- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-976-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43103-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kreditorius
- I. K.
- Kategorijos
- 129.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja L. L., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė J. B., išieškotoja I. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. R. (toliau – pareiškėjas) prašė pakeisti antstolės J. B. (toliau – antstolė) 2013-12-05 d. patvarkymo Nr. 8953 3-jį punktą ir laikinai iki 2014-09-07 sustabdyti išlaikymo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-10-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-490-101/2012. Nurodė, jog antstolė skundžiamu patvarkymu atsisakė tenkinti jo prašymą laikinai sustabdyti periodinių išmokų išieškojimą iki 2014-09-01, kol pasinaikins susidariusi išieškota permoka pagal ankstesnius patvarkymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 buvo nustatytas 800,00 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, todėl šiuo metu yra susidariusi 7 364,33 Lt permoka.
Suinteresuotas asmuo antstolė su skundu nesutiko, 2013-12-30 patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad 2013-11-22 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino 2012-10-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo bei 2013-03-08 Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl 54 000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pakeitė išlaikymo dydį, priteisiant iš pareiškėjo po 800,00 Lt per mėnesį nuo 2011-11-15 iki vaikas sulauks pilnametystės, o kadangi išieškojimas buvo vykdomas nuo 2012-10-08 mokant po 1 500,00 Lt išlaikymą, kaip nurodo pareiškėjas, susidarė 7 364,33 Lt išlaikymo permoka. Teismui sumažinus išlaikymo dydį nuo 1 500,00 Lt iki 800,00 Lt, jis nepasisakė dėl išmokėtų (permokėtų) sumų įskaitymo ar grąžinimo pareiškėjui, o įstatymas numato, jog nustatytos pareigos išlaikyti vaiką pakeisti negalima.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotoja I. K. (toliau – išieškotoja) pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodė, jog pareiškėjo dėstomi argumentai nepatenka į baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, pažymėjo, jog antstolės veiksmai pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo teisėti, o dabar išieškojimas vyksta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje nepasisakyta dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, be to, sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas šiuo atveju byloje dėl išlaikymo negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-31 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimu iš pareiškėjo buvo priteistas 1 500,00 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis sūnui E. K. (toliau – nepilnametis vaikas) nuo 2011-11-15 iki vaikas sulauks pilnametystės. Antstolė 2012-10-08 patvarkymu Nr. 7634 priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-04 vykdomąjį raštą Nr. N2-490-101/2012 dėl 1 500,00 Lt periodinių mėnesinių išmokų nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos naudai. Antstolei atliekant išieškojimo veiksmus, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris 2013-03-08 nutartimi paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, o sprendimas ir nutartis apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris, priėmęs kasacinį skundą, 2013-05-22 nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, tačiau 2013-06-03 nutartimi pakeitė minėtą nutartį ir leido vykdyti sprendimo dalį dėl 800,00 Lt išlaikymo priteisimo iš pareiškėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, galutine ir neskundžiama nutartimi pakeitė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalį ir priteisė iš pareiškėjo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 800,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-15 iki vaikas sulauks pilnametystės. Remdamasis minėta kasacinio teismo nutartimi pareiškėjas pateikė antstolei prašymą sustabdyti išieškojimą periodinėmis išmokomis iki 2014-09-01, kadangi sumažinus išlaikymo dydį ši suma iki nurodytos datos jau yra išieškota. Teismas nustatė, kad iš skolininko buvo išieškomos sumos pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurio pobūdis (išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas) suponavo skubų jo dalies vykdymą pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o kasacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iškilo iš dalies įvykdytos panaikinto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies vykdymo atgręžimo klausimas. Pagal CPK 762 straipsnio 3 dalį, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė ne dėl to, jog jie buvo pagrįsti melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais, o įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikių ir nepilnamečio vaiko tėvo finansinių galimybių santykį. Dėl to teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju sprendimo įvykdymo atgręžimas, pareiškėjo traktuojamas kaip išlaikymo permoka, nėra galimas.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti visiškai ar iš dalies skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad sprendimo atgręžimo teisiniai santykiai šiuo atveju negali būti taikomi, nes teismo sprendimas dar yra neįvykdytas, o tik vykdomas, sprendimas buvo pakeistas, o ne panaikintas, nėra reikalavimo grąžinti išieškotą sumą. Pareiškėjas prašo tik pakoreguoti teismo sprendimo vykdymą laikinai sustabdant išmokų mokėjimą arba sumažinti periodinių išmokų dydį tol, kol pasidengs susidariusi permoka. Pareiškėjo šeima yra sunkioje materialinėje padėtyje, todėl permokos padengimas yra neišvengiamai būtinas. Teismui atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, yra pažeidžiami jo interesai ir išieškotojai suteikiama galimybė nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo išieškotoja prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad įstatymas tokios procedūros kaip teismo sprendimo vykdymo koregavimas nenumato. Išieškotoja sutinka su apylinkės teismo nuomone, kas skolininkas, bandydamas tai pervadinti, iš esmės prašo taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą. Visos antstolės išieškotos lėšos buvo panaudotos nepilnamečio vaiko išlaikymui.