- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- e2-9863-1051/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04569-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- K. K.
- Advokatai
- Virginijus Batulevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovas T. M. prašė nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) d. A. miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovės K. K. ir ieškovo T. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei K. K. prašo palikti ikisantuokinę pavardę – „K.“, ieškovui palikti jo pavardę - „M.“.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. A. miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota pareiškėjo T. M. ir atsakovės K. K. santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka sudaryta T. M. atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) namuose. Santuokoje su atsakove vaikų nesusilaukė. Šiuo metu jie, kaip šeima, negyvena kartu. Artimų ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, bendras santuokinis gyvenimas nutrūkęs, nebendrauja. Judviejų nesieja jausmai, vienas nuo kito yra atitolę, nebeturi bendrų ateities planų. Atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovą aplankė tik vieną kartą - santuokos metu. Ieškovas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) namuose ir bausmės pabaiga bus (duomenys neskelbtini) d.. Dėl šių priežasčių nusprendė, kad toliau taip gyventi nėra prasmės, todėl santuoką nori nutraukti.
3. Taip pat nurodė, jog santuokoje su atsakove bendro santuokinio turto neįgijo, neturi, ką dalintis. Kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie reikštų ieškovui pretenzijas, neturi. Apie atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimų informacijos neturi, o atsakovei turint kreditorinių įsipareigojimų, tuos įsipareigojimus prašė laikyti atsakovės K. K. asmenine prievole. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti prigimtinę pavardę – M., atsakovei paliktina santuokinė pavardė – K..
4. Ieškovo atstovas advokatas Virginijus Batulevičius teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai pažymėjo, kad santuoka sudaryta ieškovui atliekant bausmę (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma iš ieškovo, su atsakove jie susirašinėjo per pažįstamus, o vėliau nusprendė susituokti. Nuo santuokos sudarymo jokių ryšių su sutuoktine nepalaiko, jų nesieja jokie jausmai. Šalims santuokos sudarymas buvo tiesiog avantiūra. Atsakovė nė karto pas ieškovą ir nebuvo atvykusi. Ieškovo bausmės pabaiga tik (duomenys neskelbtini) m., todėl mano, kad tęsti santuokos nėra prasmės, todėl nusprendė skirtis. Ieškovas nekaltina atsakovės dėl santuokos iširimo, o pats nurodo, jog abu kalti, kad jiems nepavyko išsaugoti santuokos. Santuokiniai neturi bendro turto, bendrų vaikų. Ieškovas neturi kreditorinių įsipareigojimų, o atsakovės prievolės ieškovui nėra žinomos. Atsakovė buvo sutikusi su ankstesniu ieškovo pasiūlymu, t. y. santuoką nutraukti abipusiu susitarimu. Jis (advokatas) buvo suruošęs dokumentus dėl santuokos nutraukimo abipusiu susitarimu, tačiau atsakovė toliau nebebendravo, neatvyko pasirašyti dokumentų, todėl jiems nepavyko taikiai išsiskirti. Nurodė, kad ieškovas šiuo metu bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) namuose.
5. Atsakovei K. K. teismo šaukimo į 2019 m. spalio 22 d., 9.30 val., parengiamąjį teismo posėdį įteikti nepavyko, nurodyta, jog neatsiėmė pašte siuntos per siuntos saugojimo terminą (b. l. 37). Dokumentai atsakovei K. K. buvo pakartotinai siunčiami antrą kartą, tačiau atsakovė vėl neatsiėmė siuntos. Pažymėtina, kad ieškovei ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai (b. l. 24), todėl apie bylos procesą jai yra žinoma, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovo T. M. ir atsakovės K. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. A. miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Ieškovas T. M. savo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 8, 15). Ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) namuose (b. l. 16). Atsakovės K. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas - ½ buto dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini) k., Kairių sen., Šiaulių r. (b. l. 9, 10-11, 12-14), transporto priemonių šalys neturi (b. l. 15).
Dėl bylos esmės
7. Teismas nagrinėdamas bylą įsitikino, kad šalių santuoka faktiškai iširo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas bei ieškinyje ieškovas nurodė, jog jau gana ilgą laiko tarpą jiedu kartu negyvena (ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga numatoma (duomenys neskelbtini) d.), atsakovė pas ieškovą į laisvės atėmimo vietą buvo atvykusi tik vieną kartą, kai buvo sudaryta santuoka, tarpusavio ryšio iš vis nebepalaiko. Esant šioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
8. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo, jei jie iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
9. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jie, kaip šeima, negyvena kartu; artimų ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, bendras santuokinis gyvenimas nutrūkęs, nebendrauja; judviejų nesieja jausmai, vienas nuo kito yra atitolę, nebeturi bendrų ateities planų, esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog abu yra kalti dėl santuokos iširimo, nes paskubėjo kurti šeimą, vienas kito gerai nepažinodami. Pažymėtina, kad nuo ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo sukūrimo praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau per šį laikotarpį fiziškai jie buvo susitikę tik vieną kartą, todėl šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės veiksmais nebuvo pasiekta ilgalaikio ir lojalaus bendravimo, nė vienas iš jų nesiėmė priemonių jų santuokai išsaugoti bei gerinti tarpusavio santykių, abu nesilaikė lojalumo vienas kitam ir rūpinimosi šeima principų. CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 185 straipsnis).
10. Atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl pavardės keitimo ir pan., todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – T. M. - „M.“, atsakovei K. K. – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).
11. Ieškovas išlaikymo sau nereikalauja, santuokos metu įgyto bendro turto sutuoktiniai neįgijo (atsakovės K. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau jis įgytas jį paveldint ir dar iki santuokos sudarymo su ieškovu T. M.), nepilnamečių vaikų neturi, todėl šie klausimai priimant teismo sprendimą nesprendžiami (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės K. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau jis įgytas paveldint pagal testamentą ir dar iki santuokos sudarymo su ieškovu T. M., todėl santuokos nutraukimo metu jis nėra dalintinas ir paliktinas atsakovei K. K. asmeninės nuosavybės teise. Be to, pažymėtina, jog iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovės nekilnojamajam turtui yra nuo (duomenys neskelbtini) d. antstolis A. L. pritaikęs turto areštą, bei nuo (duomenys neskelbtini) d. antstolis A. B. pritaikęs turto areštą, t. y. turto areštas pritaikytas dar iki santuokos sudarymo su ieškovu T. M., todėl laikytina, jog galimai esami atsakovės K. K. turtiniai įsipareigojimai įgyti iki santuokos sudarymo ir po santuokos nutraukimo laikytini jos asmeninėmis prievolėmis (CK 3.110 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovui T. M. suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 17-18). Todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2019 m. spalio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 316,25 Eur. Todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteisina 316,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,90 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nutraukti ieškovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. A. miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui T. M. palikti pavardę - „M.“, atsakovei K. K. palikti pavardę - „K.“.
Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 316,25 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 25 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį ir 6,90 Eur (šešis eurus 90 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.