Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-547-1035/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
1-547-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47172-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-547-1035/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47172-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam R. M.,nukentėjusiajai M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 10.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilių girtumas), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo motinai M. M. į nugaros sritį ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. M. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo girtas, todėl taip pasielgė. Neprisimena aplinkybių. Supranta, kad yra kaltinamas, jog namuose sudavė kumščiu motinai į nugarą. Galėjo taip būti, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi. Buvo girtas, todėl įvykio aplinkybių nepamena. Ši jo būsena turėjo įtakos jo elgesiui, anksčiau nėra taip pasielgęs. Turi priklausomybę alkoholiui, tačiau medicininės pagalbos nesikreipė, bando save kontroliuoti. Po įvykio nebegeria, lapkričio ar gruodžio mėnesį užsiregistravo į Užimtumo tarnybą. Šiandien važiuos į darbo mugę, turi pasiūlymą įsidarbinti kiemsargiu. Jį išlaiko tėvai, turi ir savo pajamų. Apie įvykį su motina nekalbėjo. Nesiėmė iniciatyvos atsiprašyti mamos. Mano, kad reikia tai padaryti, tačiau tai geriau padaryti veiksmais, o ne žodžiais, t. y. padėti mamai namų ūkyje ir kt. Gailisi, kad taip pasielgė, nėra taip niekada pasielgęs. Bandė pats ieškotis darbo, skambino pagal skelbimus, bet nieko nerado. Šiuo metu su tėvais nekonfliktuoja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 30 d. liudytoja apklausta M. M. parodė, kad ji gyvena kartu su savo vyru M. ir su savo sūnumi R. bute, kuris priklauso jai ir jos vyrui. Jos sūnus jų bute priregistruotas. Sūnus nuolatos girtauja, niekur nedirba. Ji ir jos vyras jį išlaiko. Sūnus, būdamas neblaivus, yra neprognozuojamas. Jis ne kartą jai grasino, tačiau ji tuos kartus į policiją nesikreipė. Anksčiau sūnus kelis kartus prieš ją smurtavo, tačiau ir tuos kartus ji į policiją nesikreipė, vis pagailėdavo jo. Šiandien, apie 10.30 val., ji užėjo į sūnaus kambarį, kad jį sutvarkytų, kadangi jame buvo betvarkė. Jai užėjus, sūnus gulėjo lovoje. Ji pradėjo jo kambaryje rinkti suplėšytas knygas ir dėti į maišą. Jai berenkant, ji išgirdo, kaip atsikėlė sūnus iš lovos, tačiau ji nekreipė į tai dėmesio ir toliau rinko suplėšytas knygas. Sūnus, staiga priėjęs jai iš nugaros, vieną kartą trenkė kumščiu jai į nugaros sritį, tuo savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Jai nugaros sritį skauda iki dabar. Ji po smūgio išsigando ir išėjusi iš sūnaus kambario paprašė paskambinti į policiją. Netrukus atvyko policija ir išsivežė jos sūnų. Vykti į medicinos įstaigą dėl patirtų sužalojimų atsisako, kadangi jie yra nežymūs. Nori, kad jos sūnus būtų iškeldintas iš jų buto, kad jis negalėtų daugiau smurtauti prieš ją. Įvykio metu jos vyras tvarkė kitą kambarį ir įvykio nematė (b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 16 d. liudytoja papildomai apklausta M. M. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. ji su vyru sugrįžo iš sodo ir sutvarkė visus namus. 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 10.30 val., ji norėjo sutvarkyti ir sūnaus kambarį, kadangi ten nebuvo kur kojos įkelti, visur buvo dulkės ir purvas. Nuėjusi į sūnaus kambarį, ji pradėjo rinkti suplėšytas knygas ir dėjo jas į maišą. Girdėjo kaip sūnus atsikėlė iš lovos. Manė, kad jis eina į tualetą, todėl net neatsisuko į jį, tačiau sūnus nieko nesakęs trenkė jai kumščiu per nugarą ir nuėjo atgal atsigulti. Smūgis buvo stiprus, jautė skausmą, ji negali įvardinti skausmo balais, nugarą skaudėjo dar kelias dienas. Po smūgio ji iš karto pradėjo rėkti vyrui, kad kviestų policiją. Vyras tuo metu buvo kitame kambaryje, jis yra jau silpnas ir sunkiai vaikšto, todėl iš karto neatėjo, jis paskambino dukrai L., kuri ir iškvietė policiją. Policija atvažiavo labai greitai ir sūnų išsivežė. Į medikus ji atsisakė kreiptis, nes sumušimas nebuvo didelis, medicininės pagalbos nereikėjo (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinėje „Vytis“ 1-osios kuopos vyriausiuoju patruliu. Jis 2018 m. rugsėjo 30 d. nuo 06.30 val. iki 18.30 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. G.. Jie 2018 m. rugsėjo 30 d. 10.38 val. gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo, kad namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos brolis R. M. muša savo motiną. Apie 10.41 val. jie atvyko minėtu adresu, kur buto duris atidarė M. M., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus R. M., jai tvarkant jo kambarį, kumščiu trenkė jai per nugarą. Jie nuėjo iki M. M. sūnaus kambario, kuriame akivaizdžiai buvo girtas R. M., kuris gulėjo lovoje. Kambaryje buvo didelė betvarkė, ant grindų mėtėsi šiukšlės, knygos. Jie nufilmavo vaizdo įrašą, o R. M. išsivežė. R. M. buvo labai ramus, nekonfliktinis, ar jis kažką sakė, jis neatsimena. Jie jį pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK. Nukentėjusioji M. M. buvo labai susijaudinusi, ant jos nesimatė jokių akivaizdžių smurto žymių, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Jiems dar bebūnant šiame bute, atvyko nukentėjusiosios dukra, kuri buvo iškvietusi policiją (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. A. parodė, kad ji su tėvais ir broliu negyvena. 2018 m. rugsėjo 29 d. mama M. sugrįžusi iš sodo susitvarkė visus namus, o kitą dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 30 d., ryte norėjo aptvarkyti ir brolio kambarį, nes ten ant grindų buvo daug priplėšytų knygų lapų. Jai mama papasakojo, kad ji užėjo į brolio kambarį aptvarkyti tų knygų, brolis gulėjo ant lovos, o jai pasilenkus šalia lovos pakelti knygų, brolis kumščiu trenkė mamai į nugarą ir pasakė „vagi mano turtą“. Mama išbėgo iš kambario, o brolis toliau gulėjo lovoje. Daugiau tėvai su juo nekonfliktavo, skambino policijai. Apie 10.00 val. jai paskambino tėvas ir pasakė, kad jis negali išsikviesti policijos, nurodė, kad brolis mušė mamą. Ji pasakė, kad ji iškvies policiją. Jai su vyru atvykus pas tėvus, jie jau rado policiją, kuri brolį išsivežė. Brolis buvo ramus, ėjo sunkiai, nieko nesakė. Po šio įvykio mama visa drebėjo, buvo akivaizdžiai susijaudinusi, tačiau kartu ir palengvėjo jai, kartu laukė tyrėjo. Ji įtikino mamą, kad važiuotų pas medikus, tačiau mama atsisakė, jai ši situacija skaudi. Matė, kad mamai po šio įvykio skaudėjo nugarą, ji sėdėjo susisukusi, taip pat ji pati jai sakė, kad jai skauda (b. l. 35).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., (duomenys neskelbtini), pranešėjai M. M. tvarkant savo sūnaus R. M. kambarį, sūnus jai vieną kartą su kumščiu trenkė į nugarą, ji patyrė fizinį smurtą (b. l. 1–2).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, be M. M. apklausos, atlikta įvykio vietos apžiūra, pridėtos nuotraukos (b. l. 1–9).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. 10.37 val. užregistruotas įvykis, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus pranešėjos brolis (R. M.) muša savo motiną. Pranešėja ne vietoje, gavo informaciją telefonu (b. l. 14).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas – telefoninis pokalbis tarp nukentėjusiosios M. M. dukters L. A. ir Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus specialistės (b. l. 24).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. 11.05 val. R. M. nustatytas 2,31 promilių girtumo laipsnis (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių R. M. asmens duomenų matyti, kad M. M. yra R. M. motina (b. l. 68).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad visų aplinkybių dėl girtumo neprisimena, tačiau galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios M. M., liudytojų T. S. ir L. A. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, duomenys apie nustatytą girtumo laipsnį ir giminystės ryšį.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. M. konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo motinai M. M. į nugaros sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 str. 3 d.). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo elgesį vertino neigiamai, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su sūnumi susitaikė, jis pažadėjo įsidarbinti. Iš teisiamajame posėdyje pateiktos darbo ieškančio asmens atmintinės kopijos matyti, kad R. M. nuo 2018 m. gruodžio 5 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, iki šiol laiku apsilanko pas Užimtumo tarnybos specialistą, gautas konkretus pasiūlymas įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemsargio pareigoms. Nors kaltinamasis turi problemų su alkoholio vartojimu, kaltinamojo teigimu, po įvykio alkoholio nebevartoja. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji, nurodžiusi, kad R. M. po įvykio negeria jau tris mėnesius. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo kaltinamojo pastangas keisti savo elgesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. R. M. anksčiau neteistas (b. l. 67), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 62–63). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. M. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas R. M. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p.). Pagal BK 72² straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi R. M. padarė smurtinę nusikalstamą veiką šeimos nariui, jam skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su garso įrašu (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja M. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su garso įrašu (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti R. M., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį „Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones“; šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš