londone. Vėliau A. J. jai sakė, kad B. B. jau dirba, kad su ja galima susisiekti per jo draugą, vardu G.. Iš A. J. už surastą B. B. pinigų negavo, tačiau šis žadėjo jai atsilyginti nemokamai surasdamas jai darbą užsienyje.

Kaltinamoji K. D., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ( t. 4, 21-27 b. l.) parodė, jog merginos, norinčios vykti dirbti į užsienį prostitute, paieškas pradėjo K. Ž.. Per V. A., jis susitiko su B. B., kuriai pasiūlė prostitutės darbą užsienyje ir ši sutiko. Būtent K. Ž. suorganizavo B. B. susitikimą su trimis jaunuoliais prie zoologijos sodo ir pristatė B. B. T. T. kaip asmenį, norintį vykti į užsienį. T. T. nurodymu, nuvyko prie kavinės, kur atvykęs A. J., klausė B. B. kiek jai metų, ar tikrai ji norinti važiuoti į užsienį. Apsigyvenus B. B. pas ją namuose ir jai ant K. Ž. supykus, kodėl šis B. B. vis neišveža į užsienį, K. Ž. jai pagrasino, todėl ji, su B. B., nuvyko pas T. T. į namus. Ten atvykusiam A. J. sakė, jog ir ji norinti važiuoti su B. B. į užsienį. Begyvenant pas T. T., A. J. nurodymu, pastaroji ją fotografavo, nes nuotraukos buvo reikalingos persiųsti jas į užsienį. Po keliu dienu, T. T. nurodymu, B. B. susidėjo daiktus ir atvykęs A. J. padavė jai lapelį su vardu ir telefono numeriu, sakydamas, kad nuvykusi į užsienį, su tuo žmogumi susisiektų. B. B., užsirašiusi vardą ir telefono numerį, minėtą lapelį atidavė jai pačiai. Kartu su B. B., A. J. vairuojamu automobiliu, nuvyko prie degalinės, kur B. B. įsėdo į Londoną vykusį mikroautobusą, o A. J. sumokėjo vairuotojui už jos kelionę. Ji pati su B. B. į užsienį nevyko, kadangi neturėjo pinigų.

Teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamoji K. D., duodama analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, jau paneigė nurodytą aplinkybę, jog K. Ž. siūlė B. B. vykti į užsienį dirbti prostitute ir ši sutikusi, tvirtindama, jog pastarasis siūlė vykti B. B. į užsienį, neįvardindamas darbo pobūdžio, o apie tai, kad B. B. dirbs užsienyje prostitute, supratusi tik iš A. J. ir B. B. kalbos. Tvirtina, jog prievarta B. B. niekur nelaikė.

Stacionarinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvada nustatyta, kad K. D., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminių posėdžių metu galėjo būti apklausiama ir duoti parodymus, nes pagal tuometinę psichikos būseną (2005-2008 metai), kuri buvo objektyviai vertinama gydytojų, nekonstatuota psichozinių reiškinių ir tiriamoji nepateikdavo duomenų apie juridines problemas.

Kaltinamasis A. J., ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju ir dalyvaujant gynėjui (t.4, b. l. 92-95) parodė, būnant pas T. T. namuose, K. D. ėmė kalbėti apie merginų išvežimą į Angliją verstis prostitucija ir klausė jo, ar šis neturi pažįstamų, kurie padėtų įdarbinti prostitutėmis iš Lietuvos atvykusias merginas. Apie tai, kad D. D. užsiima merginų vežimu į užsienį, kur pastarosios užsiima prostitucija, jam buvo pasakojusi ir T. T.. Kadangi K. D. primygtinai prašė jo duoti Anglijoje gyvenančių savo pažįstamų duomenis ir telefono numerius, tai davė pastarajai kelių savo pažįstamų telefono numerius. 2004 m. rudenį, datos neatsimena, būnant pas T. T. namuose, K. D. paprašytas, savo vardu užsakė vieną vietą mikroautobuse, vykstančiame į Angliją. Minėtą dieną, savo automobiliu, nuvežė K. D. ir vieną merginą iki mikroautobuso, vykusio į Angliją ir padėjo tai merginai į mikroautobusą įsėsti. Kas sumokėjo mikroautobuso vairuotojui už merginos kelionę, nepamena, tačiau, jeigu mokėjo jis pats, tai K. D. duotais pinigais. Prieš išvažiuojant, jis ant lapelio užrašė savo pažįstamo, gyvenančio Londone vardą ir telefono numerį ir padavė jį merginai, kad, jeigu kas nutiktų, tai jam paskambintų.

Vėlesniuose savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui (t 4, b. l. 99-101) ir teisminio nagrinėjimo metu, A. J. šiuos savo pirminius parodymus iš dalies pakeitė, tvirtindamas, jog jis tik iš kalbų girdėjęs, jog K. D. užsiima merginų gabenimų į užsienį verstis prostitucija. Pripažįsta, jog K. D. paprašytas, užsakė vieną vietą mikroautobuse, vykstančiame į Londoną, nuvežė iki minėto mikroautobuso K. D. ir merginą, tačiau už merginos kelionę į Londoną, mikroautobuso vairuotojui sumokėjo K. D.. Tvirtina, jog būtent pastaroji suorganizavo B. B. kelionę į užsienį.

Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (t. 2 b. l. 187-189), nuosekliai parodė, kad 2004 m. vasarą kaimynė K. D. siūlė jai važiuoti į užsienį užsidirbti daug pinigų dirbant barmene, valytoja, kambarių tvarkytoja ir panašiai, taip pat prašė paieškoti draugių, kurios norėtų įsidarbinti užsienyje. Kadangi jos mama vykti neleido, todėl K. D. pradėjo klausinėti ar ji neturinti draugių, kurias galima būtų prikalbinti vykti į užsienį. Tada ji pasiūlė nuvykti pasikalbėti su B. B.. Kelionės metu K. D. aiškino, kad už tokių merginų suradimą jai yra mokami pinigai, kad dalį pinigų už pasiūlymą vėliau duos ir jai. B. B. važiuoti į užsienį sutiko, ją įkalbėjo K. D.. B. B. pasiėmė reikalingus daiktus ir dokumentus, nusivežė į K. D. namus. Pastaroji jos su B. B. niekada vienos nepalikdavo ir stebėdavo ką jos abi tarpusavyje kalbasi. Tvirtina, jog B. B. pas ją namuose nenakvojusi, nes to nenorėjusi D. D.. Kažkurią tai dieną, K. D. pakviesta, kartu su pastarąja, B. B., K. Ž. vairuojamu automobiliu, nuvyko prie parduotuvės, esančios Šilainių mikrorajone, kur su B. B. ir K. D. kalbėjosi du atvykę vyrai, po to visi važiavo pas K. D. pažįstamą, o galiausiai atvyko prie zoologijos sodo, kur B. B. buvo išvykusi su trimis ar keturiais jaunuoliais. Grįžusi, pastaroji sakė, jog buvo su tais jaunuoliais kavinėje. Po to, visi grįžo į K. D. namus. Nuo to laiko, B. B. nematė. Įtarė, jog B. B. gali važiuoti dirbti prostitute. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu, liudytoja V. A. šiuos savo parodymus iš dalies pakeitė, atkartodama visą įvykių eigą, tačiau nurodydama, jog visus išvardintus veiksmus B. B. atžvilgiu, atliko ne K. D., o jos sugyventinis K. Ž.. Tuo pačiu patvirtindama, kad prie parduotuvės Šilainių mikrorajone, su B. B. kalbėjosi ten atvykęs A. J.. Tačiau liudytojas K. Ž., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, kategoriškai neigė verbavęs B. B. dirbti į užsienį prostitute, ar būtų atlikęs su tuo susijusius kokius nors aktyvius veiksmus, minėtų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir nukentėjusioji B. B., nepagrįstas liudytojos V. A. tvirtinimas, jog jos apklausos liudytoja metu, būtų dalyvavę A. J. ar K. Ž., kurių bijojusi, nes tokių duomenų liudytojos apklausos protokole neužfiksuota, todėl teismas, jos parodymus dalyje dėl K. Ž. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, vertina kritiškai, kaip norą padėti savo kaimynei K. D. išvengti atsakomybės, todėl teismas sprendžia, jog Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2007-12-04 nutarimu, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje prieš įtariamąjį K. Ž. dėl įtarimų, pagal BK 147 str., 293 str. 1 d. nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, pagrįstai.

Tuo tarpu nukentėjusioji B. B., parodė, jog pas K. D. į namus atvyko pastarosios ir V. A. pakviesta, jos abi ją įkalbinėjo vykti į Angliją skinti braškes ar dirbti barmene bare. Vienu metu, panorus išvykti iš jos gyvenamojo namo į namus, K. D. jos neišleido. Kartu su K. D. ir V. A., K. Ž. vairuojamu automobiliu nuvykus prie parduotuvės, esančios Šilainių mikrorajone, ten atvykęs A. J., paėmė iš jos fotonuotrauką ir pasiūlė važiuoti jai į užsienį dirbti normalaus, ne prostitutės darbo. Pastarasis sakė, jog reikės jos daugiau geresnių fotonuotraukų. Būnant pas T. T. namuose, pastaroji, kartu su K. D., aprengusios ją proginiais rūbais, neprašomos, įvairiose vietose fotografavo. K. D. paliepus, susirinko visus daiktus ir A. J. vairuojamu automobiliu buvo nuvežta ir įsodinta į Londoną vykusį mikroautobusą. Kartu vykusi K. D. ir A. J. jai padavė lapelį su vardu ir telefono numeriu, nurodydami, jog Londone ją pasitiks minėtas vaikinas. Nuvykus į Londoną, ją pasitiko lapelyje nurodytas vaikinas, kuris perdavė ją kitam atvykusiam vaikinui, vardu V. ir šio nurodymu, dirbo įvairiose viešbučiuose prostitute. Dalį uždirbtų pinigų pasiimdavo V., o likusieji likdavo pas viešbučio administraciją. Kad reikės verstis prostitucija, sužinojo tik Londone. Tvirtina, jog į užsienį vykti dirbti normalaus darbo ją įkalbėjo K. D.. Nuo pastarosios nepabėgo, kadangi jos bijojusi. Minėtus nukentėjusiosios parodymus pilnai patvirtino liudytojai K. Ž., D. V., R. A. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. A., kaltinamasis A. J. savo pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra, jos parodymų patikrinimo vietoje protokolai, iš kurių seka, jog ji vietoje parodė patalpas, kuriose buvo apgyvendinta, bei fotografuojama prieš jos išvežimą į užsienį, bei vietą, kur buvo įsodinta į mikroautobusą, vykstantį į Londoną. Daiktų pateikimo atpažinti metu, ji atpažino A. J. automobilį, kuriuo pastarojo, kartu su K. D. buvo nuvežta iki mikroautobuso. Asmens parodymo atpažinti metu, B. B. atpažino A. J. kaip asmenį, kurį pirmą kartą pamatė, kartu su K. D. ir V. A. atvykusi į Šilainių mikrorajoną, kur su pastaruoju kalbėjosi K. D., bei kaip asmenį, prašiusį ir gavusį jos fotonuotrauką, bei kaip asmenį, sutiktą kavinėje, kuris vaišino ją kokteiliu, bei kaip asmenį, su kuriuo, atvykus prie zoologijos sodo, kalbėjosi su K. D., bei kaip asmenį, vežusį ją automobiliu iki mikroautobuso, išvykimui į Londoną, nurodė, kad būtent šis asmuo jos apklausose buvo įvardintas A..

Iš K. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl jos pačios vaidmens nusikaltimų padaryme matyti, jog jie yra prieštaringi. Iš jų turinio matyti, jog ji, įvardindama kokius veiksmus atliko bendrininkas A. J., pati iš viso neigia atlikusi kokius nors inkriminuojamus veiksmus B. B. atžvilgiu arba juos perkelia T. T., arba savo sugyventiniui K. Ž., kurio aktyvių inkriminuotų veiksmų išvežant ją į užsienį, nukentėjusioji iš viso nenurodo. Iš R. V. ir V. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog K. D., analogišku būdu kaip ir B. B., taip pat bandė jas išvežti į užsienį verstis prostitucija. Kaltinamojo A. J. parodymai, dėl jam inkriminuojamų veiksmų, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat yra prieštaringi. Apklausose įvardindamas savo veiksmus kaip paslaugą, pirminiuose parodymuose tvirtino žinojęs, jog K. D. užsiima merginų išvežimu į užsienį verstis prostitucija ir prašė jo pagalbos tai padaryti vienos merginos, kaip nustatyta B. B. atžvilgiu, tačiau vėlesniuose parodymuose tai paneigė. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas spręsdamas K. D. ir A. J. kaltės klausimą, pirmiausia vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusiosios, liudytojo K. Ž., liudytojos V. A. pirminiais parodymais, kaltinamojo A. J. pirminiais parodymais dalyje dėl K. D. vaidmens nusikaltimo padaryme nustatyta, jog būtent K. D., surado B. B. kaip asmenį, tinkamą vykti į užsienį verstis prostitucija apgaulės būdu įkalbėjo ją ten vykti, bei apgyvendino ją savo, bei T. T. namuose. Siekiant nustatyti B. B. tinkamumą verstis prostitucija, K. D. suorganizavo jos lytinius santykius su dviem vyriškiais, beje konstatuotina, jog analogiškai kaip ir bandė tai padaryti su V. V.. Atkreiptinas dėmesys, jog vaikinų buvimo T. T. namuose fakto, neginčija ir K. D., ir T. T.. Jau minėtais įrodymais nustatyta, jog suradusi B. B., K. D., dėl išvežimo B. B. į užsienį verstis prostitucija, pagalbos kreipėsi į A. J.. Pastarasis, jau veikdamas pagal bendrą susitarimą su K. D. ir abu turėdami vieningą tyčią, prie parduotuvės, esančios Šilainių mikrorajone, paėmė iš B. B. fotonuotrauką, bei paminėjo, jog reikės jų gražesnių. Tai, kad B. B. T. T. namuose buvo fotografuojama, savaip aiškindamos to darymo aplinkybes, patvirtina tiek T. T., tiek ir K. D., o nukentėjusiosios parodymais nustatyta, jog pastaroji to daryti jų neprašiusi, išskyrus vieną nuotrauką su vaiku. Iš K. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, jog B. B. buvo fotografuojama, nes A. J. jos fotonuotraukos buvo reikalingos persiuntimui į užsienį, tačiau to iniciatoriumi ji įvardijo T. T..

Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog B. B. šeimoje yra dar du broliai ir dvi seserys, šeimos materialinė padėtis yra labai sunki, dėl nustatyto lengvo protinio atsilikimo ji mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje, nedirbo, 2004-07-18 jai gimė sūnus S., kuris, nesant sąlygų, augo vaikų namuose, nukentėjusiosios tvirtinimu, į Londoną dirbti vyko, nes norėjo padėti mamai, prie zoologijos sodo atvykę trys jaunuoliai domėjosi jos šeimynine padėtimi, todėl iš teismo jau nustatytų faktinių aplinkybių seka, jog kaltinamieji tai žinodami, pasinaudojo jos priklausomumu ir pažeidžiamumu dėl sunkios socialinės ir materialinės padėčių, apgaulės būdu, žadėdami jai normalų darbą Londone, įtraukė ją į prostituciją, perleisdami ją tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie iš B. B. prostitucijos pelnėsi. Be to nustatyta, jog merginų išvežimui į prostitucijai buvo ieškoma besimokančių specialioje internatinėje ar statybininkų rengimo mokyklose, nes iš ten jos yra labiausiai pažeidžiamos. Nepaneigtas nukentėjusiosios tvirtinimas, jog Londone, vaikinas vardu V. B. B. sakė, jog už ją jis sumokėjęs 4000 svarų, todėl ši turės pusę savo uždarbio atiduoti jam. Liudytojas V. S. patvirtino, jog jam skambinęs vaikinas vardu G., kuris prašęs atsiųsti 3500 litų nuostolių padengimui, kuriuos jis patyręs ryšium su B. B. buvimu užsienyje. Nustatyta, jog B. B., negaudama jokio atlygio, nuo 2004-10-09 iki 2004-11-02 Londone vertėsi prostitucija, todėl dalį jau minėtų išlaidų nenustatytiems asmenims jau buvo kompensavusi. Liudytoja V. A., ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog G. D. jai sakiusi, jog už merginų suradimą jai yra mokami pinigai ir dalį pinigų duos ir jai. Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, jog kaltinamieji, inkriminuojamus veiksmus atliko ir turėdami tikslą pasipelnyti iš B. B. prostitucijos. K. D. neigia, jog būtų kontroliavusi B. B. kasdieninį gyvenimą, tačiau iš nukentėjusiosios B. B. parodymų turinio seka, jog atvykus pas K. D. į namus iki jos įsėdimo į mikroautobusą, vykstantį į Londoną, prie jos šalia visą laiką buvo K. D., kuri K. B. panorus, neišleido į namus, nakvojo su ja pas T. T. viename kambaryje, užrakinta kambaryje, buvo priversta paeiliui lytiškai santykiauti su dviem vaikinais, važinėjant po Kauno miestą, K. D. visą laiką su pastarąja važiuodavo kartu, niekur nepalikdama vienos, net būnant T. T. namo kieme, greta jos būdavo K. D., nukentėjusiosios tvirtinimu, ji K. D. bijojusi. Minėtas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu, pilnai patvirtino ir liudytoja V. A., kuri parodė, kad K. D. niekada jos su B. B. nepalikdavo vienų, stebėdavo ką jos tarpusavyje kalbasi, todėl iš paminėto seka, jog K. D. faktiškai, iki išvykimo, kontroliavo B. B. gyvenimą. Nustatyta, jog B. B. iš namų išvyko pasiėmusi tik rūbus ir asmens dokumentą, iki jos išvykimo į Londoną, pragyvenimui reikalingas buities ir asmenines prekes bei maisto produktus jai teikė K. D..

Kaltinamojo A. J. tvirtinimu, jis nukentėjusiosios į užsienį verstis prostitucija apgaule neperdavė, tvirtina, jog kaip paslaugą K. D., užsakė savo vardu merginai vietą mikroautobuse, vykstančiame į Londoną ir jeigu nuvykus kas nors jai nutiktu, tai davė jai savo pažįstamo telefono numerį. Už merginos kelionę vairuotojui nemokėjo, matė ją pirmą kartą, jokios fotonuotraukos iš jos neėmęs. Pastaroji į Londoną vyko dirbti barmene. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pirmiausia jis pats ikiteisminio tyrimo metu pirminiuose savo parodymuose pripažino, jog būnant pas T. T. namuose, K. D. ėmė kalbėti apie merginų išvežimą į Angliją verstis prostitucija ir klausė jo, ar šis neturi pažįstamų, kurie padėtų įdarbinti prostitutėmis iš Lietuvos atvykusias merginas. Apie tai, kad D. D. užsiima merginų vežimu į užsienį, kur pastarosios užsiima prostitucija, jam buvo pasakojusi ir T. T.. Kadangi K. D. primygtinai prašė jo duoti Anglijoje gyvenančių savo pažįstamų duomenis ir telefono numerius, tai davė pastarajai kelių savo pažįstamų telefono numerius. 2004 m. rudenį, datos neatsimena, būnant pas T. T. namuose, K. D. paprašytas, savo vardu užsakė vieną vietą mikroautobuse, vykstančiame į Angliją. Minėtą dieną, savo automobiliu, nuvežė K. D. ir vieną merginą iki mikroautobuso, vykusio į Angliją ir padėjo tai merginai į mikroautobusą įsėsti. Kas sumokėjo mikroautobuso vairuotojui už merginos kelionę, nepamena, tačiau, jeigu mokėjo jis pats, tai K. D. duotais pinigais. Prieš išvažiuojant, jis ant lapelio užrašė savo pažįstamo, gyvenančio Londone vardą ir telefono numerį ir padavė jį merginai, kad, jeigu kas nutiktų, tai jam paskambintų. Minėti kaltinamojo parodymai, iš dalies atitinka kitus byloje surinktus įrodymus kas liečia jo paties ir K. D. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Tuo tarpu nukentėjusioji tvirtina, jog prie Šilainių mikrorajone esančios parduotuvės, atvykusiam A. J. paprašius, padavė jam savo fotonuotrauką, pastarasis jai sakęs, jog reikės daugiau ir gražesnių jos fotonuotraukų. Po to T. T. namuose ji buvo pastarosios ir K. D., vilkinti proginėmis suknelėmis, fotografuojama. K. D. tvirtinimu, T. T. sakiusi, jog nuotraukas ši perdavusi A. J.. Kad pastarasis lankydavosi T. T. namuose, pripažįsta ir T. T.. Kaltinamoji K. D., dalyje dėl A. J. vaidmens nusikalstamų veikų padaryme, parodė, jog B. B. kelionę į užsienį dirbti prostitute suorganizavo būtent A. J.. Jo nurodymu, B. B. buvo fotografuojama, jis pastarajai minėjo, jog ji turės užsienyje dirbti bare, tačiau iš A. J. kalbų supratusi, jog B. B. Londone turės dirbti prostitute. K. D. tvirtinimu, būtent A. J. sumokėjo mikroautobuso vairuotojui už B. B. kelionę Į Londoną. Liudytojas D. V. patvirtino, jog už B. B. kelionę sumokėjo vyriškis, kurį asmens atpažinimo metu įvardijo kaip labai panašų į A. J.. Nustatyta, jog B. B. prie degalinės atlydėjo būtent A. J. ir K. D. ir joks kitas vyriškis, apart A. J., už B. B. kelionę į Londoną, sumokėti negalėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu, K. D. ir A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000-09-26 baudžiamojo įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2005-06-30), nes jų veiksmai nors ir pilnai atitinka BK 147 str. 1 d.( 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005-06-30) dispoziciją, tačiau BK 147 str. (2000-09-26 baudžiamojo įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2005-06-30) sankcija, numatanti laisvės atėmimą iki 8 metų yra švelnesnė, nes BK 147 str. 1 d.( 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005-06-30) sankcija numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų.

K. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminių posėdžių metu galėjo būti apklausiama ir duoti parodymus, nes pagal tuometinę psichikos būseną (2005-2008 metai), kuri buvo objektyviai vertinama gydytojų, nekonstatuota psichozinių reiškinių ir tiriamoji nepateikdavo duomenų apie juridines problemas (T 5, 143-146 b. l.).

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, dėl nusikalstamų abiejų kaltinamųjų veiksmų, taip pat yra pareiškusi 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes ryšium su dukros pardavimu į užsienį, nukentėjusioji patyrė didelį stresą ir emocinį sukrėtimą.