Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-55-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-13
Bylos Nr.
II-55-946/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Pareiškėjas
J. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-55-946/2019Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00177-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 13 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui J. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Z. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino Narūno 2018 m. spalio 23 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2018 m. rugsėjo 19 d. gautą J. Z. pareiškimą dėl jam priklausančio sandėliuko (duomenys neskelbtini), priklausomybės nustatymo, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, požymių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. Z., nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino Narūno 2018 m. spalio 23 d. nutarimu, pateikė teismui skundą (b. l. 3), kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino Narūno ne teismo tvarka 2018 m. spalio 28 d. priimtą nutarimą, kad būtų objektyviai nustatyta kam priklauso ginčo sandėliukas (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, kad nesiekia ir neprašo, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, nori tik teisme ar policijos akivaizdoje pamatyti A. Š. ūkinių pastatų nuosavybės dokumentus. Taip pat skunde akcentuoja, kad nutarime atkartojami neteisingi (melagingi) A. Š. parodymai, neva ji kažkada rodžiusi jai nuosavybės teise priklausančio buto ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), dokumentus. Jo namas yra 8-butis ir šiam namui priklauso aštuoni sandėliukai, apie jokį sandėliuką Nr. 13 jis nežino, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso tik sandėliukas (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas atsiliepime į J. Z. skundą nurodė, kad su skunde išdėstytomis pretenzijomis nesutinka ir prašo palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino Narūno 2018 m. spalio 23 d. nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. Z. palaikė skundą ? prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino Narūno ne teismo tvarka 2018 m. spalio 28 d. priimtą nutarimą. Paaiškino, kad jis nori tik tiek, kad policijos pareigūnai sąžiningai dirbtų savo darbą. Jam priklauso sandėliukas Nr. 5, ir iš kitos pusės Nr. 4. Jis sandėliuku nesinaudoja, turi dokumentus, kad jis jam priklauso. Jam priklausantį sandėliuką V. Ž. ir T. Ž. aptvėrė aptvaru vištoms laikyti. V. ir T. Ž. tvirtina, jog jie yra aptvėrę A. Š. sandėliuką. Jis nori tik pamatyti A. Š. dokumentus, įrodančius jos teisę į pastatus (duomenys neskelbtini). Jis nuo sandėliuko rakto neturi, juo visiškai nesinaudoja. Kuris yra jam priklausantis sandėliukas, jam parodė G. B., tačiau raktų jis iš jos nepasiėmė.

Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nepraneštos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Ž. paaiškino, kad su J. Z. gyvena viename name, ji gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), o J. Z. - bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kiekvienam butui priklauso kieme esantys po vieną tvartą ir vieną sandėliuką. Nei tvartai, nei sandėliukai numerių neturi, yra skaičiuojama iš eilės nuo krašto, kur anksčiau buvo šulinys, o šiuo metu ten yra gręžinys. J. Z. priklauso sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini). Jie buvo užtvėrę aptvarą vištoms, tačiau J. Z. pareikalavus, aptvarą ties J. Z. sandėliuku išardė. Šiuo metu yra apsitvėrę ties A. Š. ir M. sandėliukais. Vištos yra laikomos M. tvarte, o užtvertas - A. Š. tvartas. A. Š. šiame name turi butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu nėra parduotas, tačiau jame niekas negyvena. J. Z. kliūčių patekti į jo sandėliuką nėra.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. Ž. paaiškino, kad J. Z. yra jo kaimynas, gyvena tame pačiame name. J. Z. priklauso sandėliukas Nr. 6, o A. Š. – Nr. 5. J. Z. laisvai gali patekti į savo sandėliuką, jokios tvoros paukščiams nėra, ją nuėmė „dėl šventos ramybės“. Prie sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. Š., yra pastatytas aptvaras.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja A. Š. paaiškino, kad J. Z. ji nepažįsta. Jai priklauso nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties, ji nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, todėl šis butas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre jos vardu. Ji po vyro mirties šiame bute gyveno, o šiam butui priklauso sandėliukas Nr. 5, kuriuo ji naudojosi ir leido V. ir T. Ž. prie sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) aptverti tvorą ir auginti vištas. Ji visada naudojosi sandėliuku Nr. (duomenys neskelbtini), o tvartu - Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Z. paaiškino, kad J. Z. nusipirkus butą, šį butą parodė kaimynė G. B., taip pat parodė, kur yra rūsys ir tvartas. Rūsys yra po butu, tai jo numeris yra (duomenys neskelbtini), o tvarto numerių nėra, todėl tvarto numeris galbūt yra Nr. (duomenys neskelbtini), nuo namų pusės į priekį, ar Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini). Ji ten negyvena ir niekuo nesinaudoja, todėl tiksliai nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino Narūno 2018 m. spalio 23 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2018 m. rugsėjo 19 d. gautą J. Z. pareiškimą dėl jam priklausančio sandėliuko (duomenys neskelbtini), priklausomybės nustatymo, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, požymių. Nutarime konstatuota, kad J. Z. niekas nedraudžia patekti į jam priklausančias ūkines patalpas, A. Š. savavališkai jokių patalpų nėra užėmusi ir šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, požymių (b. l. 7).

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsnis). Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje, požymiai (sudėtis). Taigi, administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo požymių (sudėties) elementų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje gavus pareiškėjo J. Z. pareiškimą, pradėta administracinio nusižengimo dėl įvykio, jog T. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), be savininko J. Z., gyvenančio (duomenys neskelbtini), leidimo yra užtvėręs patekimą į J. Z. priklausantį sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Edvinas Narūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą pagal J. Z. 2018 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie galimą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, bei patikrinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje požymių. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Edvinas Narūnas skundžiamą 2018 m. spalio 23 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punkto nuostatas motyvavo nustatytomis aplinkybėmis, kad pagal pateiktus asmenų paaiškinimus prie kiekvieno buto pagal nuosavybės dokumentus priklauso ūkinės patalpos (sandėliukai), J. Z. niekas nedraudžia patekti į jam priklausančias ūkines patalpas, A. Š. pateikė nuosavybės dokumentus, kuriuose matyti, kad jai priklauso ūkinės patalpos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ji jokių patalpų nėra užėmusi.

Pažymėtina, kad J. Z. skunde teismui nurodytos aplinkybės iš esmės analogiškos aplinkybėms, kurias jis nurodė pareiškime, teiktame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui. Tačiau teismas, įvertinęs skundo argumentus bei institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, surinktą medžiagą, o taip pat pareiškėjo J. Z. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad jam priklauso sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis nuo šio sandėliuko durų neturi rakto, juo nesinaudoja, šį sandėliuką jam parodė asmens, pardavusio šį nekilnojamąjį turtą, įgaliotas asmuo bei liudytojų V. Ž., T. Ž. bei A. Š. parodymus, kad J. Z. sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklauso, jam priklauso tuo pačiu adresu esantis sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini), be to, šiuo sandėliuku J. Z. netrukdomai gali naudotis, praėjimas į sandėliuką nėra užtvertas, kitaip vertinti nutarime padarytų išvadų neturi pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje.

Dėl J. Z. nurodomų aplinkybių apie tai, kad jam yra neleidžiama patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas – sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), šis sandėliukas yra aptvertas tvora paukščiams auginti, pažymėtina, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio teisės pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Tačiau nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais būtų galima T. Ž. veiksmus įvertinti kaip savavaldžiavimą, nėra.

Iš byloje esančio nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamieji daiktai: butas/patalpa su rūsiu (duomenys neskelbtini), taip pat 1/8 pastato-ūkinio pastato, priklausančio šiam butui, nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, sudarytą su D. A., priklauso J. Z. (b. l. 39-46). Tiek iš šių rašytinių įrodymų, tiek iš pareiškėjo bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. Ž., T. Ž., A. Š. bei I. Z. paaiškinimų, nustatyta, kad ūkinio pastato dalys, priklausančios kiekvienam iš pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų, neturi numeracijos, t. y. ūkinių pastatų dalys (sandėliukai) yra numeruojami ir identifikuojami šio gyvenamojo namo buto savininkų tarpusavyje sutartu būdu. Nors J. Z. tiek pareiškime policijai, tiek skunde teismui bei teismo posėdžio metu nurodė, jog jam priklauso sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės – Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam yra trukdoma į jį patekti, tačiau tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 22, 23), tiek teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų T. Ž., V. Ž. ar A. Š. parodymai patvirtina šių asmenų nurodomas aplinkybes, jog A. Š. priklauso patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), ir nors šios patalpos nėra įregistruotos viešajame registre, tačiau nesant priešingų įrodymų, negalima konstatuoti, jog šios patalpos A. Š. valdomos ir jomis disponuojama neteisėtai. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis ar liudytojų T. Ž., V. Ž. ar A. Š. parodymus, nėra. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, jog teismo posėdžio metu apklausiama I. Z. taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai negalėjo patvirtinti J. Z. skunde išdėstytų aplinkybių, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog ji šiuo adresu negyvena ir jai nuosavybės teise niekas nepriklauso, todėl teismas šios liudytojos parodymais, priimdamas sprendimą dėl skundo, nesivadovauja. Aplinkybės, kad neva pareiškėjui yra trukdoma patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas – sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės Nr. (duomenys neskelbtini), nes kaimynai T. Ž. ir V. Ž. užtvėrę laiko vištas, įvertinus tai, kad, pasak T. Ž. ir V. Ž. jie buvo (ir yra) įsitikinę, kad A. Š. nuosavybės teise valdo sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jie yra užtvėrę ir tai yra padarę A. Š. sutikus, rodo, kad T. Ž. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad veikia neteisėtai, tai yra tyčia prieš sandėliuko savininko, kuriuo suprato esant A. Š., valią. Tuo tarpu, kaip jau minėta anksčiau, pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo T. Ž. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą.

Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės apie nesutarimus, kuriam namo gyventojui kuris tiksliai sandėliukas priklauso, rodo esant galimą ginčą dėl nuosavybės teisės. Teismo nuomone, kilęs ginčas dėl nuosavybės ar jos gynimo priemonių, patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį, kurį išsprendus gali būti išspręsti, tokiems esant, ir pažeistų teisių atkūrimo klausimai, jeigu situacijos, kurią pareiškėjas vertina kaip jo teisių pažeidimą, pareiškėjas, nepažeisdamas kitų asmenų interesų, pats negalėtų pašalinti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013).

Šiuo metu tarp J. Z. ir T. Ž., V. Ž. ir A. Š. kylantys konfliktai, J. Z. kaltinant šiuo asmenis savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas Edvinas Narūnas, išsamiai atlikęs tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, požymių, todėl tenkinti pareiškėjo J. Z. skundo jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

J. Z. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino Narūno 2018 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis