- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-239-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- A. R. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, R. S., VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, Registrų centras Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius Panevėžio rajono savivaldybės administracija IĮ Stasiometras VĮ Valstybės žemės fondas Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyrius
- Trečiasis asmuo
- J. R., Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Valstybiniam žemės fondui, IĮ “Stasiometras”, J. R. K.
- Advokatai
- Rytis Kazilevičius
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –239– 227 / 2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
atsakovei A. R. K., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
nedalyvaujant atsakovams R. S., VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Valstybiniam žemės fondui, IĮ “Stasiometras”,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1399-223/2014 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovams A. R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, R. S., VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Valstybiniam žemės fondui, IĮ “Stasiometras”, J. R. K. dėl teisės naudotis keliu apribojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė: 1) pripažinti neteisėtu, pažeidžiančiu viešą interesą ir nuo sudarymo momento panaikinti J. A. individualios įmonės 1999 metų balandžio mėnesį parengtą 0,6948 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, kuriuo šiam žemės sklypui nepagrįstai priskirta 10 metrų pločio ir 108,71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio dalis; 2) pripažinti neteisėtomis, pažeidžiančiomis viešą interesą ir nuo sudarymo momento panaikinti žemės sklypų pardavimo sutarčių dalis: R. S. valstybinės žemės sklypo 1999-10-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P66/99-0518 ir A. R. K. privačios žemės sklypo 1999-11-03 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr.11773, dalis, kuriomis nepagrįstai ir neteisėtai į parduodamą žemę buvo įtraukta ir parduota 10 metrų pločio ir 108,71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio dalis; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti 0,6948 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nepagrįstai ir neteisėtai priskirta 10 metrų pločio ir 108,71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio dalis teisinę registraciją A. R. K. vardu; 4) įpareigoti Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus panaikinti 0,6948 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą, kuri suformuotai neteisėtai priskiriant šiam žemės sklypui 10 metrų pločio ir 108,71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio dalį; 5)įpareigoti A. R. K. skubos tvarka ir savo lėšomis atlikti naujus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir įstatymų nustatyta tvarka juos įregistruoti nekilnojamo turto kadastro registro VĮ Registrų Centras duomenų bazėje; 6) įpareigoti A. R. K. atlaisvinti ir pašalinti nepagrįstai ir neteisėtai užtvertą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį- ploto 10 metrų pločio ir 108.71 metrų ilgio bendro naudojimo kelio dalį.
Nurodė, kad ji yra savininkė 5.28 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyto 1993-04-28 privačios žemės dovanojimo sutarties Nr.1238 pagrindu ir 0.35 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyto 2000-09-26 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-69903-18812 ir 2000-09-26 Apskrities viršininko įsakymo Nr.l772ž, pagrindu. Privažiavimą prie šių žemės sklypų užtikrino 10 metrų pločio kelias, kuris buvo ir iki šiol yra nurodytas Panevėžio raj., Molainių kadastro vietovės žemės kadastro plane. Tai patvirtina Valstybės žemės fondo Panevėžio filialo išduotos ir oficialiai patvirtintos kopijos: 1982 metų žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanas, 1996-08-27 patvirtintas Panevėžio raj. Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, 1999-05-26 patvirtintas Panevėžio raj. Molainių kadastro vietovės žemės kadastro planas. 2000-08-03 abrise, pavadinimu: „G. S. paveldimo žemės sklypo N. kaime“ 10 metrų pločio kelias, einantis pro jos žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra nurodytas. Nuo 2009 metų ji, kaimynai K. ir kiti gretimų sklypų valdytojai nebegali privažiuoti prie savo žemės sklypų buvusiu keliu, nes gretimo žemės sklypo savininkė A. R. K. užtvėrė tvora 10 metrų pločio ir 108.71 metrų ilgio kelio atkarpą, kaip savo namų valdą.
Teigė, kad nepagrįstą priskirimą ginčo žemės namų valdai patvirtina faktinė aplinkybė, jog nebuvo priimta ir nėra jokio teisės akto pakeisti bendro naudojimo kelio dalies paskirtį ir šį kelio dalies plotą priskirti privačiai namų valdai. 1999 metų J. A. individualios įmonės paruoštas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planas negalėjo būti derinamas ir tvirtinamas visų institucijų, kurių antspaudai ir atsakingų asmenų parašai yra šiame plane, nes jis parengtas pažeidžiant galiojančius Panevėžio raj. Molainių kadastro vietovės žemės kadastro planus. Šį planą derinusios institucijos privalėjo atkreipti dėmesį į rengėjo J. A. nepasirašytą, nepatvirtintą antspaudu planą ir atidžiai tikrinti sudaryto plano ir kadastrinių matavimų bylos teisingumą ir teisėtumą, tačiau aplaidžiai vykdė savo pareigas, nepagrįstai patvirtino neteisėtą bendro naudojimo kelio dalies priskyrimą R. S. žemės sklypui ir sudarytą kadastrinių matavimų bylą. Panevėžio raj. Molainių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) km. ortofoto nuotraukos patvirtina, jog neteisėtos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo įregistruotos nekilnojamo turto kadastro registro VĮ Registrų Centras duomenų bazėje, todėl registracija turėtų būti naikinama.
Nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija 2009-04-23 pranešimu Nr.20-1212-(1.38.)-60 ją informavo, jog Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius 2009-04-15 patikrinęs vietoje nustatė, kad 10 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuriuo jai yra numatytas privažiavimas į jai nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, patenka į A. R. K. žemės sklypą. Sekančiu 2009-08-06 pranešimu Nr. 20-2253-(1.38.)-60 informavo, jog Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius nustatė, kad 1999 metais namų valdos žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įjungiant į jį bendro naudojimo kelią, suformuotas klaidingai, jo savininkė A.R. K. apie tai informuota ir jai pasiūlyta performuoti žemės sklypą arba nustatyti servitutą. 2010-05-06 Panevėžio apskrities viršininko administracija pranešimu Nr.20-1202-( 1.16.)-60 ją informavo apie 2010-04-13 žemės sklypų ribų ir kelio Molainių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, jog atsakovės A.R. K. žemės sklypas neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projektų, nes juose (projektuose) pažymėtas kelias patenka į suformuotą žemės sklypą ir šio žemės sklypo plane kelias nepažymėtas.
Teigė, kad žemę iki 2000 metų dirbo patys, o vėliau leido žemę dirbti ūkininkui ir tik kai atsakovė užtvėrė 2009 metais tvorą sužinojo, kad kelias įeina į K. namų valdą. Tvirtina, kad nuo pat vaikystės iki 1975 metų ten gyveno ir važinėdavo tuo keliu, o šiuo metu prie savo sklypų pro kitur privažiuoti negali. Dėl neteisėto bendro naudojimo 10 metrų pločio ir 108.71 metrų ilgio kelio priskyrimo R. S., žemės sklypui ieškovė prarado galimybę antžeminiu keliu pasiekti savo žemės sklypus, jie neturi komercinės vertės ir tokiu būdu natūraliai pašalinami iš civilinės apyvartos, todėl atsakovė A.R. K. skubos tvarka ir savo lėšomis turi atlaisvinti nepagrįstai ir neteisėtai užtvertą sklypo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės G. S. 138 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nustatė, kad ieškovė G. S. yra savininkė 5.2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigyto 1993-04-28 dovanojimo sutarties Nr.1238 pagrindu ir 0.3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigyto 2000-09-26 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-69903-18812 ir 2000-09-26 Apskrities viršininko įsakymo Nr.l772ž, pagrindu. ( b.l. 5-8 tomas 1). VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis abu žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. VĮ „Registrų centras“ atsakovės A. R. K. vardu įregistruotas 0,6948 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu, ūkiniais pastatais, viraline, pavėsine, pirtimi, malkine ir šuliniu, kurie jos įsigyti iš buvusių savininkų R. S. ir A. S. pagal 1999-11-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11773 ( b.l. 48-49 tomas 1).
Ieškovės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data 1993-12-11, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data 2000-08-11, o atsakovės A. R. K. kadastro duomenų nustatymo data 1999-09-10. 1999 m. balandžio mėn. J. A. individuali įmonė sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,6948 kv.m. žemės sklypo planą, tuo metu priklausiusį R. S., kurį pasirašė gretimo sklypo savininkas K. V., o iš kitų pusių ( 2-3-4, 4-5-6-1) sklypas ribojasi su valstybine žeme (b.l. 17, tomas 1). Minėtame žemės sklypo plane nėra pažymėto 10 m. pločio kelio. Iš Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo sudaryto 2000-08-12 žemės sklypo plano matyti, kad ieškovei G. S. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,3500 kv.m., gretimų sklypų savininkai yra: K. M., L. R., E. K., bei matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas, pažymėtas žymomis 2-3 ribojasi su keliu pažymėtu punktyrine linija su ant jos esančiu indeksu “10” (b.l. 9, tomas 1). Iš Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo 2002 m. vasario 25 d. plano matyti, kad ieškovei G. S. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendro ploto 5,2800 kv.m., ribojasi su J. D., P. G., A. K., G. S., B.V. K. sklypais, bei matyti, kad šis ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su pažymėtu keliu su indeksu “10”(b.l. 8 tomas 1). Iš G. S. paveldimo žemės sklypo Nr.101 abriso matyti, kad jame įbraižytas kelias su indeksu “10”, einantis iš kelio “Varpučiai” link kelio “Smiltynė” (b.l. 15 tomas 1). Iš AB Inžineriniai tyrinėjimai Panevėžio filialo A. S. žemės sklypo 1992-05-20 plano matyti, kad jame įbraižytas įvažiavimas į sodybą, pasibaigiantis ties minėto sklypo riba (b.l.16 tomas 1). Iš 2010-04-07 patikrinimo vietoje schemos matyti, kad joje įbraižytas 10 metrų pločio kelias, prasidedantis už A.R. K. sodybos, einantis į kelią Šiauliai- Panevėžys ( b.l. 26 tomas 1). Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2013-06-07 rašto Nr. (8.19)SD1-1640 matyti, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija neturi Panevėžio rajono Molainių kadastro regioninių kelių schemos, 2011-01-26 sprendimu Nr. T-3 buvo patvirtintos Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinkle išdėstymo žemėtvarkos schemos iš kurių matyti, jog ginčo kelias nepatenka į vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklą (b.l. 93-96 tomas 1). Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2014-10-07 rašto Nr. (8.35) SD1-2937 matyti, kad vietinės reikšmės keliai buvo perduoti 1996 metais pagal priėmimo-perdavimo aktą ir jokie vietinės reikšmės keliai (duomenys neskelbtini) kaime aktuose nebuvo nurodyti, Panevėžio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas Savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-101 buvo patvirtintas 2007-04-26 (b.l. 4 tomas 3). Iš antstolio 2014-10-29 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad A.R. K. priklausančioje sodyboje un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nėra kelio, išskyrus įvažiavimą į jos sodybą, šalia medinės tvoros augančių eglių keliolikos metrų atkarpoje yra iki 0,5 metrų gylio apie 1,5 metrų ploto griovys arba galima žemės sankasa; ties A.R. K. namu baigiasi keliukas (nėra vėžių), sklypo gale yra metaliniai vartai, pro kuriuos galėtų pravažiuoti automobilis, šalia varteliai, o už sklypo ribų yra atkarpa apie 6-7 metrų pločio besitęsianti link kitos sodybos apaugusi žole, prie elektros linijos stulpų yra 0,5 metrų griovys arba žemės sankasa (b.l. 6-10 tomas 3). Nors atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau sprendė, kad 10 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas, atsižvelgus į tai, kad ieškovė į įvairias institucijas dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi 2009 metais, ieškovės žemės sklypai yra nuomojami ir naudojami žemės ūkio veiklai, kad ieškovė ten negyvena, o žemės sklypų nuomininkai žemės ūkio veiklą vykdo privažiuodami per gretimus žemės sklypus (kurie taip pat išnuomoti), taip pat į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2014-01-23 nutartyje konstatuota, jog ieškovė įrodė, kad ji apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2009 metais, kuomet nebegalėjo patekti prie savo žemės sklypų.
Žemesnės instancijos teismas
Pripažino, kad šioje byloje yra būtina nustatyti aplinkybę, ar ginčo žemės sklypo privatizavimo metu (1999-10-01 dienai) jame buvo kelias, kuriuo naudojosi ieškovė (ir kiti asmenys) patekdami į jiems priklausančius žemės sklypus, ar šis kelias visa apimtimi pateko į ginčo žemės sklypą ir žemės sklypo privatizavimo pagrindu kartu su juo pateko privačion R. S. nuosavybėn. Byloje nustatyta ir to neginčija nei viena iš šalių, kad atsakovui R. S. žemės sklypas buvo parduotas pagal sklypo planą ( kuris yra neatsiejama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis) be kelio, taip pat nebuvo nustatytas kelio servitutas, tą patvirtina ir rašytiniai įrodymai: ginčo žemės sklypo 1999-10-01 ir pirkimo pardavimo sutartis ir kaip jos neatsiejama dalis ginčo žemės sklypo planas. Šalys taip pat pripažįsta ir tą aplinkybę, kad tokia pačia apimtimi ginčo žemės sklypas 1999-11-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perėjo A.R. K. (CPK 178-179,187 str.). Įvertino, kad faktinį kelio buvimą ginčo žemės sklype ieškovė įrodinėjo tuo, jog faktiškai juo naudojosi iki pat 2009 metų, nenurodydama kelio buvimo teisinio pagrindo, o taip pat kai kuriais išvestiniais rašytiniais įrodymais (Molainių kadastro vietovės planu, 1982 metų inventorizacijos fotoplanu, 1996-08-17 Molainių kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, 1999-05-26 Molainių kadastro vietovės planu, 2000-08-23 abrisu) ir liudytojų paaiškinimais. Teismas vadovavosi 1999-10-01 metų valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio LR Kelių įstatymo nuostatomis, 1999-06-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr.757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių sąrašo patvirtinimo“, nustatė, kad patvirtintame LR kelių sąraše tokio kelio, kurį nurodė ieškovė neįregistruota, iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2014-10-17 rašto Nr.(8.35)SD1-2937 matyti, kad 1996 metais jokie vietinės reikšmės keliai (duomenys neskelbtini) kaime perdavimo-priėmimo aktuose nebuvo nurodyti, o kelių ir gatvių sąrašas buvo patvirtintas tik 2007 m. balandžio 26 d. Teismas pripažino, kad minėtas rašytinis įrodymas pripažintinas oficialiu įrodymu, pagal CPK 197 str. 2 d. nuostatas šiame įrodyme užfiksuoti duomenys laikomi įrodytais iki jie bus paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Pripažino, kad liudytojų E. K., S. Š., Z. K., H. S. parodymų nepakanka išvadai, kad toks vietinės reikšmės kelias, kurį nurodė ieškovė buvo 1999-10-01 dienai, kad E. K., S. Š. parodymai yra daugiau orientuoti į tai, kad, jų nuomone, kelias buvo pažymėtas planuose, tai reiškia, kad jis buvo ir natūroje; kiti liudytojai H. S., Z. K. nurodė, kad kelias buvo natūroje. Vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-22 nutarimo Nr. 790 ,,Dėl Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų patvirtinimo“ 7 p. ir sprendė, kad 10 m pločio kelias, kuris Panevėžio rajono Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto preliminariame plane pažymėtas kaip jungiantis visą eilę žemės sklypų, atkuriant nuosavybės teises turėjo būti projektuojamas kaip III kategorijos vietinis kelias, jungiantis vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje. Pagal 1995-05-11 Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 (2002-10-03 įstatymo Nr. IX-1113 redakcija su pakeitimais) nuostatas vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. (duomenys neskelbtini) apylinkės keliai buvo perduoti savivaldybei pagal 1996 metų priėmimo-perdavimo aktus, todėl pagal iki 1998-01-16 galiojusias 1994-12-20 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ nuostatas į savivaldybių balansą įėjo ir vietinės reikšmės keliai, perduodami savivaldybių nuosavybėn be jų techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos. Pagal nuo 1998-01-16 įsigaliojusias 1997-12-02 Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 (su pakeitimais) nuostatas savivaldybių nuosavybėn perduodami vietinės reikšmės keliai pagal perdavimo–priėmimo aktus, kurie yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą turto registre. Pripažino, kad siekiant konstatuoti kelio kaip inžinerinio statinio buvimo faktą yra svarbus ne tik jo buvimas natūroje, bet ir turi būti atlikta teisinė jo įregistravimo procedūra. Duomenų, kad ieškovės nurodytas kelias buvo perduotas Panevėžio rajono savivaldybei pagal perdavimo-priėmimo aktus nėra, nes toks kelias nebuvo perduotas, jis nebuvo priimtas į savivaldybės balansą, nebuvo įregistruotas Kelių registre, todėl konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės nurodytas ginčo kelias egzistavo kaip inžinerinis statinys. Tokiu būdu, sudarant 1999-10-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su R. S., kelio kaip inžinerinio statinio teisinė registracija nebuvo atlikta ir todėl nebuvo teisinio pagrindo atsižvelgti į tai, formuojant R. S. žemės sklypą. Kadangi byloje neįrodyta, kad į atsakovės A.R. K. žemės sklypą buvo įmatuotas bendrojo naudojimo vietinės reikšmės kelias, todėl sprendė, jog nėra ir pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas viešas interesas, t.y. didelės grupės asmenų teisės buvo neteisėtai suvaržytos ar iš esmės pažeistos, taip pat aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu pripažinti tai viešosios teisės ar geros moralės pažeidimu, nėra. Ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tuo pagrindu, kad jie pažeidžia viešą interesą atmetė, taip pat ir netenkino ir kitų išvestinių ieškinio reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimtimi arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas šališkai atsakovų naudai interpretavo byloje esantį Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2014-10-17 raštą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr.(8.35)SDl-2937, nes raštu patvirtinta, kad J. A. individualiai įmonei 1999 metų balandžio mėnesį rengiant ginčijamą planą, ginčo kelias negalėjo būti įregistruotas nekilnojamo turto kadastre, tuo metu nebuvo priimti poįstatyminiai kelių registro sudarymą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, o Panevėžio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas Savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-101 buvo patvirtintas tik 2007 m. balandžio 26 d. Į šį sąrašą ginčo kelias neįtrauktas, nes jau buvo parduotas privačion A.R. K. nuosavybėn ir niekaip negalėjo būti patvirtintas ir įregistruotas Panevėžio rajono savivaldybės savybe viešame nekilnojamo turto kadastre ir registre.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymas, numatantis duomenų apie nekilnojamąjį turtą įrašymo į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes tvarką, priimtas tik 2000-06-27. Todėl 1999 metų balandžio mėnesį, dar neveikiant kelių kadastrui ir registrui, J. A. individualiai įmonei rengiant ginčijamą planą, buvo būtina atsižvelgti į esančią situaciją vietovėje, egzistuojančius teritorijų žemėtvarkos planus ir žemėtvarkos tarnyboje esančius kaimyninių žemės sklypų abrisus tam, kad rengiami žemės sklypų planai atitiktų egzistuojančius tvarkos projektus ir jau suprojektuotų kitų žemės sklypų savininkų interesus, ką įpareigojo 1995-12-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas nutarimu Nr. 579 „Dėl leidimų dirbti valstybinės žemėtvarkos darbus išdavimo taisyklių ir Privačių matininkų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Privačių matininkų nuostatų 6.1-6.3 p., 8.1 p. Šių nuostatų nebuvo laikomasi, planas negalėjo būti tvirtinamas, buvo nepaisyta projektuojamo sklypo situacijos vietovėje ir esančių žemėtvarkos projektų su nurodytu ginčo keliu, kuris kaip inžinerinis statinys ir negalėjo būti tuo laiku įregistruotas nesant priimtų reikiamų teisės aktų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenurodė, koks galiojęs teisės aktas 1999-10-01 leido matininkams neatsižvelgti į faktiškai egzistuojančią situaciją rengiamo sklypo vietovėje, dėl ko padarė neteisingas išvadas.
Teismas nepagrįstai vertino Molainių kadastro vietovės planą, 1982 metų inventorizacijos fotoplaną, 1996-08-17 Molainių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, 1999-05-26 Molainių kadastro vietovės planą, 2000-08-23 abrisą kaip išvestinius dokumentus, nors jie pripažintini pirminiai dokumentais, patvirtinančiais ginčo kelio egzistavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja rašytiniais įrodymais: Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto Panevėžio raj. Hidromelioracijos ūkio perspektyviniu teritorijos organizavimo projektu; 1968-04-09 Panevėžio rajono Hidromelioracijos technikumo mok. ūkio teritorijos organizavimo perspektyviniu projektu; 1982 metų žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanu; 1996-08-27 Panevėžio raj. Molainių kadastro žemės reformos žemėtvarkos projektu; 1999-05-26 Panevėžio raj. Molainių kadastro vietovės žemės kadastro planu; 2000-03-21 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr.415ž patvirtintu Panevėžio apskrities Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu; 2000-08-03 „G. S. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu su paveldimo žemės sklypo Navaršonių kaime“ abrisu, kurį parengęs liudytoju apklaustas S. Š. patvirtino matęs išvažinėtą kelią.
Teismas nepagrįstai nevertino šio liudytojo bei VĮ Valstybės žemės fondo atstovės E. K. paaiškinimų dėl kelio egzistavimo, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos atstovo paaiškinimų, kad ginčijamas žemės sklypo planas galimai suderintas dėl didelio krūvio ir per neapsižiūrėjimą.
Teismas neįvertino išvažiuojamojo teismo posėdžio metu darytų fotonuotraukų, liudytojų K. V., H. S., I. G., R. L., Z. K., V. A. parodymų, taip pat atsakovo R. S. paaiškinimų dėl galimybės pravažiuoti keliu, antstolio A. B. 2014-10-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris patvirtina, kad kelias praeityje buvo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog kelias neegzistavo kaip inžinerinis statinys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepasisakė dėl rašytinių įrodymų vertinimo, tuo pažeidė procesinės teisės normas: nepasisakė dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2009-04-23 pranešimo Nr.20-1212-(1.38.)-60, 2009-08-06 pranešimo Nr.20-2253-(1.38.)-60, 2010-05-06 pranešimo Nr.20-1202-(1.16.)-60.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2014-11-24 sprendimu nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėtoje byloje nėra viešojo intereso, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2014-01-23 nutartimi pripažinta, jog kelio dalies priskyrimo žemės sklypui buvo visiškai apribota ne tik ieškovės, K. šeimos, bet ir visų kitų aplinkinių žemės sklypų savininkų ar suinteresuotų asmenų galimybė tinkamai naudotis eksploatuojamais žemės sklypais, pravažiavimui skirtu ginčo žemės plotu.
Panevėžio apygardos teismas 2014-01-23 nutartimi tenkino jos pagrindinį 2013-11-05 apeliacinio skundo reikalavimą, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos civilinėje byloje Nr.2-2598-882/2013 ir apeliacinės instancijos civilinėje byloje Nr.2A-27-227/2014 turėjo būti priteistos iš atsakovų (CPK 93 str. 5 d.). To nepadarius pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 str. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė G. S., jos atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė negali patekti į savo žemės sklypus dėl to, kad į atsakovės namų valdą buvo įterptas kelias, o kito įvažiavimo į žemės sklypą nėra, ką, jų teigimu, patvirtina byloje esančios nuotraukos, antstolio konstatuoti faktiniai duomenys, liudytojos A. parodymai. A. parengti 1992 ir 1999 metų planai, kuriuose kelias nepažymėtas, nebuvo su ieškove suderinti, nepatvirtinti VĮ Registrų centro, ji nedavė sutikimo kelio įterpimui, matininko licenzija buvo pasibaigusi, jis nebuvo atvykęs į vietą, pažeidimai buvo konstatuoti Panevėžio viršininko administracijos. Dėl kelio atkarpos įterpimo į atsakovės žemės sklypą nėra priimto atitinkamos valstybės institucijos sprendimo, kelių privatizuoti negalima, keliu buvo naudojamasi. Ieškovė nesutinka spręsti klausimo dėl servituto nustatymo palei ieškovės sodybą per V. sklypą, kadangi ten yra elektros stulpai, servitutas būtų atlygintinis.
Atsiliepimas
Atsakovė A. R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės nepagrįstas teiginys, jog ji negali privažiuoti prie savo žemės sklypų buvo paneigtas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Jos netenkino kiti siūlymai dėl patekimo į žemės sklypą. Apeliantė pareiškė ieškinį dėl teisės naudotis keliu (kuriuo ji nesinaudojo ir nesinaudoja daugiau kaip 13 metų) apribojimo panaikinimo ir nori atsakovės namų valdoje nustatyti 10 metrų pločio kelio servitutą, nes planuoja savo žemės sklypus parduoti. 1999 m. lapkričio 3 d. privačios žemės (miško) sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė sąžiningai įsigijo iš R. S. ir A. S. 0,6948 ha žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Molainių k.v., ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai įregistruoti VI Registrų centras Panevėžio filiale. Jokių pretenzijų, priekaištų kaimynai ir ieškovė nereiškė. Ieškovė savo žemę nuomojo, jame nėra statinių. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ji iki 2009 metų į savo nuosavybės žemės sklypus įvažiuodavo žemės kadastro planuose nurodytu 10 metrų pločio keliu ir dabar negali privažiuoti prie savo žemės sklypų šiuo keliu, nes atsakovė užtvėrė tvorą 10 metrų pločio ir 108.71 metrų ilgio kelio plotą kaip savo namų valdą. Sodybos ribos nebuvo keičiamos. Ieškovė pateikė teismui 1992 m. A. S. namų valdos planą, kuriame aiškiai nurodytas įvažiavimas į sodybos kiemą, bei sodybos ribos ir jokio kelio pro sodybą į ieškovei priklausančius žemės sklypus nėra, plane aiškiai matoma kur buvo ir dabartinių metu yra aptverta tvora. Jeigu ir kažkada buvo kelio servitutas, bet kelias buvo įmatuotas į žemės sklypą, bet šiuo keliu niekas nesinaudoja ir nesinaudojo, tai vadovaujantis LR CK 4.130 str., 4.132 str., 4.135str., 4.136 str. turėtų būti taikomas senaties terminas, kadangi nuo 1999 m. sodyba priklauso atsakovei ir ji yra sąžininga sodybos savininkė. Tik po dešimties metų t. y. 2010-05-06 Panevėžio apskrities viršininko administracija informavo apie 2010-04-13 žemės sklypų ribų ir kelio Molainių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad atsakovės žemės sklypas žemės reformos žemėtvarkos projektų neatitinka, nes projektuose pažymėtas kelias patenka į suformuotą žemės sklypą ir šis kelias žemės sklypo plane nepažymėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, kad į ieškovės sklypą žemės ūkio technika įvažiuodavo per laukus, palei jos namų valdą, kur yra dalis atsakovei nuosavybės teise priklausančio sklypo bei V. žemės sklypas. Tačiau ieškovė nesutinka spręsti servituto nustatymo klausimo. Taip pat žemę nuomojantis ūkininkas į žemės sklypą patenka nuo Šiaulių kelio.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad turimoje medžiagoje apie R. S. ir A. S. namų valdos žemės sklypų ribas, matyti, kad 1992-05-20 parengtame S. A. namų valdos plane, kuriame yra nurodytas įvažiavimas į kiemą, 1999 metų J. A. individualios įmonės paruoštas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, kurio tuometinis savininkas buvo R. S., dabartinis savininkas A. R. K. atitiko esamą padėtį ir buvo suderintas. Dėl didelio krūvio ir per neapsižiūrėjimą buvo suderintas ieškovės minimas planas. Ieškovė teigia, kad šio plano rengėjo J. A. individualios įmonės galiojimas buvo pasibaigęs, bet jokių įrodymų nepateikia, galimai pateiktas senas blankas. Galima teigti ir tai, kad schemoje parodytas kelias, nereiškia, kad kelias turi būti privažiavimas. Kadangi privažiavimas yra numatytas iš šiaurinės pusės, tai į ieškovės žemės sklypus patenkama iš šiaurinės pusės, privažiavimui gali būti naudojamas esamas 10 metrų pločio kelias šiaurinėje pusėje, todėl ieškovės skundas nepagrįstas. Apeliaciniame skunde išdėstyti apeliantės teiginiai bei samprotavimai neatitinka liudytojų parodymų, vyko išvažiuojamasis teismo posėdis, pažymėtina ir tai, kad yra kitos galimybės patekti į apeliantės valdomą sklypą. Apeliantės ambicijos negali būti pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1992 metais buvo sudarytas su kito žemės sklypo savininke G. ir buvo numatytas įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą nuo Šiaulių kelio, taip pat Š. abrise matyti, jog nuo šiaurinės pusės besitęsiantis kelias baigiasi ties ieškovės žemės sklypu, parodytas 5 metrų įvažiavimas, todėl ieškovė turėjo kitą įvažiavimą į savo žemės sklypą. Formuojant žemės sklypą S. ir buvo įvertinta aplinkybė, kad į ieškovės žemės sklypą bus galima patekti iš kitos pusės.
Atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi teismas objektyviai išnagrinėjo ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Iš atsakovo gautas prašymas nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.
Tretysis asmuo J. R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jo ir atsakovės A. R. K. įsigytas sklypas jau esant suformuotai namų valdai, todėl teiginys, kad kelio atkarpa pasisavinta yra niekinis. Ieškovės kviesti liudytojai H. S., Z. K., K. V., R. L. davė melagingus ir prieštaringus parodymus, kad atsakovė apribojo pravažiavimą 2009 metais. 2000 metų pradžioje buvo pastatyti tvoros vartai, pasodintos apie 100 vnt. eglaičių, iškastas tvenkinys ir ieškovė negalėjo važiuoti per sodybos teritoriją. Ieškovė į jokius kompromisus ir derybas šiuo klausimu nesileidžia, jai reikalingas tik 10 metrų pločio kelias ir tik einantis per sodybą, tai ieškovės siekimas patenkinti savo įnorius ir ambicijas ribojant savininko nuosavybės teisę, nors ieškovė gali privažiuoti į savo sklypą iš šiaurinės pusės.
Tretysis asmuo teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovės žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su valstybinės žemės sklypu, namų valdos įsigijimo metu buvo pelkėta, buvo tvarkoma.
Tretysis asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, gautas prašymas nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.
Apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra savininkai gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybėje 5.2800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1993-04-28 dovanojimo sutarties Nr.1238 pagrindu (toliau-5.2800 ha) ir 0.3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2000-09-26 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-69903-18812 ir 2000-09-26 Apskrities viršininko įsakymo Nr.l772ž, pagrindu (toliau- 0.3500 ha). Abu žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Juose statinių nėra. Atsakovės A. R. K. vardu VĮ „Registrų centre“ yra įregistruotas 0,6948 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau- 0,6948 ha ) su jame esančiais pastatais, kurie jos įsigyti iš buvusių savininkų R. S. ir A. S. 1999-11-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11773. Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Atlikti šalių žemės sklypų kadastriniai matavimai: ieškovės 5.2800 ha žemės sklypo- 1993-12-11, 0.3500 ha - 2000-08-11, o atsakovei priklausančio 0,6948 ha žemės sklypo- 1999-09-10 (tuo metu priklausė R. S.). 2000 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinis žemėtvarkos institutas Panevėžio filialas sudarė ieškovės G. S. 0,3500 ha žemės sklypo planą, kuriame nurodyti gretimų sklypų savininkai: K. M. (gretimybė taškuose 1-2), L. R. (3-4), E. K. (4-1) ir 10 metrų kelias (2-3) (b.l.9). 2002 m. vasario 25 d. - sudarė ieškovės antro 5,2800 ha ploto žemės sklypo planą, iš kurio matyti, kad ieškovės sklypas ribojasi su J. D., P. G., A. K., G. S., B.V. K. sklypais ir su neprisk.valstybine žeme (taškais 4-5)– keliu (t.1, b.l. 8). Ieškovė įrodinėjo, kad 1999 m. balandžio mėn. J. A. individualios įmonės sudarytu 0,6948 ha žemės sklypo, tuo metu priklausiusio R. S., planu, nesant jokių sprendimų, valstybinio kelio dalis buvo nepagrįstai įskaičiuota į atsakovės namų valdą. Teigia, kad faktiškai jos teisės buvo pažeistos 2009 m., kuomet atsakovė neteisėtai pastatė vartus ant valstybinio 10 metro pločio kelio, vedančio į jos žemės sklypus ir tuo atėmė galimybę į juos patekti, nes kito kelio patekti į jos žemės sklypus nėra.
Apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog kelias nebuvo perduotas Panevėžio rajono savivaldybei, neįregistruotas Kelių registre, todėl nėra duomenų, jog egzistavo kaip inžinerinis statinys ir kad į tai reikėjo atsižvelgti formuojant R. S. žemės sklypą. Sutiktina su apeliante, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2014-10-17 raštu „Dėl informacijos suteikimo“ Nr.(8.35)SDl-2937 patvirtinama, kad J. A. individualiai įmonei 1999 metų balandžio mėnesį rengiant ginčijamą planą, ginčo kelias, net jei toks ir egzistavo, negalėjo būti įregistruotas nekilnojamo turto kadastre, nes tuo metu nebuvo priimti poįstatyminiai kelių registro sudarymą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, o Panevėžio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas buvo patvirtintas tik Savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.T-101. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Kelių įstatymo (1995-05-11 redakcija) 7 straipsnio 4 dalies nuostata, jog vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės, o šiuo atveju byloje nustatyta, kad savivaldybei ginčo kelias nebuvo perduotas, kelio kaip inžinerinio statinio registracija nebuvo atlikta. Tačiau jokie vietinės reikšmės keliai (duomenys neskelbtini) kaime perdavimo-priėmimo aktuose nebuvo nurodyti, turto kadastriniai duomenys nebuvo detalizuoti, kaip nurodoma aukščiau minėtame rašte ir duomenų apie vietinės reikšmės kelius įrašymo į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę tvarka tuo metu nebuvo reglamentuota. Todėl vien iš tokių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, jog kelias kaip inžinerinis statinys nesant jo teisinės registracijos iš tiesų neegzistavo. Toks formalusis kriterijus negalėtų atspindėti tikrosios padėties bei būti lemiamu sprendžiant ginčą, šiam faktui nustatyti, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, būtų reikalinga įvertinti byloje esančius rašytinius įrodymus, fotonuotraukas, liudytojų parodymus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Nagrinėjamu atveju byloje buvo reikšminga pirmiausia išsiaiškinti, ar 1999 m. balandžio mėnesį J. A. individualiai įmonei sudarius 0,6948 ha žemės sklypo, tuo metu priklausiusio R. S., planą, net ir esant galimiems plano sudarymo pažeidimams, o vėliau sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, dėl to buvo pažeistos ieškovės G. S. teisės ir tik pripažinus pažeidimą atsirastų būtinybė nustatyti faktą, ar egzistavo kelias kaip inžinerinis statinys.
Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), ir tik pripažinus aplinkybę, jog ieškovės teisės buvo pažeistos, būtų galima spręsti dėl ieškinio patenkinimo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas (privatus asmuo), kreipdamasis į teismą, turi teisę ginti tik savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus ir (ar) ginti viešąjį interesą turi tik tiesiogiai įstatyme nustatyti subjektai (CPK 5 str.). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009). Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimai yra nukreipti ne viešojo, bet asmeninio intereso patenkinimui. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovė, būdama privačiu asmeniu ginčyti kitų asmenų sudarytus sandorius, prašyti panaikinti žemės sklypo planus, teisinę registraciją, kadastrinių matavimų bylą, įpareigoti atsakovę atlikti naujus kadastrinius matavimus bei atlaisvinti žemės sklypo dalį gali tik tuo atveju, jei yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Ieškovė teigė, kad jos teisės pažeidžiamos tuo, kad dėl kelio atkarpos įtraukimo į atsakovės žemės sklypą, ji nebegali patekti į savo žemės sklypus, o kito kelio nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliami klausimai ir aiškinamasi dėl ieškovės galimybės patekti į sklypus iš šiaurinės pusės ir šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant, ar ieškovės teisės buvo pažeistos 1999 metų balandžio mėnesį parengus R. S. žemės sklypo planą. Todėl sprendžiant ieškovės reikalavimų ir tuo pačiu apeliacinio skundo pagrįstumą dėl jų apeliacinės instancijos teismas pasisako.
Iš G. S. nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančių dokumentų matyti, kad 1992-11-26 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 21-99-4631 buvo atstatyta nuosavybės teisė į jos turėtą 2,25 ha žemę (duomenys neskelbtini). 1992-04-21 Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo aktu Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės agrarinės reformos tarnybos, Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojai, dalyvaujant ir ieškovei, pageidaujančiai steigti privatų žemės ūkį, buvo nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėto Nr. 15 ribos projektuojamos sekančiai: rytinėje dalyje sklypas ribojasi su ūkio kultūrinėmis ganyklomis, pietinėje dalyje – su P. bei R. sklypu, šiaurinėje dalyje – su valstybine M. žeme ir vakarinėje dalyje su ūkio ariama žeme, o projektuojamam žemės sklypui numatyti keliai: į šiaurę per valstietės G. kiemą praeina 4 metrų pločio kelias, jungiantis su A225 keliu Panevėžys-Šiauliai. Su suprojektuoto žemės sklypo ribomis ieškovė sutiko ir aktą patvirtino savo parašu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-01-27 sprendimu minėtas ministerijos sprendimas ir 1993-01-20 Panevėžio rajono valdybos potvarkio Nr. 25v punktas 8, kuriuo ieškovei buvo suteikta 2,25 ha ariamos žemės (duomenys neskelbtini), panaikintas ir panaikinta teisinė registracija minėto sklypo G. S. vardu. 2000-09-26 Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 21-69903-18812 ieškovės prašymu dėl nuosavybė teisių atkūrimo į jai tenkantį buvusio savininko A. M. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą 2,25 ha žemės, atkurta nuosavybės teisė grąžinant ieškovei natūra 0,35 ha žemės ir neatlygintinai nuosavybėn perduodant lygiavertį turėtajam 1,90 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities viršininko 2002-05-31 įsakymu dėl žemės sklypo panaikinimo Panevėžio rajono Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane įsakyta plane panaikinti žemės sklypą Nr. 15 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis 0,35 ha žemės sklypas apeliantės aiškinimu apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, yra buvusio jos 2,25 ha žemės sklypo dalis, kuris taip pat ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu 5,28 ha žemės sklypu.
Iš Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtos M. K. suteiktos žemės privačiam ūkiui dokumentacijos bylos duomenų matyti, kad minėtas 5,28 ha žemės sklypas ieškovei priklauso pagal 1993-04-28 privačios žemės dovanojimo sutartį Nr. 1238, kuria jai sklypą perleido K. M.. 1992-04-21 Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo aktu Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės agrarinės reformos tarnybos, Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojai, dalyvaujant K. M., pageidaujančiai steigti privatų žemės ūkį ir kviestiniams B. G., G. S., buvo nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėto Nr. 14 ribos projektuojamos sekančiai: pietinėje dalyje sklypas ribojasi su S. žeme, vakarinėje dalyje riba eina ūkio ariama žeme, rytinėje dalyje ribojasi su ūkio kultūrinėmis ganyklomis, šiaurinėje dalyje dalis žemės ribojasi su G. žeme bei ūkio ariama žeme, o projektuojamam žemės sklypui numatyti keliai: nuo (duomenys neskelbtini) gamybinio centro per kultūrines ganyklas praeina iki valstietės žemės 7 metrų pločio išvara, kuria naudojasi ir ten pat vietoje gyvenantis gyventojas arba į šiaurę per valstietės G. kiemą eina 4 metrų pločio kelias iki kelio A225 Panevėžys-Šiauliai. Šį aktą parašais patvirtino ne tik M., S., bet ir kviestine dalyvavusi B. G. per kurios kiemą numatytas vienas iš galimų patekti į ieškovės žemės sklypą, kelių. Pastabų ar nesutikimo dėl sklypo ribų ar numatytų patekimo į sklypą kelių, akte nenurodyta . Nepateikta duomenų, kad situacija dėl pateikimo į ieškovės žemės sklypus, kaip numatyta akte, būtų pasikeitusi.
Minėtos aplinkybės patvirtina, kad projektuojant 5,28 ha bei 2,25 ha žemės sklypus, į juos buvo numatyti galimi privažiavimai ne ieškovės nurodomu 10 metrų pločio keliu, kurio atkarpa galimai buvo įtraukta į atsakovei šiuo metu nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ir nors šiuo metu ieškovei vietoje 2,25 ha žemės sklypo nuosavybė atkurta tik į 0,35 ha žemės sklypą, tačiau ši sklypo dalis ribojasi su 5,28 ha žemės sklypu ir patekimas tiek į 2,25 ha, tiek į 0,35 ha suformuotą žemės sklypą sietinas su įvažiavimu iš šiaurinės pusės. Nustačius šią aplinkybę negalima konstatuoti, kad suformavus atsakovui šiuo metu priklausantį žemės sklypą ir į jį galimai įtraukus kelio atkarpą, ieškovė būtų praradusi įvažiavimą į savo sklypus. Ta aplinkybė, jog ieškovė kažkada nekliudomai naudojosi jos nurodytu keliu, neduoda pagrindo ieškinio tenkinimui, nes, kaip nustatyta, jai buvo numatytas pravažiavimas (patekimas į jos žemės sklypus) ir duomenų, kad šiuo metu situacija būtų taip pasikeitusi, kad ji numatytu keliu nebegalėtų patekti, nėra.
Tuo pačiu pažymėtina, kad 1999 m. balandžio mėn. J. A. individualios įmonės sudarytame 0,6948 ha žemės sklypo, tuo metu priklausiusio R. S., plane nurodytos sklypo ribos, pažymėtos taškais pagal atitinkančias koordinates, pažymėta gretimybė taškuose 1-2 su žemės sklypu, priklausančiu V., kuris pasirašė sutikimą su ribomis ir gretimybė taškuose 2-3-4 ir 4-5-6-1 su valstybine žeme. Pirmosios instancijos teisme ieškovė laikėsi pozicijos, kad plane taškuose 2-3-4 nepagrįstai nurodyta gretimybė su valstybine žeme, taškais 2-3 nuo 1993 metų ribojasi su ieškovės sklypo riba ir todėl rengiant žemės sklypo planą privalėjo būti gautas ieškovės sutikimas (parašas), ką patvirtina byloje esantis 1992-05-20 to paties sklypo planas, kur minimų taškų 2-3 zonoje nurodytas žemės sklypo savininkas – ieškovės sutuoktinis S. Kaip jau minėta aukščiau ieškovei 1992-11-26 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 21-99-4631 buvo atstatyta nuosavybės teisė į jos turėtą 2,25 ha žemę (duomenys neskelbtini), tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-01-27 sprendimu minėtas ministerijos sprendimas ir 1993-01-20 Panevėžio rajono valdybos potvarkio Nr. 25v punktas 8, kuriuo ieškovei buvo suteikta 2,25 ha ariamos žemės (duomenys neskelbtini), buvo panaikinta žemės sklypo teisinė registracija G. S. vardu. Tik 2000-09-26 Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 21-69903-18812 ieškovei (duomenys neskelbtini) atkurta nuosavybė ieškovei grąžinant natūra 0,35 ha žemės. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad 1999 m. balandžio mėn. J. A. individualios įmonės sudarytame plane buvo teisingai nurodyta, jog taškuose 2-3-4 sklypas ribojasi su valstybine žeme. Todėl apeliantės teiginys, kad šis žemės sklypo planas neteisingas nesant privalomo jos, kaip gretimo sklypo savininkės, parašo, atmestinas. Kadangi, kaip minėta aukščiau, ieškovei į jai nuosavybės teise priklausančius sklypus buvo numatytas privažiavimas iš kitos pusės, negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad 1999 m. balandžio mėn. J. A. individualios įmonės sudarytas 0,6948 ha žemės sklypo, tuo metu priklausiusio R. S., planas pažeidžia ieškovės interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti J. A. individualios įmonės sudaryto plano, todėl nepasisako dėl apeliantės argumentų dėl galimo plano neatitikimo tuo metu galiojantiems žemėtvarkos ir gretimų sklypų projektams, esančiai faktinei situacijai.
Pripažinus, kad ieškovės teisės negalėjo būti pažeistos net ir tuo atveju, jeigu į atsakovei priklausantį žemės sklypą būtų įtraukta kelio atkarpa, teismas taip pat nebepasisako dėl apeliantės argumentų dėl kelio, kaip inžinerinio statinio, egzistavimo ir su šia aplinkybe susijusių įrodymų vertinimo.
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teigia, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-01-23 nutartimi buvo patenkintas jos pagrindinis 2013-11-05 apeliacinio skundo reikalavimas, kadangi ieškovė, skųsdama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą prašė jį panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti pilnai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies ir byla perduota pirmosios instancijos teismui, mano, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos civilinėje byloje Nr.2-2598-882/2013 ir apeliacinės instancijos civilinėje byloje Nr.2A-27-227/2014 turėjo būti priteistos iš atsakovų (CPK 93 str. 5 d.), tačiau to pirmosios instancijos teismas nepadarė, tuo pažeisdamas CPK 93 str. nuostatas. Su tokiu apeliantės teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstinas įvertinus, koks priimamas galutinis teismo sprendimas byloje. Nors ieškovės apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo iš dalies buvo patenkintas panaikinus teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimu, kuris paliekamas nepakeistu, net ir išnagrinėjus bylą iš naujo, ieškovės reikalavimai yra atmesti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad šalių elgesys proceso metu būtų buvęs netinkamas, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra pagrindo. Todėl pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos civilinėje byloje Nr.2-2598-882/2013 ir apeliacinės instancijos civilinėje byloje Nr.2A-27-227/2014.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, ir nors pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, tačiau byla išspręsta teisingai atmetant ieškovės ieškinį. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistu.