- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-558-372/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Birutė Simonaitienė (pran.), Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- UAB ,,Šiaulių plentas“
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Muchtarovienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07179-2010-0
2012 m. spalio 16 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB ,,Šiaulių plentas“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2011-10-06 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 5 000,00 litų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-10-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis savo reikmėms naudoja įmonei priklausantį autobusą. Jis pripažįsta, kad autobusu darbo metu važiuodavo į savo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ten važiuodavo pasiimti savo įrankių darbui. Taip pat pasitaikydavo, kad darbo pabaigoje jis iš darbo vietos parveždavo asfalto laužą, kadangi nebūdavo kur jo išpilti, jį veždavo pilti ant gatvės prie savo garažo. Be to, darbdavys, skirdamas nuobaudą, nepareikalavo iš jo paaiškinimo. Apie nuobaudą ieškovas sužinojo po atleidimo iš darbo. Be to, įsakyme nėra nurodyta, už kokius konkrečiai veiksmus buvo taikyta drausminė atsakomybė. Paskirta šiuo įsakymu nuobauda yra aiškiai per griežta.
Taip pat ieškovas nurodė, kad 2011-10-10 jam buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo nubaustas už tai, kad 2011-10-07, veždamas darbuotojus autobusu iš (duomenys neskelbtini), kartu vežėsi dvi talpas dyzelinio kuro. (duomenys neskelbtini), kur asfaltavo keletą gatvių, prie jo privažiavo žmogus, kuris pasiūlė pigiau pirkti kuro, jis nusipirko dvi talpas degalų po 30 litrų. Nusipirktą kurą jis pasikrovė į mašiną ir įmonės teritorijoje išlaipinęs darbuotojus kurą nusivežė į garažą. Ten jį užklupo (duomenys neskelbtini) A. K., iškvietė policiją, liepė jam prisistatyti pas jį 2011-10-10 8 val. parašyti paaiškinimą. Pripažįsta, kad vežėsi autobuse dyzelinį kurą. Kadangi grįžus į (duomenys neskelbtini) darbo laikas jau buvo pasibaigęs, neturėjo ko prašyti leidimo nusivežti kurą į savo garažą. Mano, kad jam paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo – už šį pažeidimą yra per griežta. Nors vairuotojams draudžiama vežtis talpas be užrašų, neaišku, kam toks draudimas yra reikalingas. Be to, vairuotojas turi užtikrinti, kad keleiviai nesivežtų degių medžiagų, o ne skysčių, ir šis draudimas taikomas keleiviams, o ne darbuotojams.
Be to, 2011-10-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda už tai, kad jis neatvyko pasitikrinti blaivumo. 2011-10-10 po 8.10 val. nuėjęs pas A. K. parašė paaiškinimą, jis liepė jam palaukti koridoriuje. Tada jis nuėjo pas darbuotoją, kuri tikrina darbuotojų blaivumą, tačiau jos nerado. Po to nuėjo pas mechaniką, kuris pasirašė atsiskaitymo lapelyje. Kadangi vyr. mechanikas liepė jam ateiti 8 valandą, jis atėjo į darbą 8 valandą, todėl mano, kad sveikatos nepasitikrino dėl objektyvios priežasties. Be to, kai jis nuėjo pas atsakingą darbuotoją pasitikrinti blaivumo, ji jam pasakė, jog jis vis tiek bus atleistas, ir jį tikrinti nėra prasmės.
Dėl atleidimo iš darbo ieškovas patyrė stresą, vidinę įtampą, liko be pragyvenimo šaltinio, niekada nebuvo atleistas iš darbo už darbo drausmės pažeidimus, todėl mano, kad atsakovas turi atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir visais kitais vidaus norminiais dokumentais. Visi trys pažeidimai yra tinkamai užfiksuoti, atitinkamai gaunant iš kompetentingų asmenų tarnybinius pranešimus apie galimus darbo drausmės pažeidimus. Dėl visų pažeidimų ieškovas savo ranka yra parašęs paaiškinimus ir su jais ieškovas yra pasirašytinai supažindintas. 2011-10-06 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis naudoja tarnybinį automobilį savo poreikiams, šį pažeidimą patvirtina palydovinės kontrolės sistemos parodymai. Tą pačią dieną buvo paprašyta ieškovo pasiaiškinti dėl pažeidimo. Ieškovas nurodo, kad jis nežinojo apie 2011-10-06 skirtą drausminę nuobaudą, iš jo nebuvo paimtas rašytinis paaiškinimas. Tačiau ieškovas yra padaręs įrašą, kad su įsakymu susipažino. Byloje yra pateiktas jo paaiškinimas dėl 2011-10-06 pažeidimo, tą pačią dieną jam buvo įteiktas įsakymas. Nors ieškovas nurodė, kad iš įsakymo neaišku, už ką jis nubaustas, darbo kodeksas nereglamentuoja įsakymo turinio. Atsakovas aprūpina darbuotojus darbo įrankiais, taip pat yra atitinkamos vietos, kur reikia išpilti šiukšles po kelio remonto. 2011-10-07 ieškovas autobusu veždamas keleivius vežėsi dvi talpas kuro, nors degių medžiagų ir talpų be užrašų gabenti su keleiviais pagal vidinius norminius aktus negalima. Dyzelinio kuro gabenimas kartu su keleiviais kelia realų pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, įmonės turtui. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, ieškovui nuobauda už šį pažeidimą 2011-10-10 buvo paskirta teisėtai. 2011-10-10 ieškovas padarė dar vieną drausmės pažeidimą – neatvyko pasitikrinti sveikatos, nors privalo, dirbdamas vairuotoju, tai padaryti kiekvienos darbo savaitės pirmą dieną. Ieškovas pripažino, kad neatvyko pasitikrinti sveikatos, tačiau teigia, kad to nepadarė dėl objektyvių priežasčių – buvo kviestas pas vyr. mechaniką rašyti paaiškinimo. Tačiau ieškovo niekas neatleido nuo pareigos tą dieną pasitikrinti sveikatą. UAB „Šiaulių plentas“ vykdo valstybinės reikšmės užsakymus, vykdo kelių darbus, atsakovui labai aktualus dalyvavimas viešuose pirkimuose. Visi šie pažeidimai, susiję su darbo tvarka, darbuotojų sauga, blaivumu yra labai svarbūs, kadangi viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. nustato sąlygas, kurios draudžia ir riboja tiekėjo dalyvavimą pirkime. Tai atitinkamai siejasi su rimtais profesiniais pažeidimais, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimais. Neturtinė žala ieškovui neturi būti priteista, nes jis pažeidė įmonėje nustatytą darbo drausmę, jis yra atsakingas už kilusias pasekmes, ir dėl to jam buvo skirtos drausminės nuobaudos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas P. K. iš darbo UAB ,,Šiaulių plentas“ atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p.
Teismas nurodė, kad iš 2011-10-06 tarnybinio pranešimo, kurį vadovui pateikė (duomenys neskelbtini) A. K., ir pranešimo dėl transporto buvimo vietos matyti, kad ieškovas nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2011 m. spalio 5 d. darbo metu sistemingai važiavo įmonės automobiliu į (duomenys neskelbtini), ten, ieškovo teigimu, yra jo garažas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai V. A., A. K.. Ieškovas iš esmės šių aplinkybių neginčijo. Teismas laikė pagrįstu atsakovo teiginį, kad ieškovas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 41,43 p., kurie įpareigoja darbuotoją laikytis nustatytos vidaus tvarkos ir saugos darbe reikalavimų ir vykdyti jų reikalavimus. Vienas iš šių lokalinių norminių aktų – 2010-06-01 įsakymu Nr. V-54 patvirtinta ,,Vairuojant tarnybinį ar nuosavą automobilį darbo reikalais saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 26“, kurios 12.3 p. numato, kad automobilio naudojimas asmeniniais tikslais turi būti patvirtintas atskiru dokumentu, kuriame nurodomas automobilis, atsakingas asmuo bei automobilio parkavimo vieta po darbo valandų ir poilsio dienomis. Ieškovas neginčijo, jog buvo supažindintas su vidaus darbo tvarka ir kitais vidaus norminiais aktais. Ieškovas pripažino, kad juos pažeidė, nepateikė jokių įrodymų, kad buvo priverstas sistemingai važinėti darbo metu į savo garažą. Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam 2011-10-06 buvo paskirta drausminė nuobauda.
Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl pažeidimo prieš skiriant nuobaudą, tačiau atsakovo nepareikalavimą pasiaiškinti raštu vertino neesminiu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Teismas įvertinęs ieškovo P. K., D. D. parodymus dėl ieškovo blaivumo nepasitikrinimo, sprendė, kad atsakovas pagrįstai skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes.
