Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. I. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. J. ir jos atstovė patvirtino pareiškime išdėstytus faktus.

Po S. I. mirties įstatymu nustatyta tvarka gali paveldėti jo turtą pareiškėja R. J., kuri yra jo dukra, ir palikėjo sūnaus V. I., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus – O. I..

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo O. I., o taip pat jo interesus atstovaujanti teta I. K. nurodė, jog jis su pareiškime išdėstytais teiginiais sutinka, tvirtina, kad, kiek jam žinoma, senelis S. I. vienas priėmė palikimą, likusį po sutuoktinės – jo močiutės - V. I. mirties ir iki savo mirties visu paveldėtu turtu faktiškai naudojosi.

Liudytoja N. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su R. J. palaiko draugiškus ryšius ir jai žinoma, kad R. tėtis po sutuoktinės mirties vienas gyveno kaimo sodyboje, ja rūpinosi, tvarkėsi. R. padėdavo, nes brolis buvo miręs, o brolio sūnus su savo mama gyvena užsienyje. Jokių ginčų dėl tėvo sutuoktinės palikimo šeimoje nebuvo. Kai ji lankėsi pas R. tėvą, tai matė tik jį, šeimininkaujantį sodyboje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. J. yra S. I. ir V. I. dukra (gimimo liudijimo kopija - e-b b.l.25). S. I. mirė (duomenys neskelbtini) (pateikta medicininio mirties liudijimo Nr.19-2475067 kopija). S. I. buvo susituokęs su V. I. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimo kopija – e-b. b.l.8). S. I. ir V. I. sūnus V. I. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo kopija – e-b b.l.5). Gyvendami santuokoje V. ir S. I. S. I. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (e-b b.l.3) iš (duomenys neskelbtini) ,įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus statinius (lauko tualetą, kanalizacijos šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centre registruota 1992 m. spalio 2 d. - e-b b.l.1-2). Už 0,2000 ha namų valdos žemės sklypą V. I. 1992 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis (pažyma – e-b b.l.26). Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. I. kartu su V. I. asmeninės nuosavybės teise turėjo 1,45 ha žemės (e-b b.l.15), kurią nusipirko 2004 m. vasario 18 d. iš Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės „Nabagėlis“ – (duomenys neskelbtini), unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Mokesčius po V. I. mirties mokėjo S. I. (e-b b.l.27-31).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjos R. J. tėvas S. I. iš karto po savo sutuoktinės V. I. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes tik jis vienas turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. Bet V. I. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad S. I. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės V. I. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos R. J. tėvas S. I. po mirusios sutuoktinės – pareiškėjos mamos – V. I. mirties priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 –270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti jai nuosavybės teise priklausiusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.