- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- ATP-572-366/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00271-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- S. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Roma Rimkienė Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-572-366/2012
2012 m. lapkričio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarimu S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad S. M. 2012-09-19, 20.15 val., (duomenys neskelbtini) , Molėtuose, neblaivus (nustatytas 2,07 promilių girtumas) vairavo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti teismui iš naujo nagrinėti. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, kadangi teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai pritaikė materialines teisės normas. Nurodo, kad teismas tiesiogiai ir betarpiškai jokių įrodymų netyrė ir jų neanalizavo, savo sprendimą pagrindė vien policijos pareigūnų surinktais asmenų paaiškinimais. Teigia, kad jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo neįvykdė, tai patvirtino ir policijos pareigūnai, nurodydami, jog sustabdžius automobilį, už vairo sėdėjo moteris. Nurodo, jog teismas nemotyvuotai atmetė A. M. parodymus, jog automobilį vairavo jinai. Mano, kad byloje yra nepagrįstai surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kadangi policijai sustabdžius automobilį, jį vairavo A. M., todėl teismas nepagrįstai šį dokumentą laikė kaltės įrodymu. Pasak apelianto, teismas nagrinėdamas bylą visiškai nevertino prieštaringų R. M. parodymų, nemotyvuotai rėmėsi pirminiu jos paaiškinimu. Skunde teigiama, jog buvo pažeista apelianto teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. įtvirtintas nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas prašo S. M. skundą atmesti. Nurodo, kad pažeidimas įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netyrė byloje esančių įrodymų, kadangi liudytojai R. M. ir V. P. pateikė išsamius paaiškinimus, dėl nagrinėjamo įvykio bei už melagingus parodymus pasirašė, todėl nebuvo pagrindo iš naujų jų apklausti. Minėti asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, tuo tarpu teismas pagrįstai atmetė A. M. paaiškinimą, atsižvelgęs į tai, jog ji yra pažeidėjo sutuoktinė. Mano, kad S. M. neprisipažinimas įvykdžius pažeidimą yra tik mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma
Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, taip pat kitokiais dokumentais.
Remiantis teismų praktika, teismo sprendimas, kuriame nustatant asmens kaltę apsiribojama formalių rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas S. M. kaltės klausimą dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo, nurodė tik tai, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, blaivumo testo duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, policijos informacinės sistemos duomenimis bei rašytiniais R. M. ir V. P. paaiškinimais. Tačiau šių byloje esančių duomenų apylinkės teismas nedetalizavo ir nemotyvavo savo išvadų dėl S. M. kaltės padarius minėtą administracinės teisės pažeidimą, juo labiau, kad pats S. M. savo kaltės nepripažino.
Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę asmenys – R. M. ir V. P. – bei policijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintas R. M. 2012-09-20 pateiktas paaiškinimas, kuris iš dalies prieštarauja pirminiam – 2012-09-19 paaiškinimui. Tuo tarpu tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių.
Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Kadangi įrodymų vertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p.,-
NUTARIA:
S. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.