Teismas nurodė, kad ieškovas pripažino, jog buvo supažindintas su visais įmonės lokaliniais aktais, kad vežėsi dyzelinį kurą, todėl pripažino formaliais ieškovo argumentus, jog dyzelinis kuras, kurį buvo draudžiama vežtis pagal ,,Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8“ 2.22.7 ir 4.6 punktus, yra ne medžiaga, bet skystis, kad nenustačius fakto, jog kas nors iš keleivių vežėsi tokias medžiagas, negali būti konstatuotas pažeidimas. Ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą – dyzelinio kuro vežimą, kvalifikavo pagal LR DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kaip darbuotojo savavaliavimą.
Teismas, nustatęs, kad nėra visų sąlygų atleisti ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendė, kad atsakovas nepagrįstai taikė ieškovui būtent paminėtą atleidimo pagrindą. Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu pripažino LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teismas pripažino, jog skiriant drausminę nuobaudą buvo pažeistos DK 240 str., nuostatos, t. y. jog prieš 2011-10-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skiriant drausminę nuobaudą atsakovas nepasiūlė ieškovui pasiaiškinti dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo įvykdymo aplinkybių. Todėl teismo išvada, kad atsakovo nepareikalavimas ieškovui pasiaiškinti raštu laikytinas neesminiu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu, yra neteisėta, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. DK 240 str. 1 dalyje nedviprasmiškai nurodyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl drausmės pažeidimo. Paminėtame straipsnyje nustatytos sąlygos apie darbdavio pareigą gauti pasiaiškinimą, ir net raštu, apelianto nuomone, yra esminės, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos sąlygos. O jų pažeidimas, nors savo pobūdžiu ir atitinka formalius teisės pažeidimo požymius, yra absoliutus drausminės nuobaudos negaliojimo pagrindas. Sprendime pirmosios instancijos teismas absoliučiai nevertino ieškinio motyvų dėl to, kad ieškovui nežinoma, už kurias „keliones“ buvo skirta drausminė nuobauda ir kodėl jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas.Teismas, spręsdamas 2011-10-10 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo klausimą, nepagrįstai nustatė ieškovo kaltę, t. y. jog blaivumas nebuvo nustatytas būtent dėl ieškovo kaltės. Šio įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu negalėjo būti DK 235 str. 2 d. 10 p., nes minima teisės norma kalba apie sveikatos, o ne blaivumo tikrinimą. Dėl šio motyvo pagrįstumo teismas absoliučiai nepasisakė. Apelianto teigimu, pagal DK 143 str. procedūros dėl blaivumo patikrinimo yra įskaitomos į darbo laiką, todėl blaivumo tikrinimas turi būti atliekamas darbo metu, tačiau prieš pradedant atlikti darbines funkcijas. Apeliantas faktiškai galėjo pradėti darbą tik po to, kai buvo parašytas ir A. K. pateiktas pasiaiškinimas dėl drausmės pažeidimo, tai ir buvo padaryta. Parašęs pasiaiškinimą apeliantas iš karto nuėjo tikrintis blaivumo, tačiau darbo vietoje nerado tai atliekančio asmens D. D.. Apelianto ir D. D. darbo laikas prasideda nuo 8.00 val., todėl neblaivumo tikrinimas 7.00 val. ryto yra ne tik neteisėtas, bet ir neįmanomas. Apelianto manymu, drausminė nuobauda už neblaivumo nepasitikrinimą gali būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu asmuo pradeda dirbti to nepadaręs, o šiuo atveju apeliantas dirbti net nepradėjo, nes buvo atleistas.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino lokalinius teisės aktus, kurie reglamentavo apelianto darbines pareigas, o apelianto nurodytus motyvus dėl 2011-10-10 įsakymo Nr. 565 neteisėtumo formaliais pripažino visiškai nemotyvuotai. Atsakovo nurodytame 2009-10-13 įsakymo Nr. V-64, 8 punkte parašyta, jog „Vairuotojams draudžiama su savimi turėti talpų be užrašų, taip pat įvairių tipų žarnų be įmonės identifikavimo“, ir ši nuostata 2011-10-07 iš tikrųjų buvo pažeista. Tačiau, apelianto nuomone, tai dar nereiškia, kad jos pažeidimas atitinka šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo požymius. 8323 saugos ir sveikatos instrukcijos 2.22.7. punkte nurodoma „nevežti autobusu degių ir sprogstamų medžiagų, neleisti to daryti keleiviams“, ir ši nuostata nebuvo pažeista. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „medžiaga“ yra apibrėžiamas kaip „daiktas ar daiktai, žaliava, iš kurios kas nors sudaryta ar daroma“, o dyzelinis kuras yra skystis (dabartinės lietuvių kalbos žodynas). Šiuo atveju veždamas dyzelinį kurą, t. y. degų skystį, apeliantas nepažeidė minimos lokalinės teisės normos.Pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinės teisės koreguoti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo, iš DK 136 str. 3 d. 1 p. pakeičiant į DK 136 str. 3 d. 2 p., nes CPK 414 str. nuostatos, kuriomis vadovavosi teismas, tokios teisės nesuteikia. Teismas neturėjo jokios teisės išeiti už ieškinio ir atsakovo užimtos gynybos ribų. Teismas turėjo įvertinti apelianto atleidimo teisėtumą DK 136 str. 3 d. 1 p. teisiniu pagrindu, būtent tuo ir vadovavosi darbdavys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepaneigė byloje surinktų įrodymų, jog sistemingai važinėjo į savo garažą asmeniniais reikalais, todėl drausminė nuobauda buvo skirta už paskutinį mėnesį laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2011-10-03 padarytus pažeidimus. Pagal bendrovėje nustatytas vidaus darbo tvarkos taisykles darbas bendrovėje sezono metu prasideda 7.00 val. ryto, todėl ieškovui nebuvo jokių kliūčių pasitikrinti blaivumo. Ieškovas buvo supažindintas su 2009-10-13 įsakymo Nr. V-64 6 punkto nuostata, draudžiančia vairuotojams su savimi turėti talpų be užrašų, taip pat įvairių tipų žarnų be įmonės identifikavimo, ir ji jam buvo suvokiama, iki ginčo šios nuostatos turinys ieškovui abejonių nekėlė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.
Apeliantas P. K. apeliaciniame skunde, išreikšdamas savo poziciją dėl proceso apeliacinės instancijos teisme, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir taisyklėmis. Savo prašymui pagrįsti nurodė įrodymų vertinimo taisyklių netinkamą taikymą, procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas netenkina apelianto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir argumentus konstatuotina, kad apeliantas nenurodė svarių ir pakankamai pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti pagal apeliacinį skundą priimtą pirmosios instancijos sprendimą. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.
LR DK 240 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Išanalizavusi bylos medžiagą, liudytojų parodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl pažeidimo prieš skiriant nuobaudą, t. y., teisėjų kolegija, apelianto argumentą, jog atsakovas prieš skirdamas drausminę nuobaudą, nepareikalavęs iš ieškovo pasiaiškinimo dėl drausmės pažeidimo, pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, pripažįsta pagrįstu. Pripažintina, kad šiuo atveju atsakovas raštu nepareikalavęs iš ieškovo pasiaiškinimų bei skirdamas drausmines nuobaudas formaliai pažeidė šias DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje dėl formalaus teisės normos pažeidimo ginčijama ieškovo nuobauda negali būti panaikinta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. V. S. individuali įmonė (duomenys neskelbtini), byla Nr. 3K-3-446/2003; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB „Pašventupio Baltutė“, byla Nr. 3K-3-1298/2002 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl 2011-10-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos drausminės nuobaudos apeliantui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti teisme, bet papildomų argumentų, kurie įrodytų drausminės nuobaudos skyrimo neteisėtumą ir kurie nebuvo nurodyti byloje esančiuose, nors ir be datos, apelianto pasiaiškinimuose (1 t., 31,32 b. l.), apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nenurodė. Pripažintina, kad P. K. suprato, už ką darbdavys jam skyrė nuobaudą, o aplinkybė, kad darbdavio įsakyme nenurodyti konkretūs darbo drausmės pažeidimai, kad apeliantui nebuvo raštu pateiktas pasiūlymas pasiaiškinti prieš drausminės nuobaudos skyrimą, negali būti pagrindu ją panaikinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo nepareikalavimas ieškovui raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo prieš drausminės nuobaudos skyrimą, vertinamas kaip formalus DK 240 straipsnio pažeidimas ir nesudaro pagrindo panaikinti drausminę nuobaudą, skirtą 2011-10-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).
UAB „Šiaulių plentas“ darbo tvarkos taisyklių 21 p. ir 22 p. punkte numatyta, jog sezoninių darbų pradžia yra nuo kovo 1 d. iki spalio 31 d. Sezono metu darbo pradžia yra nuo 7.00 val. (1 t., 24 b. l.). Su paminėtomis darbo taisyklėmis atsakovas supažindintas pasirašytinai (1 t., 29 b. l.). 2008-05-23 įmonės įsakyme Nr. V-31 ,,Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo“ numatyta, kad kiekvieną darbo savaitės pirmą dieną prieš darbo pradžią įmonės vairuotojai, mechanizatoriai ir kt. turi pasitikrinti sveikatą dėl blaivumo nustatymo alkotesteriu. Už neatvykimą pasitikrinti be pateisinančios priežasties įsakymu buvo numatytos sankcijos – įspėjimai bei nuobaudos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pagrįstai skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą už neatvykimą be pateisinamos priežasties pasitikrinti sveikatą dėl blaivumo. Apelianto argumentas, kad jis negalėjo atvykti pasitikrinti sveikatos dėl blaivumo, nes apelianto ir D. D. darbo laikas prasideda nuo 8.00 val., todėl neblaivumo tikrinimas 7.00 val. ryto yra ne tik neteisėtas, bet ir neįmanomas, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas pasitikrinti sveikatos dėl blaivumo neatvyko 2012-10-10, t. y. sezoninio darbo laikotarpiu, kada darbo pradžia numatyta nuo 7.00 val. ryto. Apeliantas nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl nenuėjo pasitikrinti blaivumo darbo dienos pradžioje – nuo 7.00 val. ryto.
Apeliantas savo skunde pripažįsta pažeidęs 2009-10-13 įsakymo Nr. V-64 6 punkto nuostatą, draudžiančią vairuotojams su savimi turėti talpų be užrašų, taip pat įvairių tipų žarnų be įmonės identifikavimo, tačiau mano, kad toks pažeidimas negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Kolegija sprendžia, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigia realiai padaryto pažeidimo, tuo labiau, kad ,,Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8‘‘ 2.22.7 p. tiesiogiai numatyta vairuotojo pareiga nevežti autobusu degių ir sprogių medžiagų. Pats ieškovas pripažino, kad vežėsi dyzelinį kurą, kuris, akivaizdu, yra degus. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas savavališkai autobusu, kuriuo vežė keleivius, gabeno ir dvi talpas dyzelinio kuro, nors žinojo, kad tai daryti vairuotojui draudžia vidaus norminiai aktai, su kuriais jis buvo supažindintas. Atsakovas, skirdamas ieškovui nuobaudą, sprendė, kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą LR DK 235 str. 2 d. 3 p, 7 p., 11 p. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas kvalifikuotinas pagal LR DK 235 str. 2 d. 4 p. kaip darbuotojo savavaliavimas, nes ieškovas, ignoruodamas lokalinius norminius aktus, gabeno autobusu, kuriuos vežė keleivius, dvi kuro talpas po 20 litrų. Todėl ieškovo atlikti veiksmai, pažeidžiantys paties vairuotojo ir keleivių saugų važiavimą, kolegijos nuomone, atitiko savavaliavimo sampratą ir teisingai kvalifikuoti kaip savavaliavimas, kuris pagal LR DK 2 d. 4 p. pripažįstamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.
LR CPK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Darbo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad CPK 414 straipsnio normos nustato teismui pareigą patikrinti ieškovo ieškinyje dėl įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir jų pagrindu nurodytas aplinkybes, bei kitas aplinkybes susijusias su ieškinio pagrindu. Teismui nustatyta pareiga rinkti, tirti, vertinti įrodymus, ar ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, ar buvo drausminės atsakomybės sąlygos.
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo pareigų pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas suvienodinti darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismuose praktiką, nurodė, kad vienas iš būtinų darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą juridinių faktų yra faktas, kad darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą darbo pareigų pažeidimas kvalifikuojamas šiurkščiu tada, kai darbuotojas formaliai veikia vykdydamas savo darbo funkcijas, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems realizuoti yra su juo sudaryta darbo sutartis, ja pažeidžiami teisingumo ir sąžiningumo principai, siekiama ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o prisidengiant jų vykdymu, veikiama siekiant iš darbdavio ar kitų asmenų gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba dėl kitų asmeninių paskatų. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek aktyviais darbuotojo veiksmais, tiek ir neveikimu. Darbuotojo kaltė pasireiškia tyčios forma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo, kaip darbdavio, pateikti įrodymai patvirtino aplinkybes dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimų ir ginčijamų įsakymų pagrįstumo bei teisėtumo.
Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Atmetant apeliacinį skundą, teismas išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, 1275,00 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą yra suma, neviršijanti Rekomendacijų, todėl priteistina iš ieškovo P. K. atsakovui UAB „Šiaulių plentas“.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Šiaulių plentas“ (įmonės kodas 244693070) 1275,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.