- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- 1-1620-951/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43373-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- G. T.
- Nukentėjusysis
- I. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini)u, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-14 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d. (dvi veikos) subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-30 nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir LR BK 140 str. 2 d. (trys veikos) galutine subendrinta bausme - laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. terorizavo žmogų grasindamas padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei ir turtui veiką, o būtent: 2018 metų rugsėjo 7 dieną apie 16 val. 10 min., būdamas (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, namo kieme, pasidėjęs šalia savo kojų plastikinę tarą su benzinu viduje, terorizavo ir baugino nukentėjusiąją savo motiną I. T., jai išsakydamas žodžius: „uždegsiu namus, sudeginsiu visus namus ir tave nachui kūrva sudeginsiu kam man čia to reikia“, kai nukentėjusioji I. T. tokius jo veiksmus suprato kaip realų grasinimą ją ir jos namus padegti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas ją ir jos namus padegti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. T. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad parėjo pas kaimyną (duomenys neskelbtini), gėrė alų, prasidėjo triukšmas. Koliojosi ir viskas. Gal ir pasakė kažką, nes ne viską prisimena. Kas parašyta, tą ir sakė. Pasakė, kad uždegs, sukapos. Sakė, kad uždegs namą. Namai yra jo ir mamos. Ten dviese gyvena. Kai sakė tuos žodžius, su savimi turėjo 5 litrų talpos kanistrą benzino, nešė jį kaimynui, kad įpilti į žoliapjovę. Nežino, ar mama galėjo suprasti grasinimus kaip realius, mano, kad nelabai. Tuo metu nebuvo blaivus, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Blaivus nebūtų taip sakęs. Savo veiksmus vertina labai blogai. Mano, kad mama neturėjo būti įbauginta, nors gal mamai buvo baisu. Neturi ką pasakyti, dėl ko prasidėjo konfliktas su mama. Gal susinervino. Mamai priekaištavo, kad buvo parašiusi pareiškimą. Su mama nebeišeina be piktumų. Jei mama kvietė policiją, vadinasi, buvo išsigandusi. Gal ir pasakė, kad nori ir mamą, ir namą padegti. Alkoholis neturi įtakos jo gyvenimui. Mama pyksta, kad vartoja alkoholį. Tvirtina policijoje duotus parodymus. Mamos atsiprašys. Benziną ėmė nešti kaimynui, pjovė žolę. Benzinas nebuvo paimtas tuo tikslu, kad padegti. Gailisi, kad taip gavosi. Jei kas nors pasakytų, kad padegs namą, jam būtų baisu. Gal iš piktumo pasakė tokius žodžius, bet tikslo taip elgtis neturėjo, nes pats ten gyvena, viską tvarko. Atsiprašė mamos. Dabar su mama gražiai gyvens, naujų bylų nebebus.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-07 apie 16.10 val. iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo sūnus G. T., sūnus namo grįžo girtas. Namų kieme tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis 2018-09-05 prieš ją smurtavo ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Žodinio konflikto metu jis pasiėmė iš garažo raudonos spalvos plastikinę 5 litrų talpą, kurioje buvo supiltas benzinas ir jai grasino, kad sudegins namus bei ją. Taip pat sūnus grasino, kad kirviu sukapos. Kai sūnus išsakė minėtą paskutinį grasinimą, kirvio rankoje neturėjo, tačiau jo visus grasinimus suprato kaip realius, nes jis yra prieš ją smurtavęs, būdamas girtas jis tampa neprognozuojamas, todėl sūnus grasinimus galėjo įvykdyti. 2018-09-07 sūnus prieš ją nesmurtavo, tik grasino sudeginti namus ir ją pačią. Jai sužalojimai padaryti nebuvo. Dėl minėto įvykio labai išsigando, todėl paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. I. T. papildomai parodė, kad 2018-09-07 apie 16.25 val. G. T. grasino, jog sudegins ją ir jos namus, tai yra, sakė kad: „uždegsiu namus, sudeginsiu visus namus ir tave nachui kurva sudeginsiu kam man čia to reikia". Sakydamas šiuos žodžius jis šalia savęs, prie savo kojų buvo pasidėjęs 5 litrų talpą, kurioje buvo benzinas. Minėta talpa buvo garaže, matė, kaip G. T., prieš išsakydamas jai grasinimus, ją pasiėmė iš garažo. Kad ten buvo benzinas, ji žino, nes jis iš minėtos talpos visą laiką pila į benzininį pjūklą, į žoliapjovę. Taip pat vėliau uostė minėtą talpą ir yra įsitikinusi, kad ten tikrai buvo benzinas. Dėl to jo išsakytą grasinimą suprato kaip realų, labai išsigando. Praeityje yra buvę žodinių konfliktų, tačiau dėl konfliktų policiją kviesdavo ne visada. Grasinimų praeityje, kiek pamena, yra buvę, tačiau kada ir kokie tai buvo grasinimai, šiuo metu jau nebeprisimena. Prašo nubausti sūnų įstatymų nustatyta tvarka, kad jis pasimokytų iš savo veiksmų ir daugiau taip nesielgtų. Turtinė žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 34-36, 38-40).
2018-09-07 I. T. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2018-09-07 apie 16.10 val., adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus G. T., laikydamas rankoje plastikinę tarą su benzinu, grasino sudeginti ją ir namus (b. l. 6-7).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2018-09-07 apie 16.10 val. neblaivus sūnus G. T. grasino sudeginti motiną Į. T. (b. l. 14-18).
Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2018-09-07 apie 16.10 val., adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus G. T., laikydamas rankoje plastikinę 5 litrų talpą su benzinu, grasino sudeginti motiną I. T. ir jos namus (b. l. 21-22).
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta ir daiktai, adresu (duomenys neskelbtini)., apžiūrėta raudonos spalvos 5 litrų talpa, kurios viduje buvo skystis su specifiniu benzino kvapu, kurio buvo 2,5-3 litrai (b. l. 23-30).
Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. T. kaltė padarius nusikaltimą be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis G. T., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje šalia kojų pasidėjęs plastikinę tarą su benzinu viduje, terorizavo ir baugino savo motiną I. T., kad sudegins namus ir ją pačią, kas ir buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas sudeginti ją ir jos namus gali būti įvykdytas. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį, kadangi grasinimai buvo realūs, nukentėjusiajai buvo pagrindas bijoti, jog jie bus įvykdyti, kaip matyti kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, piktas dėl nukentėjusiosios parašyto pareiškimo policijai, o bylos duomenys rodo ir tai, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas bei tai, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).
Kaltinamasis G. T. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimą įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme laikytina nusikaltimų recidyvu (b. l. 91-97, 118-132), galiojančių administracinių nuobaudų neturėdamas (b. l. 98-100), dirbantis Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje (b. l. 103). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus G. T. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas G. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-09-07 18.45 val. iki 2018-09-08 12.33 val. (viena para).
Pagal LR BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, o pastaroji jam atleido, šiuo metu dirba, kas rodo, jog siekia teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, bando keisti gyvenimo būdą, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda G. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, G. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
- dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-09-07 18.45 val. iki 2018-09-08 12.33 val. (vieną parą).
Kaltinamajam G. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.