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-490-101/2012 iš pareiškėjo priteisė jo nepilnamečiui vaikui 54 000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos ir 1 500,00 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-15 iki vaikas sulauks pilnametystės, sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipdamas vykdyti skubiai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-04 išdavė vykdomąjį raštą Nr. N2-490-101/2012 dėl 1 500,00 Lt dydžio išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojos I. K. naudai nepilnamečio vaiko išlaikymui. Antstolė 2012-10-08 patvarkymu Nr. 7634 priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-04 vykdomąjį raštą Nr. N2-490-101/2012 dėl 1 500,00 Lt periodinių mėnesinių išmokų nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš skolininko. Antstolei atliekant išieškojimo veiksmus, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris 2013-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-524-104/2013 paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, o sprendimas ir nutartis apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2013-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2013-03-08 nutarties dalį, kuria priteistas iš V. R. nepilnamečiam vaikui 54 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo, panaikino ir ieškinį šioje dalyje atmetė; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2013-03-08 nutarties dalį dėl išlaikymo pakeitė ir priteisė iš V. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 800,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-15 iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedė šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti I. K. (išieškotojai).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, skųsdamas antstolės veiksmus, siekia susigrąžinti tai, kas iš jo išieškota skubiai vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-01 sprendimo dalį dėl 1 500,00 Lt dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis iš pareiškėjo priteisimo nuo 2011-11-15 iki vaiko pilnametystės nurodydamas, kad per vykdomojo rašto Nr. N2-490-101/2012 vykdymo laikotarpį nuo 2012-10-04, iš pareiškėjo išieškant po 1 500 Lt per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui, buvo išieškota 26 784,33 Lt, o tai yra net 7 364,33 Lt daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu būtų išieškoma kasacinio teismo 2013-06-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, nustatyta 800,00 Lt kasmėnesinė nepilnamečio vaiko išlaikymui skirta periodinių išmokų suma. Iš nurodyto akivaizdu, kad pareiškėjas laiko, jog neteisėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimo dalis dėl 1 500,00 Lt dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis iš pareiškėjo priteisimo nuo 2011-11-15 iki vaiko pilnametystės, daro neteisėtą ir šios sprendimo dalies vykdymą, todėl reikalaudamas antstolės iki 2014-09-07 sustabdyti išlaikymo išieškojimą, t.y. iš esmės laikinai nutraukti išlaikymo teikimą nepilnamečiam savo vaikui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-490-101/2012, siekia būti grąžintas į tokią padėtį, kurioje būtų buvęs, jeigu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-01 sprendimu būtų priteisęs iš pareiškėjo jo nepilnamečiui vaikui ne 1 500,00 Lt dydžio, o kasacinio teismo nustatytą 800,00 Lt dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą nuo 2011-11-15. Tai reiškia, jog apeliantas, nepaisant atskirajame skunde dėstomų argumentų, kad vykdymo procese turi būti galimybė koreguoti vykdymo proceso eigą, siekia pasinaudoti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu, kuris būtent ir yra skirtas atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu.
Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal CPK reglamentavimą sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo yra ribojamas, t. y. sprendimo įvykdymą leidžiama atgręžti tik tais atvejais, kai panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais (CPK 762 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 762 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimas apima tuos atvejus, kai išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistas, pavyzdžiui, pagal CK 3.194 straipsnį, kitus įstatymo nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2010). Toks ribojimas teisės doktrinoje grindžiamas siekiu apsaugoti pažeidžiamiausias asmenų grupes – nepilnamečius, nedarbingus ir paramos reikalingus asmenis (CK 3.47, 3.196, 3.205 straipsniai), kuriems mokamos periodinės išmokos dažniausiai užtikrina tik minimalų pragyvenimo lygį ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Sprendimo įvykdymo atgręžimas tokio pobūdžio bylose galimas, jeigu nustatoma, kad panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2013-03-08 nutarties dalį, kuria priteistas iš V. R. nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis išlaikymas pakeitė ne dėl to, jog jie buvo pagrįsti melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais, o įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikių ir nepilnamečio vaiko tėvo finansinių galimybių santykį. Pagal CPK 760 straipsnį, atsakovas turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu. Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimo dalis dėl 1 500,00 Lt dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis iš pareiškėjo išieškojimo nuo 2011-11-15 iki vaiko pilnametystės, buvo vykdoma skubiai privalomai, t.y. ne išieškotojos prašymu ir teismo nuožiūra, o įstatymo leidėjo nustatytu pagrindu - bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas, siekdamas užtikrinti pareiškėjo nepilnamečio vaiko interesus, civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 2013-06-03 priimta nutartimi pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013-05-22 nutartį leisdamas dar iki kasacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimo dalį dėl 800,00 Lt dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis iš pareiškėjo išieškojimo nepilnamečiam vaikui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, kad tenkinti pareiškėjo prašymo laikinai sustabdyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą iki 2014-09-07 antstolė neturėjo teisės. Byloje neegzistuoja nei CPK 626 straipsnyje numatyti privalomieji, nei CPK 627 straipsnyje numatyti fakultatyvūs vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai. Nepagrįstas išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo sustabdymas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, nes neteisėtai apribotų jo vystymuisi reikalingus išteklius. Kadangi kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keist ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmestus atskirąjį skundą, iš pareiškėjo priteistinos Lietuvos Respublikos valstybės naudai 640,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 640,00 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos valstybės naudai, pinigines lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.