Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-05 · Civilinė byla Nr. 2A-3171-340/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-05
Bylos Nr.
2A-3171-340/2012
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00199-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
Švenčionėlių vaikų
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-3171-340/2012Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00199-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5; 11.9.6; 11.10; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Švenčionėlių vaikų globos namams dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1. pripažinti atsakovo 2011-12-30 įsakymą Nr. K-270 dėl jo atleidimo iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu; 2. pripažinti 2010-06-03 darbo sutarties Nr. 255 nutraukimą ir jo atleidimą iš darbo DK 129 str. 1 d. pagrindu neteisėtu, bet negrąžinti ieškovo į darbą, o pripažinti, kad 2010-06-03 darbo sutartis Nr. 255 nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 3. priteisti ieškovui iš atsakovo išeitinę keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką – 5 402 Lt bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 6 100 Lt; 4. priteisti ieškovui iš atsakovo 528,46 Lt dydžio darbo užmokestį bei 0,06 proc. 22,14 Lt dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo 2012-02-01. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau 2012-06-14 teismo posėdyje šio reikalavimo nepalaikė.

Nurodė, jog šalys 2010-06-03 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovui pavesta atlikti inžinieriaus-kompiuterininko pareigas. 2011-09-01 įspėjimu pranešta, kad nuo 2012-01-01 keičiasi darbo funkcija perkeliant ieškovą į užimtumo specialisto pareigas; toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į 2011-02-01 Švenčionių r. savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius atsakovo įstaigoje. Ieškovas įspėtas, kad nesant sutikimo dėl darbo sutarties bei apmokėjimo sąlygų pasikeitimo, atsakovas bus priverstas nutraukti darbo sutartį. Įspėjime suteiktas terminas iki 2011-10-01 apsispręsti dėl darbo funkcijos pasikeitimo, tačiau ieškovui nebuvo pateiktas užimtumo specialisto pareigybės aprašymas, nenurodyta, kad einamos pareigos gali kardinaliai keistis, apie būsimas pareigas buvo informuotas tik žodžiu. 2011-09-21 ieškovas pasirašė raštišką sutikimą dėl darbo sutarties pakeitimo. 2011-12-30 ieškovui įteikti pareigybių aprašymai, kurie kardinaliai skyrėsi nuo ankstesnių darbo funkcijų bei atsakovo direktorės suteiktos žodinės informacijos. Matydamas, jog neatitinka kriterijų ieškovas atsisakė pasirašyti pareigybių aprašymus; pažymėjo, kad nebuvo suteikta galimybė pateikti motyvuotus paaiškinimus. Atsakovas, ignoruodamas bet kokius protingumo kriterijus priėmė įsakymą, kuriuo ieškovas atleistas nuo 2012-01-01, tačiau ieškovui turint nedarbingumą atsakovas oficialiai atleistas pasibaigus nedarbingumui – 2012-02-01, galutinai atsikaityta 2012-02-09.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011-09-01 įspėjimu ieškovui pranešta apie pareigybės panaikinimą; įspėjimas įteiktas laikantis 2010-06-23 Kolektyvinės sutarties nuostatų. Įspėjime ieškovas informuotas, kad nesant sutikimo atsakovas bus priverstas nutraukti darbo sutartį. Žodžiu ieškovas buvo informuotas apie pareigas ir planuojamą darbo laiką. 