- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-04-19
- Bylos Nr.
- 1A-151-64-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Bronius Zalaga, Vaclovas Izdonas
- Nuteistasis
- A. Č., Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
- Kategorijos
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-64/2007 m.
Teisėjas Petras Simėnas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.; 1.2.14.15.; 1.2.29.2.
2007 m. balandžio 19 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 189 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui, pagal LR BK 306¹ str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 15 d. nuo 17:30 val. iki 18 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš nenustatyto asmens nusipirko automobilį VW Golf, mėlynos spalvos, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), be valstybinių numerių, tokiu būdu įgijo automobilį, žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo įgijimo iki 2005-12-15 18 val., naudojosi automobiliu VW Golf, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), susidėdamas į jį savo daiktus ir remontuodamas.
Be to, A. Č. buvo kaltinamas, kad 2005-12-15 laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, nuėmęs du valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) nuo automobilio VW Golf, žalios spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir pritvirtinęs juos prie automobilio VW Golf, mėlynos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam yra priskirti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tokiu būdu neteisėtai pakeitė transporto priemonės – automobilio VW Golf, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį dėl A. Č. išteisinimo pagal LR BK 306¹ str. 1 d. ir A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 306¹ str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti bausmę su paskirta bausme pagal LR BK 189 str. 1 d., bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai išteisino A. Č. pagal LR BK 306¹ str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Teismas motyvuodamas šį sprendimą nurodė, kad kito automobilio valstybinio ženklo uždėjimas nėra identifikacinių numerių pakeitimas. Identifikaciniai numeriai yra susiję su tapatumo nustatymu ir yra struktūrizuotų ženklų derinys, kurį transporto priemonei suteikia gamintojas, dėl šių priežasčių nusikaltimo dalyku laikytinas – konkrečios transporto priemonės identifikavimo numeris, kuris šiuo metu sutampa su transporto priemonės kėbulo numeriu. Duomenų, kad būtų suklastotas identifikacinis numeris, šiuo atveju transporto priemonės kėbulo numeris, nėra. Esant šioms aplinkybėms, A. Č. išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, šiuose kaltinamojo A. Č. veiksmuose yra administracinės teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 123 str. 3 d. sudėtis. Teismas, išteisindamas A. Č. pagal LR BK 306¹ str. 1 d., neatsižvelgė į tai, kad valstybinių numerių išdavimo tvarka yra griežtai reglamentuota LR norminiais aktais. Pagal Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 6 punktą, vienai transporto priemonei yra išduodamas vienas numerio ženklų komplektas. Valstybiniai numeriai yra priskiriami vienam konkrečiam automobiliui, todėl pagal juos galima nustatyti automobilio „tapatybę“, t.y. identifikuoti transporto priemonę. LR Vidaus reikalų ministro ir LR Generalinio prokuroro 2004-07-14 įsakymu Nr. 1V-227/I-101 patvirtintų instrukcijų „Dėl transporto priemonių, kurios įtariamos yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo“ 3 p. nurodyta, kad prie kitų identifikavimo numerių yra priskiriami transporto priemonės valstybiniai numerio ženklai, kėbulo, važiuoklės, rėmo ir kiti numeriai, kurie padeda identifikuoti konkrečią transporto priemonę. Be to, LR BK 306¹ str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui atsiranda, kai jis suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, t.y. ne vien už transporto priemonės identifikavimo numerio (VIN) suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą, bet ir už transporto priemonės kitų identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą. Šio nusikaltimo objektas yra valdymo tvarka, susijusi su dokumentų klastojimu, t.y. suklastojant, neteisėtai sunaikinant ar pakeičiant transporto priemonės identifikavimo numerius, pažeidžiama valstybės politika transporto priemonių registravimo, valstybinių numerių išdavimo bei eismo priežiūros srityje. Šiuo atveju A. Č., pakeisdamas transporto priemonės valstybinius numerius, būtent ir siekė pažeisti šį objektą – pateikti vieną automobilį kaip kitą ir taip suklaidinti pareigūnus, kad nebūtų identifikuotas vogtas automobilis. Teismo nurodytas administracinis pažeidimas, numatytas LR ATPK 123 str. 3 d., yra padaromas tada, kai asmuo tik vairuoja transporto priemonę su suklastotais, uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais, bet neapima pačio identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, A. Č. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 306¹ str. 1 d. ir teismas, išteisindamas A. Č., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 189 str. 1 d., priimant jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas priėmė jo atžvilgiu neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, kuris yra naikintinas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis savo kaltės nepripažino, nes automobilį VW Golf įsigijo teisėtai, nežinodamas, kad automobilis vogtas, su automobilio pardavėju Sigitu buvo sutarę, kad už automobilį sumokės 500 Lt, tačiau tuo metu tokios sumos neturėjęs, todėl padavęs 300 Lt, gavo automobilio raktelius, transporto priemonės registracijos liudijimą bei techninės apžiūros taloną, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Jam nekilo jokių abejonių dėl automobilio, nes Sigitas perdavė visus automobilio dokumentus, o su duotais rakteliais buvo galima atrakinti automobilio ir dureles, ir bagažinę, užvesti automobilį. Nei durų, nei užvedimo spynelės nebuvo nei prasuktos, nei sulaužytos, todėl ir nekilo jokių įtarimų. Kadangi Sigitas pasakė, kad automobilio numeriai vogti, jis ant šio automobilio uždėjo kitus numerius, kuriuos nuėmė nuo kito buvusio kieme automobilio VW Golf. Su Sigitu tarėsi kitą dieną važiuoti į „Regitrą“. Atvykusiems policijos pareigūnams jis sakė, kad turi automobilio dokumentus, teisėtai jį įsigijęs, tačiau jo niekas nesiklausė ir jokie dokumentai tuo metu nebuvo rašomi ir jis niekur nepasirašė. Tą aplinkybę, jog jis turėjo pinigų ir galėjo įsigyti automobilį, teisme patvirtino ir liudytoja jo motina A. Č., kuri jam buvo davusi 1000 Lt. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tik liudytojų, t.y. policijos pareigūnų R. V., R. P., R. I. parodymais, kurie tik konstatavo patį faktą, jog jį sulaikė tame automobilyje, tačiau jokių kitų įrodymų, kad jis įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, byloje nėra. Mano, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog jis įvykdė nusikaltimą, t.y. įsigijo turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu ir vien tas faktas, jog buvo sulaikytas tame automobilyje, negali būti pagrindas jį nuteisti pagal LR BK 189 str. 1 d..
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendis dalyje dėl A. Č. išteisinimo pagal LR BK 306¹ str. 1 d. panaikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 306¹ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė, kad A. Č. neteisėtai pakeitė transporto priemonės – automobilio VW Golf, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerius, t.y. 2005-12-15 laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, nuėmęs du valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) nuo automobilio VW Golf, žalios spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir pritvirtinęs juos prie automobilio VW Golf, mėlynos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam yra priskirti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, A. Č. teigė, kad automobilį VW Golf nusipirko be valstybinių numerių ženklų, ant šio nusipirkto automobilio uždėjo savo automobilio, stovėjusio kieme, valstybinių numerių ženklus – (duomenys neskelbtini), o jį sulaikiusiems policijos pareigūnams pateikė visus dokumentus ir pasakė, kad automobilį įsigijo teisėtai, nes turi visus jo dokumentus. Tačiau A. Č. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, kad du žalios spalvos automobilio „VW Golf“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), nuėmė ir pritvirtino prie mėlynos spalvos automobilio VW Golf, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), jis pats.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai R. P. ir R. I. parodė, kad 2005-12-15 apie 18.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pamatė stovintį automobilį ,,VW Golf“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. Č. pateikė automobilio ,,VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) laikinąjį transporto priemonės registracijos liudijimą, tačiau patikrinus automobilio kėbulo numerį, šie numeriai nesutapo su numeriais, nurodytais pateiktame laikiname transporto priemonės registracijos liudijime.
Taip pat pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai - 2005-12-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad iš A. Č. paimta: automobilis ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 16-22), patvirtina apelianto neginčijamą faktą, kad A. Č. pakeitė automobilio VW Golf valstybinių numerių ženklus, juos pritvirtindamas visai prie kito automobilio, taip neteisėtai pakeisdamas automobilio VW Golf, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerius. Pirmos instancijos teismas išteisindamas A. Č. iš kaltinimo pagal LR BK 306¹str. 1 d. netinkamai įvertino surinktus įrodymus įstatymo taikymo dalyje, suklydęs dėl transporto priemonės identifikavimo numerių sąvokos. LR Vidaus reikalų ministro įsakymais patvirtintose Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėse, LR Vyriausybės nutarimu patvirtintose Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatuose nenumatytas savavališkas valstybinių numerių ženklų nuėmimas nuo vieno automobilio ir jų uždėjimas ant kito automobilio be VĮ „Regitra“ žinios. A. Č. neteisėti veiksmai uždedant valstybinius numerių ženklus užtraukia būtent baudžiamąją atsakomybę, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai laikė ir nuosprendyje nurodė, kad kito automobilio valstybinių numerių ženklų uždėjimas nėra transporto priemonės identifikavimo numerių pakeitimas. LR BK 306¹ str. 1 d. numatyta asmens atsakomybė už identifikavimo numerių klastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą. Šis nusikaltimas Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, susijusiems su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. Nusikaltimais valdymo tvarkai kėsinamasi į teisės aktais nustatytą valdymo tvarką, jais pažeidžiami valstybės valdžios interesai valstybės valdymo srityje. LR BK 306¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektas - teisės aktais nustatyta valstybės valdymo tvarka transporto priemonių registravimo, valstybės numerių išdavimo, eismo priežiūros srityse. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu ,,Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ (2004-09-18 įstatymo redakcija) nustatyta kelių transporto priemonių registravimo, jų registravimo dokumentų ir valstybinio numerio ženklų išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarka. Šių taisyklių 6 punkte nurodyta, kad vienai transporto priemonei išduodamas vienas Lietuvos Respublikos standarte LST 1447 nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių numerio ženklų komplektas. Taisyklių 25 punkte nurodoma, kad VĮ "Regitra" informuoja policiją apie atvejus, kai įregistruoti (išregistruoti) transporto priemonę pageidaujantis asmuo praneša apie vieno ar abiejų numerio ženklų praradimą. Taisyklių 48 punkte nustatyta, kad išregistruojamų baigtų eksploatuoti transporto priemonių numerio ženklai turi būti grąžinti VĮ ,,Regitra". Įregistruojant transporto priemonių naudotojų duomenis (pasikeitus transporto priemonės savininkui), transporto priemonės numerio ženklai nekeičiami. Transporto priemonės valstybiniai numeriai leidžia identifikuoti transporto priemonių duomenis VĮ ,,Regitra“ registre - transporto priemonės pirmosios registracijos datą arba pagaminimo metus, pirmosios registracijos Lietuvoje datą, kategoriją, klasę, variklio numerį, transporto priemonės markę, modelį, identifikavimo numerį (VIN) ir kitus duomenis bei transporto priemonės savininko (naudotojo) duomenis - asmens (įmonės) kodą, vardą, pavardę (pavadinimą), gyvenamąją vietą (buveinės adresą). Todėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-07-14 įsakyme ,,Dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo instrukcijos patvirtinimo“ transporto priemonės valstybinio numerio ženklai priskiriami prie kitų transporto priemonės identifikavimo ženklų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad transporto priemonės valstybinio numerio ženklai yra transporto priemonės identifikavimo numeriai ir jų pakeitimas yra nusikalstama veika, kuri numatyta LR BK 306¹ str..
Pirmosios instancijos teismas nurodęs nuosprendyje, kad A. Č. veikoje - pakeitus transporto priemonės valstybinius ženklus, yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 3 d., požymiai, padarė klaidingą išvadą, nes LR ATPK 123 str. 3 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas – transporto priemonių su suklastotais, uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas, tačiau nenumatyta atsakomybė už transporto priemonės numerio ženklo suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą.
Visi byloje esantys duomenys leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad A. Č. neteisėtai pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, todėl jis pripažintinas kaltu už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 306¹ str. 1 d., už kurią kaltam asmeniui skirtina sankcijoje numatyta bausmė, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais ir sąlygomis.
Skirdamas A. Č. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 6 kartus, nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs teistumui neišnykus, gyvenamojo vietoje charakterizuojamas teigiamai, policijos pareigūnų charakterizuojamas neigiamai - kaip asmuo linkęs daryti teisės pažeidimus, Alytaus pataisos namų pareigūnų charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nenustatyta atsakomybių lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nors A. Č. pripažino patį faktą, jog nuėmęs nuo vieno automobilio valstybinių numerių ženklus, juos uždėjo ant kito automobilio. Tačiau veiksmų pripažinimas be jų turinio suvokimo ir kaltės lygio vertinimo negali būti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė esti tada, kai asmuo savanoriškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir įvertina savo veiksmų pavojingumą. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Č. paskyrus LR BK 306¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, nustatant jos dydį artimą laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 189 str. 1 d.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189 str. 1 d. padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus.
A. Č. kaltė dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir naudojimosi pagrįsta liudytojų R. V., R. P., R. I. parodymais bei kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie leido teismui padaryti teisingą išvadą, kad A. Č. įgijo ir naudojosi turtu – automobiliu ,,VW Golf“, mėlynos spalvos, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
Apelianto skundo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, jog jis įsigijo turtą žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, nes jam buvo perduotas transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, kuriuos jis pateikė policijos pareigūnams, nepagrįsti. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. Č. skirtingai nurodė automobilio įsigijimo aplinkybes: iš pradžių teigė, kad automobilis priklauso jo draugui, o jis automobilį tik remontuoja, vėliau parodė, kad automobilį nupirko iš asmens, vardu Sigitas už 500 Lt bei su tuo asmeniu sutaręs kitą dieną automobilį registruoti VĮ „Regitra“. Šios nuteistojo pateiktos ir prieštaringos automobilio įsigijimo aplinkybės paneigtos nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, taip pat nukentėjusiosios, liudytojos A. Č., kitų dėl automobilių pirkimo aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymais, kurie nepatvirtina A. Č. versijos, tačiau patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad bandant atrakinti turimu automobilio raktu jai sugrąžintą automobilį, to padaryti ji negalėjo, nes automobilio durelių spynelė jau buvo pakeista. Šie nukentėjusiosios parodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad A. Č. įsigijus automobilį, jame jau buvo pakeistos durelių spynelės, nes nukentėjusiajai priklausantis automobilis buvo pavogtas prieš kelias dienas iki A. Č. sulaikymo 2005 m. gruodžio 15 d.. Be to, pagal nukentėjusiosios parodymus, iš jos nebuvo pagrobti automobilio dokumentai: transporto priemonės registracijos liudijimas ir automobilio techninės apžiūros talonas, o policijos pareigūnai patvirtino, jog A. Č. jiems pateikė laikiną automobilio registracijos liudijimą, išduotą A. M. vardu. A. Č. pateiktose dokumentuose įrašytas kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) nesutapo su automobilio kėbulo numeriu ir tai taip pat patvirtina faktą, jog pateikdamas policijos darbuotojams turimą laikiną transporto priemonės registravimo liudijimą, A. Č. žinojo, kad šiame dokumente nurodyti kito automobilio duomenys, nei jo naujai įsigyto mėlynos spalvos automobilio ir patvirtina aplinkybė, kad A. Č. žinojo, kad jo įsigytas automobilis yra vogtas. Pats nuteistasis A. Č. nurodė, kad asmuo, vardu Sigitas, jam parodė kaip nuėmus vairą ir skardėlę atjungti automobilio signalizaciją, o liudytoja A. Č. parodė, kad 1000 Lt A. Č. davusi 2005 m. spalio mėnesį žalios spalvos automobilio pirkimui, tačiau negalėjo patvirtinti, kad A. Č. buvo nusipirkęs kitą automobilį. A. Č. versija paneigta ir jo nurodymų į kainą, už kurią A. Č. nupirko automobilį. Nustatyta, kad nukentėjusioji savo automobilį vagystės dieną įvertino 2500 Lt, A. Č. nurodė sumokėjęs 300 Lt, todėl toks akivaizdus automobilio vertės skirtumas bei aplinkybė, kad asmuo, vardu Sigitas mėlynos spalvos automobilį VW Golf, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė pirkti būtent A. Č. ir vėliu paros metu automobilį atvairavo A. Č. prie (duomenys neskelbtini) namo, taip pat paties apelianto nurodymas į asmens, vardu Sigitas, pasakymą, kad automobilio numeriai yra vogti (t. 2, b.l. 144), tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl A. Č. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1 d.. Visuma ištirtų įrodymų leidžia padaryti išvadą, kad A. Č. suvokė, jog mėlynos spalvos automobilis VW Golf, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas nusikalstamu būdu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 189 str. 1 d. ir už šį nusikaltimą A. Č. paskirta adekvati bausmė.
Nuteistojo A. Č. teiginys, jog nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl nusikalstamu būdu įgyto ir naudoto turto, nepagrįstas, nes pagal LR BPK 20 str. įrodymais yra baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir bylą nagrinėjantis teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismo teisėjas, išsamiai išnagrinėjęs byloje surinktus visus duomenis, kuriuos buvo galima patikrinti, vertindamas visus įrodymus visumoje, o ne kiekvieną skyriumi, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl A. Č. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 189 str. 1 d., byloje nėra duomenų leidžiančiu sukelti abejonės dėl įrodymų teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, mano, kad nėra pagrindo naikinti nuosprendį dalyje dėl A. Č. pripažinimo kaltu pagal LR BK 189 str. 1 d., ir jį išteisinti.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Skirdamas bausmę A. Č., pirmosios instancijos teismas minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą.
Įstatymas reikalauja, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nurodęs konkrečias aplinkybes, teismas turi numatyti, ar konkretus bausmės rūšies ir dydžio parinkimas leis pasiekti bausmės skyrimo tikslus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. Č. praeityje teistas 7 kartus, dauguma kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, šioje byloje pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nerodo noro taisytis, todėl BK 27 str. 1 d. prasme laikomas recidyvistu, be to, šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį. Teismas, vertindamas apeliantą, kaip nubaudimo objektą, padarė teisingą išvadą, kad padaryti nusikaltimai yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, todėl bausmės tikslų, numatytų BK 41 str., nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės, pasiekti nepavyks. Be to, LR BK 56 str. įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas už įvykdytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 189 str. 1 d. nuteistajam A. Č. skyrė laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė neprieštarauja proporcingumo principui, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nėra aiškiai per griežta.
Kadangi A. Č. padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, padarytos nesant idealiajai nusikaltimų sudėčiai ir bent už vieną iš nusikaltimų A. Č. nenumatyta laisvės atėmimo bausmė dvidešimčiai metų ar iki gyvos galvos, todėl bausmės A. Č. subendrintinos iš dalies jas sudedant, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. taisyklėmis.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atkreipė dėmesį į tai, kad baigus sakyti baigiamąsias kalbas ir išklausius prokuroro atsikirtimus ir pastabas teisiamojo posėdžio protokole nenurodyta, kad kaltinamajam A. Č. buvo suteiktas paskutinis žodis (t. 2, b.l. 129). Dėl tokio lygio nustatyto kaltinamojo teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tačiau apie paskutinio žodžio nesuteikimą pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. Č. nenurodė savo apeliaciniame skunde, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad paskutinis žodis pirmosios instancijos teisme jam tikrai buvo suteiktas. Paskutiniojo žodžio teise nuteistasis pasinaudojo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą pirmą kartą ir pakartotinai, todėl apeliacinės instancijos teismas teisiamojo posėdžio protokole praleistą dalį – paskutinio žodžio suteikimą kaltinamajam, traktuoja kaip techninę klaidą ir daro išvadą, kad A. Č. teisė į paskutinį žodį pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis nenaikintinas dėl esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo.
Pastebėtinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimo išspendimo netikslumas (t. 1 , b.l. 38, 41, t. 2, b.l. 188), kuris neleidžia šią problemą išspręsti dėl įvykusio proceso negrįžtamumo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį dėl A. Č. išteisinimo pagal LR BK 306¹ str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 306¹ str. 1 d. (dėl transporto priemonės identifikavimo numerių neteisėto pakeitimo) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes iš dalies sudėjus, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1 d., iš dalies pridėjus švelnesnės bausmės dalį, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.