Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistajai D. T. , jos gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteista pagal LR BK 260 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. pagal LR BK 260 str. 1d. nuteista už tai, kad ji neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdama tikslą jas platinti, tai yra 2006m. gegužės 23 d. tarp 11- 16 val. tikslesnis laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, prie Sporto gatvėje Marijampolės mieste esančių pataisos namų, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų-5,433 gr. metamfetamino bei šias medžiagas neteisėtai laikė su savimi iki tos pačios dienos 16 val., ir tuo pačiu metu gabeno į Marijampolės pataisos namus, esančius Sporto gatvė 7,Marijampolė, turėdama tikslą jas platinti –per trumpalaikį pasimatymą perduoti A. I. , tačiau prieš trumpalaikį pasimatymą atlikus D. T. asmens apžiūrą, psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistosios kaltė įvykdžius LR BK 260 str. 1d. numatytą nusikaltimą įrodyta išsamiai ištyrus ir tinkamai bei teisingai, nešališkai įvertinus surinktus įrodymus.

Nuteistoji iš esmės neginčija kaltės dėl LR BK 260 str. 1d. numatyto nusikaltimo, tačiau teigia, kad narkotines medžiagas įsigijo sau. Šią nuteistosios versiją argumentuotai ir motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje. D. T. žinojo, kad negalima narkotinių medžiagų įsinešti į pataisos namus, apie tai buvo įspėta, tačiau net ir tai žinodama, juos įsinešė. Be to, pasimatymas buvo suteiktas ne iš karto, o po poros valandų, t.y. nuteistoji turėjo laiko pasirūpinti jų neįsinešti į pataisos įstaigą. Pačiuose pataisos namuose taip pat buvo daiktų saugykla, kurioje buvo galima patalpinti daiktus ir nesinešti į pasimatymą. Nuteistosios nurodytas narkotinių medžiagų įsinešimo motyvas nebuvo nuoseklus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Iš pradžių teigusi, kad paketėlį prašė perduoti prie pataisos namų sutiktas asmuo, vėliau nurodė, kad paketėlio turinį ji žinojo, bet tie narkotikai buvo skirti jai. Apie tai, kad D. T. turėjo atvežti į pataisos namus A. I. kažką, matyti ir iš A. I. laiško(t.1. b.l. 71). Kad narkotinė medžiaga buvo skirta perduoti A. I. patvirtina ir ta aplinkybė, kad kitų daiktų, išskyrus paketėlį su amfetaminu, pas D. T. nebuvo rasta (t.1. b.l. 30). Be to, šio laiško turinį tiek A. I. , tiek ir D. T. aiškino skirtingai, nors jie jau bendrauja labai seniai. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. T. narkotinę medžiagą įsinešė į pataisos namus turėdama tikslą ją perduoti. Nuteistosios veika pagal LR BK 260 str. 1d. kvalifikuota teisingai.

Bausmė nuteistajai skirta teisingai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajai bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, nuteistosios asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, atsižvelgė į tai, kad D. T. praeityje teista vieną kartą, D. T. padarytas nusikaltimas tyčinis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, jo pavojingumą apibūdina taip pat ir tai, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis daro ne tik tiesioginę žalą konkrečiam fiziniam asmeniui, bet ir visai visuomenei. D. T. padarytas nusikaltimas tyčinis. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis, sunkus nusikaltimas. Įvertino tai, kad nėra nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių bylos aplinkybių. Nors nuteistoji teigia, kad kaltę ji pripažino visiškai, tačiau prisipažinimas yra reikšmingas, jei asmuo nuoširdžiai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimas gali būti laikomas atsakomybę švelninančia aplinkybe, jei asmuo pripažįsta visas faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu D. T. pripažinta kalta įvykdžiusi LR BK 260 str. 1d. numatytą nusikaltimą, tačiau nepripažįsta, kad ji turėjo tikslą platinti turimą narkotinę medžiagą. Tokiu būdu, ji nepripažįsta faktinių veikos, už kurią nuteista ir kurios aplinkybės pripažintos įrodytomis, aplinkybių. Todėl nuteistosios prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis negali būti pripažinti švelninančiomis atsakomybę aplinkybėmis. Be to, nuteistoji nėra charakterizuojama teigiamai, ji teista, vartoja narkotines medžiagas ir piktnaudžiauja alkoholiu. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas įvertino visas aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė D. T. laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams. LR BK 260 str. 1d. numatyta, kad už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų. LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, todėl D. T. paskirtoji bausmė- treji metai laisvės atėmimo yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (penkeri metai) ir artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui (dveji metai).

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, bausmė nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padarytų nusikaltimų ir nuteistosios pavojingumui ir būtina realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Bausmė nuteistajai paskirta teisingai. Teisinio pagrindo ją švelninti skundo motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios D. T. apeliacinį skundą atmesti.