2011-12-30 direkcinio posėdžio metu ieškovui pateiktas pareigybės aprašymas, iki darbo pabaigos buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, tačiau ieškovas to nepadarė. Kadangi ieškovas tą pačią dieną susirgo, jo atleidimo data perkelta į pirmą dieną po nedarbingumo. 2012-02-01 ieškovui grįžus po nedarbingumo, buvo dar kartą pasiūlyta užimti užimtumo specialisto pareigas, tačiau ieškovas atsisakė. Išeitinė išmoka apskaičiuota pagal DK 140 str. 1 d.; su ieškovu atsiskaityta 2012-02-09, kadangi atleidimo dieną atsakovo sąskaitoje ieškovui priklausančios sumos nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012-07-04 sprendimu ieškinį iš dalies patenkino; priteisė ieškovui R. B. iš atsakovo Švenčionėlių vaikų globos namų 447,58 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką; priteisė iš atsakovo į valstybės pajamas 14,90 Lt teismo turėtų pašto išlaidų; kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė; sprendimą dalyje dėl 447,58 Lt darbo užmokesčio priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad ieškovas R. B. pas atsakovą pradėjo dirbti nuo 2010-06-04 inžinieriumi-kompiuterininku pagal 2010-06-03 darbo sutartį Nr. 255. Iš darbo ieškovas yra atleistas 2012-02-01 atsakovo direktorės 2011-12-30 įsakymu Nr. K-270, 2012-02-01 Nr. K-27 pagal DK 129 str. 1 d. Apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą ir galimą atleidimą iš darbo nuo 2012-01-01 ir darbo sutarties ieškovas buvo įspėtas prieš keturis mėnesius, t. y. 2011-09-01. Nustatyta, kad 2011-07-08 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-441 „Dėl Švenčionėlių vaikų globos namų darbuotojų pareigybių ir tarnybinių atlyginimų patvirtinimo“, kuriuo nuo 2012-01-01 tapo nenumatytas inžinieriaus-kompiuterininko etatas, tačiau buvo įvesta nauja 2,5 etato – užimtumo specialisto pareigybė, todėl atsirado pagrindas spręsti dėl ieškovo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva, neesant darbuotojo kaltės. Atsakovas įvykdė pareigą, numatytą kolektyvinėje sutartyje, nes įspėjimą ieškovui įteikė 2011-09-01, ieškovas sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis – užimtumo specialisto pareigose. Kadangi ieškovas susirgo 2011-12-30 ir į darbą sugrįžo 2012-02-01, tai sutinkamai su DK 130 str. 4 d. įspėjimo terminas pratęstas darbuotojo ligos laikotarpiui, todėl atsakovas nepažeidė įspėjimo terminų ir pagrįstai nukėlė atleidimo iš darbo dieną. Ieškovas 2011-11-30 darbdaviui raštu pareiškė, kad nesutinka atlikti užimtumo specialisto pareigų, numatytų šių pareigybių aprašyme. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui 2011-12-30 tapo žinoma apie ieškovo nesutikimą dirbti užimtumo specialisto pareigose, atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 129 str. 1 d. Tokią atsakovo teisę ir pareigą nustato DK 120 str. 1 d. Kadangi ieškovas savo teise atsisakyti jam siūlomo kito darbo pasinaudojo įspėjimo laikotarpiu, tai atsakovas pagrįstai jį atleido iš darbo šiam laikotarpiui pasibaigus, įskaitęs jo ligos laikotarpį į įspėjimo terminą. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad nesutiko užimti užimtumo specialisto pareigų ir grįžęs po ligos. Teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 129 str. 1 dalį ir atleidimo tvarkos nepažeidė.

Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, reglamentuotą DK 141 str., pats atsakovas sutinka, kad su ieškovu atsiskaitė tik 2012-02-08. Tokiu būdu atsakovas septynias dienas neteisėtai ieškovui neišmokėjo vienos dienos priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris sudaro 55,50 Lt, ir 722,88 Lt kompensacijos už kasmetines nepanaudotas atostogas. Pareigos atleidimo dieną išmokėti ieškovui dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką atsakovas neturėjo. Taip pat darbuotojui atleistam pagal 129 str. iš savivaldybės įstaigos, išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Todėl ieškovo teisė gauti išeitinę išmoką laiku nebuvo pažeista. Kadangi 7 dienas ieškovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tai sutinkamai su DK 141 str. 3 d. jam priteistas vidutinis darbo užmokestis už šias dienas. Nustačius, kad atsakovas pareigą atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju su juo sutartu būdu įvykdė septintą kalendorinę dieną po atleidimo, reikalavimas priteisti delspinigius atmestas kaip nepagrįstas pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotiną mokėjimą įstatymo 2 str.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Švenčionių r. apylinkės teismo 2012-07-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovo nuomone, tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę šalims pasisakyti dėl byloje kylančių teisės ir fakto klausimų. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir įrodymus, sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes. Nurodo, jog po raštu išreikšto atsisakymo sutikti su darbo sąlygų pakeitimu (2011-12-30), darbdavys nepateikė atskiro pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą DK 129 str. pagrindu ir nutraukė darbo sutartį nepateikdamas atskiro įspėjimo. Teismas be pagrindo darbdavio įspėjimą apie darbo sąlygų pasikeitimą, sutapatino su įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą DK 130 str. prasme. Įspėjimas dėl darbo sąlygų pasikeitimo negali būti suprantamas kaip įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą DK 130 str. prasme, kadangi toks aiškinimas prieštarautų įspėjimo esmei; atsakovas 2011-09-01 įteikdamas įspėjimą siekė informuoti apie būsimą atliekamo darbo pobūdžio pasikeitimą ir tik nesutikus su numatomais pakeitimais būtų nutraukęs sutartį laikantis DK ir kolektyvinėje sutartyje nustatytos tvarkos ir terminų, t. y. priimdamas sprendimą atleisti iš darbo 2011-12-30, turėjo numatyti atleidimo datą – 2012-05-01. Teismas netinkamai taikė DK nuostatas, reglamentuojančias darbo sąlygų keitimą bei darbuotojo informavimą apie būsimą atleidimą. Teismas neįvykdė CPK 414 str. numatytos pareigos išsamiai ir savo iniciatyva ištirti visus su byla susijusius įrodymus, kad būtų užtikrintos silpnesnės šalies – darbuotojo – teisės ir įgyvendintas teisingumo principas ir taip nepagrįstai suteikė prioritetą darbdavio interesams; pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus. Teismas rėmėsi vien tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurių dauguma laikytinos hipotetinėmis prielaidomis, visiškai nepasisakydamas dėl apelianto argumentų bei pateiktų įrodymų. Nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad apie konkrečius darbo sąlygų pasikeitimus ieškovas informuotas likus 2 dienoms iki jų įsigaliojimo, neatsižvelgė į paties įspėjimo turinį, nepasisakė dėl liudytojos N. S., parodymų, patvirtinančių, jog apeliantas buvo suklaidintas dėl darbo funkcijų pasikeitimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-07-04 sprendimą palikti nepakeistą. Teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis, apklausė liudytojus. Nurodo, jog apeliantas skunde dėsto tuos pačius argumentus kaip ir ieškinyje. Skunde neteisingai nurodo, jog nuo 2012-01-01 keičiasi tik jo darbo funkcija ir nekalba apie inžinieriaus-kompiuterininko pareigybės panaikinimą. Apie užimtumo specialisto darbo pobūdį buvo informuotas iš anksto. Atsakovo teigimu, apeliantas žinojo apie siūlomas pareigas iš anksto, turėjo galimybę priimti sprendimus, buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129, 130 str. Neneigia, jog atsiskaityta 2012-02-08. Teismo priteista suma ieškovui pervesta 2012-07-20.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliantas pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, motyvuodamas, kad tikslinga suteikti galimybę šalims pasisakyti dėl byloje kylančių teisės ir fakto klausimų.

Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); apeliantas atskleidė savo poziciją ieškinyje, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde ieškovas pasirėmė tomis pačiomis aplinkybėmis. Naujų argumentų ar įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 str.). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir jo netenkina (CPK 322 str.).

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra; pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta faktinių bylos aplinkybių interpretacija. Apeliantas teigia, kad 2011-09-01 įspėjimu darbdavys pranešė jam apie jo darbo funkcijų pasikeitimą, perkeliant jį į užimtumo specialisto pareigas, todėl darbdavys privalėjo pasirašytinai supažindinti apeliantą su jo būsimomis darbo sąlygomis ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 str. 4 d.). Pagal apelianto versiją, tik jam susipažinus su pakeistomis darbo funkcijomis ir atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys turėjo teisę jį įspėti dėl atleidimo iš darbo, t. y. buvo pažeista atleidimo iš darbo procedūra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nustatė, kad apeliantas buvo atleistas teisėtai.

DK 129 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

Byloje nustatyta kad 2011-02-01 Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-8, kuriuo nustatė didžiausią leistiną pareigybių skaičių įstaigoje; Švenčionėlių rajono administracijos direktorius 2011-07-08 priėmė įsakymą Nr. A-441 „Dėl Švenčionėlių vaikų globos namų darbuotojų pareigybių ir tarnybinių atlyginimų patvirtinimo“; kuriuo nuo 2012-01-01 apelianto pareigos (inžinierius-kompiuterininkas) buvo panaikintos ir naujai sukurtos kitos pareigybės, jų tarpe – 2,5 etato užimtumo specialistų (b.l. 40-41). Tokiu būdu Švenčionėlių vaikų globos namuose įvyko struktūrinis pertvarkymas, reali reorganizacija, kurios metu apelianto darbo vieta buvo panaikinta. Šių aplinkybių apeliantas neginčijo. Esminis struktūrinis pertvarkymas priskiriamas prie svarbių priežasčių, dėl kurių darbdavys įgyja teisę nutraukti su darbuotojais darbo sutartis savo iniciatyva be darbuotojų kaltės, jei negalima darbuotojo perkelti į kitą darbą (DK 129 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad darbdavys nagrinėjamoje byloje turėjo faktinį pagrindą atleisti darbuotoją. Atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva darbuotojas turi būti įspėtas apie būsimą atleidimą DK 130 str. numatyta tvarka. Darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 129 str. 1 d., jei negalima jo perkelti į kitą darbą. Kitas darbas darbuotojui gali būti siūlomas individualiai, bet gali būti siūlomas ir suteikiant darbuotojui informaciją apie laisvas darbo vietas įmonėje ir sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą darbuotojui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo. Darbdavio pareiga perkelti įspėtą apie būsimą atleidimą darbuotoją į kitą darbą reiškia darbuotojo teisę būti perkeltam į kitą darbą, kurį jis pagal profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, sveikatos būklę, gali dirbti. Darbuotojas taip pat turi sąžiningai naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas (DK 35 str.), t. y. turėdamas informacijos apie laisvas darbo vietas per įspėjimo laikotarpį, sąžiningai naudodamasis savo teise dėl perkėlimo į kitą darbą pagal DK 129 str. 1 d., turėtų informuoti darbdavį apie savo sutikimą būti perkeltam į kitą konkretų darbą, o darbdavys privalėtų tai svarstyti.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad atleidimo iš darbo tvarka pažeista nebuvo. Pažymėtina, kad 2011-09-01 įspėjimu dėl darbo sutarties pakeitimų Nr. S-329 (b.l. 13) darbdavys vienareikšmiškai pranešė apeliantui, kad jo pareigybė yra panaikinama nuo 2012-01-01 ir jam siūlomas kitas darbas – užimtumo specialisto pareigos; apeliantas taip pat buvo įspėtas dėl darbo sutarties nutraukimo. Įspėjimo tyrinys aiškus, nėra pagrindo vertinti jį kaip pasiūlymą pakeisti vieną iš darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijas ir tęsti darbo santykius pakeistomis sąlygomis, kaip nurodo apeliantas; darbdavys vienareikšmiškai išaiškino apeliantui, kad jo darbo pareigybė panaikinama, tinkamai įspėjo apeliantą apie darbo sutarties nutraukimą ir pasiūlė jam persikelti į kitą darbą, sudaryti naują darbo sutartį. Apeliantas buvo įspėtas prieš 4 mėnesius iki numatomo atleidimo iš darbo sutinkamai su kolektyvinės sutarties nuostatomis.

Byloje nustatyta, kad apeliantui buvo pasiūlytas kitas darbas – užimtumo specialisto pareigos; apeliantas 2011-09-21 buvo davęs sutikimą dirbti šį darbą, tačiau vėliau susipažinęs su užimtumo specialisto (dirbančio kompiuterių kabinete) ir užimtumo specialisto (sportinei veiklai) pareigybių aprašymais, pareiškė, kad naujos darbo sutarties sąlygos jo netenkina. Kaip atleidimo iš darbo procedūros pažeidimą apeliantas nurodo tai, kad nors kitas darbas jam buvo pasiūlytas, tačiau darbdavys ne iš karto supažindino jį su pasiūlytų pareigybių aprašymais; po įspėjimo buvo suklaidintas direktorės, paaiškinusios, kad jo darbo specifika naujame darbe nesikeis ir prie jo atliekamų funkcijų bus priskirtos papildomos pareigos – viešųjų pirkimų organizavimas, globos namų svetainės kūrimas ir pan.; raštu su pareigybių aprašymais jis buvo supažindintas tik 2011-12-30, todėl neturėjo laiko reaguoti į tokius pakeitimus.

Pažymėtina, kad naujai įsteigtų užimtumo specialistų pareigybių aprašymai buvo patvirtinti Švenčionėlių vaikų globos namų l.e. direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. V-86 (b.l. 78-79, 80-81), t. y. įspėjimo dėl atleidimo metu aprašymai negalėjo būti pateikti apeliantui susipažinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užimtumo specialistų pareigybės buvo įsteigtos sutinkamai su 2011-06-02 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-264, kuriuo buvo papildytas Socialinį darbą dirbančių pareigybių sąrašas; 2011-06-06 ministerijos paaiškinamajame rašte buvo apibrėžtos užimtumo specialistų veiklos kryptys: darbas su neįgaliaisiais, vaikais, senyvo amžiaus asmenimis, organizuojant jiems laisvalaikį, vedant įvairius dailės, muzikos, sporto, dailiųjų amatų ir pan. užsiėmimus (b.l. 44-45). Bylos nagrinėjimo metu ir atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovė nuosekliai aiškino, kad apeliantui buvo suteikta visa tuo metu darbdavio turima informacija apie naujai įkuriamą užimtumo specialisto pareigybę, kuri nieko bendro neturėjo su internetinės svetainės kūrimu ir administravimu, viešųjų pirkimų organizavimu ir pan. Pirmosios instancijos teisme apeliantas patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog užimtumo specialisto pareigybė naujai įkuriama, pavyzdinio pareigybės aprašymo nebuvo, apie būsimo darbo sąlygas jam buvo pranešta žodžiu. Apeliantas aiškina, kad neatšaukė savo sutikimo dirbti užimtumo specialisto darbą, tačiau jo netenkina pareigybių aprašyme aprašytos darbo funkcijos: sportinių užsiėmimų ir kitos laisvalaikio veiklos vaikams organizavimas, renginių vaikams organizavimas ir dalyvavimas su vaikais įvairiuose renginiuose ir pan.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas pagrįstai įvertino apelianto nesutikimą su darbo funkcijomis, aprašytomis užimtumo specialistų pareigybių aprašymuose, kaip atsisakymą būti perkeltam į kitą darbą. Esminių struktūrinių pertvarkymų atveju atleidžiamam darbuotojui siūlomas toks darbas, koks yra, darbuotojas negali derėtis dėl sutikimo dirbti kitą darbą sąlygų ir reikalauti jam pasiūlyto darbo funkcijų pakeitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavys suteikė visą įspėjimo metu turimą informaciją apie numatomas užimtumo specialisto darbo funkcijas; apie užimtumo specialisto darbo pobūdį jis buvo informuotas direktorės pavaduotojos socialiniams reikalams R. J.; pats apeliantas pripažįsta, kad jam buvo žinoma, jog pareigybės yra naujai įkuriamos, jų detaliųjų aprašymų nėra. Taigi apeliantas, sutikdamas dirbti vaikų užimtumo specialistu globos namuose neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad jo inžinieriaus-kompiuterininko funkcijos iš esmės nebus pakeistos ir jam neteks dirbti su globotiniais. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto versija, kad jo teisė būti įspėtam dėl būsimo atleidimo buvo pažeista, nes jis galėjo būti įspėtas apie atleidimą iš darbo tik nuo 2011-12-29, kai jam buvo pateikti užimtumo specialistų pareigybių aprašai. Kaip jau buvo paminėta, pagrindas apelianto darbo sutarties nutraukimui – struktūriniai pertvarkymai darbe ir jo pareigų panaikinimas Švenčionėlių rajono administracijos direktoriaus 2011-07-08 įsakymo Nr. A-441 „Dėl Švenčionėlių vaikų globos namų darbuotojų pareigybių ir tarnybinių atlyginimų patvirtinimo“ pagrindu; apie numatomą atleidimą iš darbo darbuotojas buvo perspėtas 2011-09-01, prieš 4 mėn.; apelianto argumentas, kad buvo pažeistos kolektyvinės sutarties ir DK 130 str. nuostatos atmetamas, kaip nepagrįstas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo yra nepagrįsti ir atmetami; apeliantas teigia, kad jis buvo įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą prieš 2 dienas, kad 2011-09-01 įspėjime nėra nurodyta, kad jis laikomas įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą DK 130 str. prasme. Tačiau 2011-09-01 darbdavio įspėjime yra visi būtini elementai – pranešimas, kad apelianto darbo vieta panaikinama nuo 2012-01-01, kito darbo pasiūlymas ir įspėjimas, kad jam nesutikus dribti kito darbo, darbo sutartis bus nutraukta (b.l. 13); apelianto įsitikinimas, kad jam nesutikus su pasiūlyto darbo sąlygomis jis turėjo būti dar kartą įspėtas dėl darbo sutarties nutraukimo, pagrįstas subjektyvia įspėjimo teksto interpretacija.

Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nepasisakė dėl liudytojos N. S., buvusios globos namų direktorės, parodymų įrodomosios reikšmės; teigia, kad jis buvo liudytojos suklaidintas dėl būsimų darbo funkcijų. Apklausta liudytoja N. S. parodė, kad įspėjimo tekstą jai padėjo sukurti advokatas; pasiūlymo dirbti pakeistomis sąlygomis metu ji neturėjo pareigybės aprašymo. Žodžiu ji paaiškino, kad apeliantas ir toliau dirbs informatiku, papildomai užsiims viešaisiais pirkimais, organizuos ekskursijas ir ves informatikos žurnalistikos būrelį; liudytoja pripažino, kad užimtumo specialistas reikalingas darbui su vaikais, tačiau ji tikėjosi, kad informatiko darbą galės atlikti užimtumo specialistas. Liudytojos parodymai patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, kad užimtumo specialisto detalaus aprašymo įspėjimo metu, 2011-09-01, globos namų administracija neturėjo; tuo pačiu liudytoja pripažino, kad užimtumo specialisto pareigos skirtos darbui su vaikais. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos N. S. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, sprendžia, kad jos parodymai nepaneigia teismo išvados, jog apeliantas buvo tinkamai įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą ir jam buvo tinkamai pasiūlytas kitas darbas, suteikiant visą turimą informaciją apie naują darbą. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytas teismo sprendimo trūkumas teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Tatjana ŽukauskienėTeisėjai Jelena ŠiškinaVytautas Zelianka