Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-04 · Administracinė byla Nr. A-261-298-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-04
Bylos Nr.
A-261-298-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Virginija Žukienė
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-298/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai D. K., jos atstovei advokatei Virginijai Žukienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Ž. M. R., A. G. ir R. A. D., dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

D. K. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama:

1. panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. sprendimų Nr. 19/6419, Nr. 19/6420 ir Nr. 19/6421 šias dalis: 1.1 d., kur nuspręsta grąžinti natūra D. K., A. D. ir J. D. bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais žemės sklypą Nr. 810-3 bei 1.3 d., kur nuspręsta atkurti D. K., A. D. ir J. D. nuosavybės teises atlyginant pinigais už 2,9100 ha žemės (vertė 10648 Lt.), už 2,9200 ha žemės (vertė 10684 Lt.) ir už 2,9312 ha žemės (vertė 10725 Lt.);

2. panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 02-01-5566 1 dalį, kuria pareiškėjai už 2,91 ha išmokama 10648 Lt., A. D. už 2,92 ha išmokama 10684 Lt. ir J. D. už 2,9312 ha išmokama 10725 Lt. kompensacija bei šio įsakymo dalį, kuria nurodoma, kad žemės sklypai 0,56 ha pareiškėjai, 0,56 ha A. D. ir 0,33 ha J. D. suteikiami natūra sklype Nr. 810-3, paliekant galioti įsakymo dalį, kuria išspręstas žemės sklypo Nr. 810-2 grąžinimo natūra klausimas;

3. pripažinti, kad 2,88 ha žemės sklypas Nr. 810-3, esantis Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), yra valstybės išperkama žemė;

4. įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti grąžinamus žemės sklypus neužstatytoje buvusiam savininkui K. D. priklausiusioje žemėje (duomenys neskelbtini), Kauno mieste (b.l. 82-88, 1t.).

Pareiškėja ir jos atstovė nurodė, kad 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. 19/6419 pareiškėjai buvo įteiktas 2007 m. liepos 14 d., todėl įstatymo nustatyto 30 dienų termino jį apskųsti nepraleido. Taip pat nepraleido termino skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. sprendimų Nr. 19/6420 ir Nr. 19/6421, kadangi juos gavo atitinkamai 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. spalio 1 d., o skundą teismui pateikė 2007 m. spalio 3 d. Apie ginčijamą įsakymą sužinojo tik teisme, todėl termino jam apskųsti taip pat nepraleido. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad terminai skundui paduoti yra praleisti, prašo terminus atnaujinti.

Pareiškėja paaiškino, kad pareiškėjos senelis K. D. iki nacionalizacijos valdė 21,28 ha žemės sklypą, buvusiame Rokų kaime, Kauno rajone, Kauno apskrityje. Po 1995 m. birželio 1 d. ši žemė priskirta Kauno miestui. Visą laiką, nuo pirminio pareiškimo atkurti nuosavybės teises į nurodytą žemę padavimo, pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos suteikiant žemę natūra, o ne išmokant kompensaciją. Atsakovas neinformavo pareiškėjos apie tai, kokie yra galimi atlyginimo būdai ir taip pažeidė jos teises. Pareiškėjai žinoma, kad dalis jai priklausančios žemės nėra pilnai užimta namų valdomis, todėl mano, kad galima formuoti dar kelis nedidelius žemės sklypus ir grąžinti žemę jai natūra. Ginčijami sprendimai pareiškėjos teises pažeidžia ir tuo, jog juose nurodyta sklypų vertė visiškai neatitinka realios žemės kainos. Žinant šiuo metu Kauno mieste esančias žemės kainas, akivaizdu, jog 2,9100 ha žemės ir 10648 Lt. tikrai nėra lygiavertis turtas. Pareiškėja nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria atkurtos nuosavybės teisės jai, jos motinai bei broliui į 1,45 ha žemės sklype Nr. 810-3 natūra. Šis žemės sklypas patenka į geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną, kadangi šalia nutiestas geležinkelis. Būtent ši žemė turėtų būti priskirta valstybės išperkamai žemei, nes ji atitinka sąlygas, nustatytas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Todėl pareiškėja mano, kad skundžiamų sprendimų ir įsakymo dalys, prieštaraujančios įstatymų reikalavimams, turi būti panaikintos.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko. Atsakovo atstovė nurodė, kad 2007 m. liepos 13 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S1-4093 (1.10) pareiškėjai buvo išsiųstas 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 02-01-5566 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo“, todėl pareiškėja praleido 30 dienų terminą skundui paduoti. Atsakovas, apskaičiuodamas ginčijamo žemės sklypo vertę, taikė Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens lygiavertiškumo nustatymo metodiką, patvirtintą 1999 m. vasario 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, todėl nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės. Dėl pripažinimo žemės sklypo valstybės išperkama žeme - atstovė nurodė, kad pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą - žemė yra išperkama valstybės tuomet, kai ji užimta naudojamais infrastruktūros objektais. Tačiau minėtas įstatymo punktas buvo taikomas iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, o Rokų gyvenvietė Kauno miestui priskirta jau po 1995 m. birželio 1 d., todėl nėra jokio pagrindo taikyti šią teisės normą. K. D. iki nacionalizacijos žemė yra užimta namų valdomis ir priskirtina valstybės išperkamai žemei, todėl natūra pretendentams negrąžinama.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundo reikalavimu – įpareigoti suformuoti grąžinamus žemės sklypus neužstatytoje buvusiam savininkui K. D. priklausiusioje žemėje (duomenys neskelbtini), Kaune, nesutiko, nes šiuo atveju taikytinos normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimą kaimo vietovėse, kur nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, ir tai nėra priskirta savivaldybės kompetencijai.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. D. paaiškino, jog jį tenkina grąžintas žemės sklypas tiek natūra, tiek kompensacija.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens A. G. atstovė S. Ž. prašė skundą atmesti, kadangi jis nepagrįstas ir neįrodytas. A. G. 24 arų žemės sklypas suteiktas teisėtai.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu neatnaujino termino pareiškėjos D. K. skundui dėl 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5566 dalies panaikinimo ir bylą dalyje dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-01-5566 1 dalies, kuria pareiškėjai už 2,91 ha išmokama 10648 Lt., A. D. už 2,92 ha išmokama 10684 Lt. ir J. D. už 2,9312 ha išmokama 10725 Lt. kompensacija bei šio įsakymo dalies, kuria nurodoma, kad 0,56 ha pareiškėjai, 0,56 ha A. D. ir 0,33 ha J. D. suteikiami natūra sklype Nr. 810-3, paliekant galioti įsakymo dalį, kurioje išspręstas žemės sklypo Nr. 810-2 grąžinimo natūra klausimas – nutraukė. Kitoje dalyje D. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundai teismui paduodami per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo dienos arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai ginčijamas 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-5566 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo“ ir 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. 19/6419 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei D. K.“ išsiųstas 2007 m. liepos 13 d. registruotu laišku. Šią aplinkybę patvirtina 2007 m. liepos 13 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. S1-4093(1.10) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 53-54). Pareiškėja taip pat pavirtino, jog minėtą raštą ir dokumentus ji gavo 2007 m.liepos 14 d. Skundą teismui pareiškėja pateikė 2007 m. rugpjūčio 10 d., kuriuo prašė panaikinti tik Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr.19/6419. Teismas konstatavo, kad pareiškėja termino skundui dėl 2007 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 19/6419 panaikinimo paduoti nepraleido. Taip pat pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti ir dėl 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimų Nr. 19/6420 ir Nr.19/6421 panaikinimo, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad minėtus sprendimus ji gavo atitinkamai 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. spalio 1 d., o skundą teismui dėl šių sprendimų panaikinimo pateikė 2007 m. spalio 5 d. (b.l. 32-34). Tačiau teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti dėl 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5566 panaikinimo, kadangi šio įsakymo nuorašą ji gavo 2007 m. liepos 14 d., šį įsakymą ji pateikė kartu su minėtu 2007 m. rugpjūčio 10 d. skundu, kuriame ginčijo tik sprendimą (b.l. 11-18, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 53-54). Teismas padarė išvadą, kad apie ginčijamą įsakymą pareiškėja žinojo, su jo turiniu buvo susipažinusi, tačiau terminą jam skųsti praleido be svarbių priežasčių. Todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5566 dalies panaikinimo. Teismas konstatavo, kad byla dėl pareiškėjos skundo dalies - panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 02-01-5566 1 dalį, kuria pareiškėjai už 2,91 ha išmokama 10648 Lt., A. D. už 2,92 ha išmokama 10684 Lt. ir J. D. už 2,9312 ha išmokama 10725 Lt. kompensacija bei šio įsakymo dalį, kuria nurodoma, kad 0,56 ha pareiškėjai, 0,56 ha A. D. ir 0,33 ha J. D. suteikiami natūra sklype Nr. 810-3, paliekant galioti įsakymo dalį, kurioje išspręstas žemės sklypo Nr. 810-2 grąžinimo natūra klausimas – nutrauktina, kadangi ši skundo dalis buvo priimta praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skųsti minėtą įsakymą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 101 str. 6p.).

Teismas atmetė kaip nepagrįstą skundo reikalavimą - panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. sprendimus Nr. 19/6419, Nr. 19/6420 ir Nr. 19/6421 dalyse dėl 1.1.p., kur nuspręsta grąžinti natūra D. K., A. D. ir J. D. bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais žemės sklypą Nr. 810-3, kadangi šis žemės sklypas patenka į geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną, todėl čia negalima statyba bei kitokia veikla, kadangi teismas nustatė, jog šis sklypas grąžintas natūra kaip žemės ūkio paskirties žemė, ir jis gali būti naudojamas pagal jo pobūdį ir paskirtį.

Nepagrįstu teismas pripažino ir skundo reikalavimą - panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 22 d. sprendimus Nr. 19/6419, Nr. 19/6420 ir Nr. 19/6421 dalyse dėl 1.3 p., kur nuspręsta atkurti D. K., A. D. ir J. D. nuosavybės teises atlyginant pinigais už 2,9100 ha žemės (vertė 10648 Lt.), už 2,9200 ha žemės (vertė 10684 Lt.) ir už 2,9312 ha žemės (vertė 10725 Lt.), kadangi žemės vertė neatitinka realios žemės vertės. Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai valstybės išperkamos žemės vertė buvo paskaičiuota pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis 1999 m. vasario 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (Nuosavybės teisių atkūrimo byla). Teismas pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybės išperkamos žemės vertės paskaičiavimą, nenumato kompensavimo galimybės už valstybės išperkamą žemę rinkos kaina.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

Kauno miesto (buvusių Rokų) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-01-8246, patvirtina, kad likusi K. D. iki 1940 m. nuosavybės teise valdyta žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei (Rokų gyvenvietė) (b. l. 26-27, 147, 1T). Šis žemės reformos žemėtvarkos projektas nėra nuginčytas ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad buvusioje K. D. žemėvaldoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama pareiškėjai natūra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog byloje ginčijamais sprendimais buvo pažeistos jos teisės bei įstatymais saugomi interesai, todėl tenkinti skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ginčijami Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. sprendimai Nr. 19/6419, Nr. 19/6420, Nr. 19/6421 yra pagrįsti ir teisėti, o skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas konstatavo, kad skundo reikalavimas – pripažinti, kad 2,88 ha žemės sklypas Nr. 810-3, esantis Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), yra valstybės išperkama žemė, atmestinas, kadangi toks reikalavimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16 str. ).

Skundo reikalavimą - įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti grąžinamus žemės sklypus neužstatytoje buvusiam savininkui K. D. priklausiusioje žemėje (duomenys neskelbtini), Kauno mieste – teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemė Kauno miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d. Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės į Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančią žemę, kuri miesto teritorijai priskirta po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl šiuo atveju taikytinos teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimą kaimo vietovėje, kur nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Ši procedūra reglamentuojama LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103 punkte, o tai nėra atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencija. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus, numatytus minėtos Tvarkos 106 punkte.

III.

Pareiškėja D. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą, o tai sąlygoja procesinę aplinkybę, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Nagrinėjamu atveju, teismas formaliai išsprendė skundo nagrinėjimo senaties klausimą, o kitus reikalavimus grindė kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, nepriklausomai nuo to, kad pastarasis patvirtintas 1999 m. gruodžio 28, o nuosavybės teisės piliečiams atkurtos 2007 metais. Pareiškėja pateikė skundą atsižvelgdama į šio laikotarpio įstatymų ir poįstatyminių aktų kaitos gausą, ir tai sąlygoja būtinybę peržiūrėti nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas turėjo vadovautis ABTĮ 54 straipsniu, kuriame numatyta, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pats, pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Šis klausimas proceso metu išspręstas nebuvo.

3. K. D. iki nacionalizacijos valdytas 21,28 ha žemės sklypas buvusiame Rokų kaime patenka į teritoriją, priskirtą Kauno miestui po 1995 m. birželio 1 d., todėl vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsniu nuosavybės teisių atkūrimas toje teritorijoje vykdomas pagal kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektus.

4. Teismas konstatavo, kad Kauno miesto (buvusių Rokų) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-01-8246, ir tai patvirtina, kad likusi pretendentams negrąžinta K. D. iki 1940 m. nuosavybės teise valdyta žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei (Rokų gyvenvietė). Tačiau teismas privalėjo analizuoti pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes: nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpiu galiojęs įstatymas numatė žemės sklypo suformavimą nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje žemėtvarkos projekto pagrindu. Žemėtvarkos projekto ruošimo procedūra sąlygojo kadastrinės vietovės žemės plano paruošimą ir žemės balanso suvedimą. LR įstatymo Nr.1-1454 Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 12 straipsnis numatė valstybės išperkamą žemę - tame tarpe „...<...> suteiktą prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje“. Už tai, kad žemėtvarkos projektas teisingas ir pagrįstas, atsako ir privalo įrodyti žemėtvarkos institucijos.

5. Žemėtvarkos projekto tvirtinimo metu galiojo LR Žemės reformos įstatymas Nr.1-1607, numatęs Žemės reformos vykdymo sąlygas: žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, atsižvelgiant į pageidaujančiųjų įsigyti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus bei agrarinės reformos tarnybų pasiūlymus. Projektai turėjo būti rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką. Įstatyme nurodyta, kad žemės reformos procesas apima teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos projektų, parengimą derinimą bei tvirtinimą teisinį žemės nuosavybės ar nuomos įforminimą. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Įstatymas numatė, kad Žemės reformos metu suformuojamos privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos. Tokiu būdu aptariamo laikotarpio žemėtvarkos projekte turėjo būti aiškiai suformuoti žemės plotai: grąžinami buvusiems savininkams atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypai, priskirti valstybinio fondo žemei, žemės sklypai, planuojami parduoti, grąžinti buvusiems savininkams ekvivalentine natūra ir t.t. Pagal apskrities viršininko administracijos pateiktus duomenis, jei ginčo teritorijoje buvo atlikti buvusio savininko žemėvaldų kartografavimo darbai ir padaryta išvada, kad likusi žemė (atsižvelgiant į grąžinti natūra atkūrus nuosavybės teises) yra valstybės išperkama žemė, tai administracinėje byloje visiškai neaišku, kokiu pagrindu tokia išvada padaryta, nes iš pateiktų dokumentų visam buvusio savininko žemės plotui, tokios išvados padaryti negalima.

6. Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo metu galiojo 1998 m. balandžio 23 d. LR žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymas Nr.207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“. Šioje metodikoje numatyta, kad projekto autorius privalomai parengia valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, kuriuose sutartiniais ženklais pažymimi žemėtvarkos skyrių perduoti duomenys apie patvirtintus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotus ir ribas. Žemės sklypų plotai, kurie bus nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu, šiuose planuose turi būti tikslinami projektų rengimo metu; pagal iš žemėtvarkos skyriaus gautą informaciją apie asmeninio ūkio žemės bei tarnybinių dalų naudojimo teisėtumą, taip pat duomenis apie susigrąžintą žemę ir kitus dokumentus, kuriais vadovaujantis bus tikslinama naudojamų žemės sklypų dydžiai ir vieta (iškeliant į laisvą žemės plotą ar paliekant nuomai), asmeninio ūkio žemės bei tarnybinių dalų suvestiniame plane pažymi numatomus tikslinti piliečių naudojamus asmeninio ūkio bei tarnybinių dalų žemės sklypus; įsigytus privačion nuosavybėn (jeigu patys piliečiai sutinka tikslinti ribas). Todėl, vadovaujantis minima metodika, duomenys apie žemės plotus, priskiriamus valstybės išperkamai žemei turi būti konkretūs ir pilnai pagrįsti.

7. Pareiškėjo atstovas ne kartą kreipėsi į kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių, žemėtvarkos institucijas, prašydamas pateikti buvusio savininko K. D. žemėje žemės sklypų žemėnaudų sąrašą, papildomai nurodant informaciją apie žemės sklypus, kurie niekaip neįvardinti, tik žemėtvarkos projekte nurodyti kaip išperkami. Atsakymų į užklausimus ir privalomos informacijos prie žemėtvarkos projekto negavo. Teismas nurodė apskrities viršininko administracijai pateikti reikalaujamą informaciją, tačiau vietoje norminiais aktais, tame tarpe ir žemėtvarkos projektų rengimo metodika nustatyta tvarka paruoštų žemėtvarkos projekto priedų, atsakovas pateikė pluoštą dokumentų, patvirtinančių, kad kai kurie žemės sklypai savininkams ar naudotojams suteikti pagrįstai, tačiau taip ir nenurodė, kokiu pagrindu ir kam priklauso 16 nesuformuotų žemės sklypų (preliminariai namų vadų). Teismas šių faktinių aplinkybių nevertino, nepasisakė apie į bylą pateiktus Kauno miesto plėtros departamento ir Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus susirašinėjimo dokumentus.

Šalies argumentai

8. Aplinkybes, kad sklypai nesuformuoti ir neužstatyti, patvirtina ir šiandieninė kadastrinio žemėlapio ištrauka. Tuo pačiu administracinėje byloje pateikti duomenys apie A. G. prašymą dėl papildomo žemės sklypo prie namų valdos pardavimo. 2007 m. spalio 18 d., jau po sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo pretendentams į K. D. turėtą žemę, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr.Sl-4473 informavo A. G., kad papildomas žemės sklypas prie jai jau parduoto 0,1518 ha žemės sklypo negali būti parduodamas, kol nebus išspręstas žemės grąžinimo buvusiam savininkui klausimas, nors realiai grąžinimo natūra ir žemės priskyrimo prie valstybės išperkamos žemės klausimai jau buvo išspręsti - teismo nuomone 1999 m. gruodžio 28 d., pareiškėjos nuomone - sprendimų priėmimo metu. Atsižvelgiant į šiuos žemėtvarkos institucijų veiksmus, matyti, kad sprendimai dėl valstybės išperkamos žemės ir piniginės kompensacijos už išperkamą žemę buvo nepagrįsti. Pareiškėja ir kiti pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir neprašė piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą žemės kiekį.

9. Atsižvelgdama į administracinėje byloje susiklosčiusią situaciją ir nesant tikslių duomenų apie laisvą, neužstatytą žemę buvusio žemės savininko žemės sklype ir atsižvelgiant į tai, kad žemėtvarkos projektas kadastrinėje vietovėje ruošiamas vadovaujantis pilnai surinktais duomenimis apie kadastro vietovės žemės balansą, pareiškėja teismo prašė iš atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos išreikalauti Rokų kadastrinės vietovės patvirtinto žemėtvarkos projekto priedus. Tačiau teismas šį prašymą atmetė.

10. Vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, esant tokiai situacijai atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija turėjo laikytis nustatytos tvarkos ir informuoti pareiškėją bei kitus pretendentus, kad nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalėjo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

Atsiliepimas

Nors atsakovo atsiliepime nurodytas 2005 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštas dėl nepasirinkto valios būdo dėl negrąžinamos natūra žemės, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo byloje informacinių raštų apie būtinumą pasirinkti kompensacijos būdą - nėra. Jau tuomet žemėtvarkos institucijos buvo informuotos, kad pretendentai nori, kad būtų išspręstas galimos grąžinti žemės klausimas buvusioje žemės vietoje ar natūra kitoje vietoje. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra tik R. D. prašymas kompensuoti už valstybės išperkamą žemę vertybiniais popieriais - akcijomis. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į pretendento valią. J. D., D. K. ir A. D. KAVA sprendime nurodo kompensacijos būdą- pinigus, nors kaip viešojo administravimo subjektas, apie galimą tokį sprendimą pretendentą privalėjo informuoti arba nurodyti ginčo sprendimo būdą, jei pretendentai nurodė, kad netinkamai nustatytas valstybės išperkamos žemės kiekis buvusio savininko žemėje. Įstatymo nustatytu terminu pretendentai prašė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ir nuomonės nekeitė. Pareiškėjai raštu nieks nenurodė, kad ji pati privalo pasirinkti grąžinamos ekvivalentine natūra žemės vietą ir privaloma tvarka nurodyti ją žemėtvarkos institucijoms.

11. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį žemė iš buvusių savininkų išperkama taikant to paties įstatymo 16 straipsnyje numatytus būdus. Buvę savininkai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti šiuo įstatymu numatytą kompensavimo būdą, o kilus nesutarimų dėl jo ar atlyginimo teisingumo jie gali savo interesus ginti teisme.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2001 m. balandžio 2 d. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus, kad Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tik ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, 2002 m. balandžio 2 d. įstatymu Nr. IX-832 pakeitus ir papildžius LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, 12 straipsnio 3 punktą nustatyta, kad „žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta. Įstatymo pataisa numato tikslų valstybės tenkintinų poreikių sąrašą. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir ją planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant, ar tose teritorijose esantys sklypai yra valstybės išperkami iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma ar pageidaujamas grąžinti natūra išlikęs savininko turėtas žemės sklypo plotas yra laisvas (neužstatytas). Administracinėje byloje be pateikto 1999 metais patvirtinto kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, apskrities viršininko administracija nepateikė žemėtvarkos projekto priedų ar kitokio pobūdžio dokumentų, patvirtinančių, kad visas likęs buvusio iki 1940 metų savininko žemės sklypo plotas išanalizuotas, įvertintas ir pagrįstai priskirtas valstybės išperkamai žemei - namų valdoms.

Taigi, teismas sprendimą priėmė formaliai vadovaudamasis žemėtvarkos projektu, pilnai neišanalizavęs faktinių bylos aplinkybių ir neišreikalavęs faktines aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

13. Atsakovų pateikti duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ reikalavimų, kadangi į bylą nebuvo pateikta tiksli informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, o jeigu jos nėra - apie nesuplanuotas teritorijas. Pateiktas žemėtvarkos projektas datuotas 1999 metais, nors sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas 2007 metais. Pareiškėja daro išvadą, kad nors byloje pateikti duomenys apie buvusio savininko žemėvaldų kartografavimą, tačiau nebuvo pateikti duomenys apie pagrįstą žemės sklypų priskyrimą valstybės išperkamai žemei, todėl iš esmės nenustatyta ar pareiškėjos teisės pažeistos ar žemės reforma ginčo žemėje buvo vykdoma laikantis įstatymų ir norminių aktų nustatytos tvarkos.

14. Žemėtvarkos projekto tvirtinimo metu buvo laikomasi įstatyminės nuostatos, kad pagal LR įstatymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą reikalavimus žemė, esanti miestų ir miesto tipo gyvenviečių administracinėse ribose, yra valstybės reikmėms reikalinga ir iš įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama. Tačiau ar nuosavybės teisių atkūrimo metu konkreti žemė buvo reikalinga valstybės reikmėms ir todėl buvo išpirktina ar dalis buvusio žemės savininko žemės buvo neužstatytą ir įstatymų nustatyta tvarka nenaudojama valstybės poreikiams tenkinti, įstatymų nustatyta tvarka turėjo išspręsti atitinkamos valstybinės institucijos: žemės išpirkimas išreiškia visuomenės interesą, tačiau laisva (neužstatytą) žemė gali būti valstybės išperkama, t.y. negrąžinama natūra ją pretenduojantiems susigrąžinti asmenims tik išimtiniais atvejais. Administracinėje byloje nėra pateiktų įrodymų, kad ginčo teritorija suformuota vadovaujantis gyvenvietės administracines teritorijos ribas nustatančiais dokumentais ir tuo pagrindu teritorija priskirta prie valstybės išperkamos.

15. Tiek kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto patvirtinimo metu, tiek nuosavybės teisių atkūrimo metu norminiais aktais buvo reglamentuota namų valdų suformavimo (nustatant ir dydžius) tvarka, namų valdų žemės sklypų išpirkimo, nuomos taisyklės. Vadovaujantis norminiais aktais apskrities viršininko administracija negali neturėti duomenų kokiu pagrindu, kada ir kam buvo suteikti namų valdų žemės sklypai ir kam jie priklauso ginčo kilimo laikotarpiu.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:

1. teismas pagrįstai pripažino reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti grąžinamus žemės sklypus neužstatytoje buvusiam savininkui K. D. priklausiusioje žemėje (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, nepagrįstu, nes ginčo žemė Kauno miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d., dėl ko ginčo šioje byloje nėra. Vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi nuosavybės teisės į Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančią žemę, kuri miesto teritorijai priskirta po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl šiuo atveju taikytinos teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimą kaimo vietovėje, kur nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Ši procedūra reglamentuojama LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 103 punkte, o tai nėra Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencija.

2. Bylos nagrinėjimo metu tiek teismas, tiek kitos bylos šalys atkreipė pareiškėjos ir jos atstovės dėmesį į tai, kad aukščiau minėtas reikalavimas nėra Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencija, tačiau pareiškėja, sutikdama su aplinkybe, kad tai ne Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencija, nesiėmė jokių veiksmų dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu.

3. Vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, miesto savivaldybės administracija nustato, kuri žemė yra valstybės išperkama, o kuri - laisva (neužstatyta) iki 1995 m. birželio 1 d. miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje. Todėl apeliantės teiginys, kad Kauno miesto savivaldybės administracija į bylą nepateikė tikslios informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, yra nepagrįstas, nes tai nėra miesto savivaldybės administracijos kompetencija.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad D. K. ginčijamas Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. 02-01-5566 buvo išsiųstas 2007 m. liepos 13 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. Sl-4093(1.10) bei įteiktas 2007-07-14 (nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 53-54). Todėl apeliantė jau su pirminiu skundu turėjo galimybę ginčijamą įsakymą apskųsti, tačiau to nepadarė.

2. ABTĮ 54 straipsnis suteikia teismui teisę, bet ne pareigą pakeisti proceso šalis. Be to, nepriklausomai nuo to, ar šioje byloje Kauno miesto savivaldybės administracija būtų laikoma atsakovu ar ne, tai neturi jokios teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.

3. Buvusio savininko K. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtas 21,28 ha žemės sklypas buvusiame Rokų kaime, yra po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, nuosavybės teisės į Kauno miesto savivaldybės teritorijai priskirtą po 1995 m. birželio 1 d. esančią žemę atkuriamos Įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal Įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlyginama pagal Įstatymo 16 straipsnį. Taigi, nepagrįsti apeliantės motyvai vadovautis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atkuriant nuosavybės teises natūra. Įstatymo 5 straipsnis yra taikomas atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

Šalies argumentai

4. Apeliantė nurodo, kad „miesto savivaldybės ir apskrities viršininko administracijos pateikti duomenys neatitinka Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ reikalavimų, kadangi į bylą nebuvo pateikta tiksli informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, o jeigu jos nėra - apie nesuplanuotas teritorijas“. Tačiau atsakovo nuomone, apeliantė netinkamai taiko teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą natūra žemei, kuri miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 103 punktu, žemės grąžinimas natūra vykdomas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, o ne pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą laisvą (neužstatytą) žemę (Tvarkos 106 p. 9 d.).

Šalies argumentai

5. Pareiškėja teismo posėdžio metu nepagrindę, kokią įrodomąją galią turės jos prašomi išreikalauti Rokų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto priedai, todėl teismas prašymą atmetė. Atsakovo nuomone, prašomi išreikalauti dokumentai neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, be to, pareiškėja neginčija paties Rokų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra.

Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-01-5566 1 dalies bei šio įsakymo dalies, kuria nurodoma, kad žemės sklypai 0,56 ha pareiškėjai, 0,56 ha A. D. ir 0,33 ha J. D. suteikiami natūra sklype Nr. 810-3, paliekant galioti įsakymo dalį, kurioje išspręstas žemės sklypo Nr. 810-2 grąžinimo natūra klausimas – nutraukė. Kitoje dalyje D. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.

Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

Pareiškėja nurodo, kad dalis jai priklausančios žemės, buvusiame Rokų kaime Kauno rajone, nėra pilnai užimta namų valdomis, todėl mano, kad galima formuoti dar kelis nedidelius žemės sklypus ir grąžinti jai žemę natūra. Ši aplinkybė yra reikšminga nagrinėjant ginčą dėl žemės grąžinimo natūra.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

Šiuo reguliavimu yra nustatyta, kad nuosavybės teisės pirmiausia yra atkuriamos natūra, o nesant tokios galimybės, jos gali būti atkurtos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais kitais būdais. Todėl nagrinėjamam ginčui yra svarbu nustatyti, ar nacionalizuoto žemės sklypo vietoje yra laisvos žemės, į kurią gali būti atkurtos pretendentams nuosavybės teisės. Ši aplinkybė turi būti ištirta, siekiant patvirtinti arba paneigti pareiškėjos teisę į nuosavybės atkūrimą jos pasirinktu būdu.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 103 punktu, žemės grąžinimas natūra vykdomas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Byloje nustatyta, kad nacionalizuoto žemės sklypo buvimo vietoje teritorija yra suplanuota Kauno miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-01-8246. Byloje yra pateikta ištrauka iš šio projekto, tačiau ji nepatvirtina teismo išvados, kad remiantis šiuo projektu žemės sklypas yra užimtas ir yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Ištraukoje nėra nurodyti suprojektuoti žemės sklypai, nėra pažymėta jų paskirtis. Todėl nėra galimybės nustatyti ar yra laisvi žemės plotai, į kuriuos gali būti atkurtos nuosavybės teisės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu yra nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, privalėjo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatęs, kad jų nepakanka, įpareigoti šalis pateikti įrodymus, būtinus teisingai išspręsti bylą.

Šiuo atveju būtina įpareigoti atsakovą pateikti informatyvią ištrauką iš žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurioje butų pažymėtos K. D. nacionalizuoto žemės sklypo ribos, tame plote suformuoti žemės sklypai, jų paskirtis, naudotojai, laisvi žemės plotai jei tokie yra. Tik nustačius, kad nuosavybės teisių atkūrimui laisvos žemės nėra, gali būti pripažinta, kad pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos kitu būdų pagrįstai. Kadangi byloje būtina rinkti naujus įrodymus, teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas pareiškėjos skundas kaip nepagrįstas naikintinas, ir byla gražintina nagrinėti iš naujo Kauno apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat naikintina teismo sprendimo dalis, kuria buvo neatnaujintas terminas pareiškėjos D. K. skundui paduoti dėl 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5566 dalies panaikinimo ir nutraukta byla dalyje dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-01-5566 1 dalies, kuria pareiškėjai už 2,91 ha išmokama 10648 Lt., A. D. už 2,92 ha išmokama 10684 Lt. ir J. D. už 2,9312 ha išmokama 10725 Lt. kompensacija bei šio įsakymo dalies, kuria nurodoma, kad 0,56 ha pareiškėjai, 0,56 ha A. D. ir 0,33 ha J. D. suteikiami natūra sklype Nr. 810-3, paliekant galioti įsakymo dalį, kurioje išspręstas žemės sklypo Nr. 810-2 grąžinimo natūra klausimas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. rugpjūčio 10 d. kartu su skundu teismui pateikė ir 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-5566, tačiau skunde nenurodė, kad prašo panaikinti minėtą įsakymą. Skundo padavimo metu pareiškėja termino šiam įsakymui ginčyti nepraleido, nes kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijamą įsakymą pareiškėja gavo 2007 m. liepos 14 d. Teismas 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas neišaiškino pareiškėjai jos teisės ginčyti pateiktą įsakymą. Pareiškėja tokį reikalavimą nurodė patikslintame skunde, pateiktame teismui 2008 m. balandžio 3 d. (I t., b.l. 82-88), jau praleidusį vieno mėnesio terminą skundui paduoti, numatytą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2007 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5566, iš esmės nenurodė aplinkybių, dėl kurių praleido terminą. Teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą, priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas, nesiaiškino ir iš esmės jų nevertino. Apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjai būtina išaiškinti jos teisę nurodyti aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, ir tik po to teismas turi įvertinti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Vertinant termino praleidimo priežastis, yra reikšminga ir aplinkybė, kad įsakymas teismui buvo pateiktas kartu su pirminiu skundu.

Nagrinėjant bylą iš naujo, taip pat būtina išaiškinti pareiškėjai jos teisę tikslinti skundo reikalavimus ir reikalavimus reikšti tinkamam atsakovui, kuriam suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

D. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysDainius Raižys