- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- e2YT-6114-291/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02575-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo R. J. ir J. J., santuokos nutraukimo, jiems priklausė po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas A. J. prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, jog dėl tėvo palikimo priėmimo kreipėsi į notarą ir yra priėmęs savo tėvo R. J. palikimą. Notarė, tvarkydama paveldėjimo bylą, pastebėjo, kad R. J. santuokoje su jo mama J. J., 1992-04-16 pirkimo –pardavimo sutartimi buvo įsigiję butą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tėvų R. J. ir J. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o Šiaulių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokoje įgytas turtas nepadalintas. Todėl tol, kol minėtas santuokoje įgytas turtas nepadalintas, notarė atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į po R. J. mirties atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)
LR (duomenys neskelbtini) str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. J. yra mirusiojo R. J. sūnus, pareiškėjo motina yra J. J. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo tėvas R. J.. Po tėvo mirties pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po R. J. mirties, priėmimo, tačiau paaiškėjo aplinkybė, kad R. J. santuokoje su pareiškėjo motina J. J., 1992-04-16 pirkimo –pardavimo sutartimi buvo įsigiję butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokoje įgytas turtas nepadalintas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu Įstatymas įtvirtina, prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.72, 4.73 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis) ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Šiuo atveju, kadangi santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas, laikytina, kad R. J. ir J. J. nutraukus santuoką turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nutraukus R. J. ir J. J. santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, o remiantis prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, nustatytinas juridinis faktas, kad po R. J. ir J. J. santuokos nutraukimo, jiems priklausė po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo, jiems priklausė po ½ dalį buto, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.