- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- I-579-505/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00133-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Kauno nepilnamečių
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž. (A. Ž.), atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų atstovei Editai Šakaitytei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui -pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Ž. (A. Ž.) prašė panaikinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2015 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. P-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. Ž. skyrimo“ (I t., b. l. 5-11).
Pareiškėjas skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose (toliau - Kauno NTI-PN) priimtas 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir paskirtas Kauno NTI-PN Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 24 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d įsakymu Nr. 1R-116 (toliau – Taisyklės) 80.1 punktu bei atsižvelgdamas į Kauno NTI-PN 2015 m. sausio 9 d. komisijos galimiems pareigūnų tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų darbo drausmės pažeidimams tirti, tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 24-148 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto A. Ž. padaryto tarnybinio nusižengimo" (toliau – Išvada), atsakovas 2015 m. sausio 9 d. priėmė įsakymą Nr. P-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. Ž. skyrimo" (toliau – Ginčijamas įsakymas), kuriuo pripažino, kad Kauno NTI-PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas A. Ž. (A. Ž.) padarė tarnybinį nusižengimą - neturėdamas tam teisės vizavo atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212 ir šališkai bei neobjektyviai atliko 2013 lapkričio 6 d. tarnybinį tyrimą Nr. 27-68 „Dėl 2013-09-08 7.26 val. kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo" ir paskyrė A. Ž. (A. Ž.) tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Pareiškėjas mano, kad tyrimo metu daugumoje atvejų remtasi išdėstytais pasvarstymais dėl neįrodomų įvykių aplinkybių, prielaidomis apie inkriminuojamų nusižengimų realumo tikimybę, nors objektyvių įrodymų kaltinimams pagrįsti nėra. Tarnybinio tyrimo metu minėti pasvarstymai apie nusižengimų realumo tikimybę, pripažinti kaip turintys įrodomąją galią ir remiantis šiomis aplinkybėmis tarnybinį tyrimą atlikę asmenys konstatavo kaip faktą, jog tokie nusižengimai buvo padaryti iš tikrųjų. Pažymėjo, kad pasirašydamas ant Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašyto 2013 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo įrašė datą, kuri reiškia pasirašyto laiką, o jokių objektyvių duomenų nėra, kad pasirašyta ant suklastoto ir tikrovės neatitinkančio dokumento. Pabrėžė, kad pavestą tarnybinį patikrinimą atliko remiantis surinktais dokumentais, įvykio dalyvio paaiškinimais, atsižvelgdamas į nuoširdų G. M. prisipažinimą, tarnybinio patikrinimo išvadoje įstaigos direktoriui pasiūlė tarnybinio tyrimo dėl galimo drausmės pažeidimo neinicijuoti, kadangi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo G. M. prisipažino, administracinę baudą apmokėjo savo lėšomis, todėl įstaiga materialinės žalos nepatyrė. Atlikdamas tyrimą neturėjo duomenų apie galimą G. M. tarnybinio transporto panaudojimą asmeniniams tikslams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l.29-33).
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėjas 2014 m. spalio mėnesį atbuline data, t. y., po įvykio praėjus nemažiau, kaip mėnesio laikotarpiui, pasirašė ant Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašyto 2013 m. rugsėjo 5 d. tikrovės neatitinkančio tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212, o vizos viršuje įrašė žodžius „neprieštarauju" ir tokiais savo veiksmais akivaizdžiai pažeidė norminiuose teisės aktuose nustatytą dokumentų rengimo tvarką. Vėliau, t. y. atlikdamas tarnybinį tyrimą, šį tikrovės neatitinkantį dokumentą netrukus po to, kai jis jį pats pasirašė, prijungė prie tarnybinio tyrimo išvados, kurią atliko akivaizdžiai neobjektyviai, t. y. nesusipažino su visais reikiamais dokumentais ir neužtikrino tyrimui reikalingos informacijos surinkimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas tarnybinį tyrimą pradėjo 2014 m. spalio 1 d., o suklastotą dokumentą pats pasirašė ir prie tarnybinio tyrimo medžiagos prijungė jau po tarnybinio tyrimo procedūros pradėjimo t. y. galimai spalio mėnesio eigoje. A. Ž. (A. Ž.) atliktas tarnybinis tyrimas akivaizdžiai pateisino tarnybinio transporto ir kuro panaudojimą asmeniniams G. M. tikslams. Apibendrinus visas išnagrinėtas aplinkybes komisija konstatavo, kad A. Ž. (A. Ž.) pažeidė: Statuto 19 straipsnio 2 dalies „Pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais" reikalavimus; Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1-140 patvirtintų „Nuteistųjų išvedimo į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius tvarkos aprašo" 5 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis" ir 5 punkto „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba" reikalavimus; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79: 3.2. punkto „Teisingumo principas“ nuostatas; 3.4 punkto „ Padorumo principas“ nuostatas; 3.6. punkto „Atsakomybės principas“ nuostatas; Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr.l-78 (2013 m. kovo 1 d. įsakymo Nr.1-46 redakcija) 7.3 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus nuobaudos skyrimo terminų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau- Statuto) 24 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (toliau-Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr.1R-116, 80.1 punktu bei atsižvelgdamas į Kauno NTI-PN 2015 m. sausio 9 d. komisijos galimiems pareigūnų tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų darbo drausmės pažeidimams tirti išvadą Nr. 24-148 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto A. Ž.“ (toliau- Išvada), atsakovas priėmė 2015 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. P-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“, kuriuo pripažino, kad Kauno NTI-PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas A. Ž. padarė tarnybinį nusižengimą - neturėdamas tam teisės vizavo atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212 ir šališkai bei neobjektyviai atliko 2013 lapkričio 6 d. tarnybinį tyrimą Nr. 27-68 „Dėl 2013-09-08 7,26 val. kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo" ir paskyrė A. Ž. tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą, nes pareiškėjas nesilaikė Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus- pataisos namų direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr.1-140 patvirtintų „Nuteistųjų išvedimo į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimų (socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas (Socialinės integracijos į visuomenę skyriuje - vyriausioji specialistė) tarnybiniu pranešimu įstaigos direktoriui siūlo nuteistąjį, kuris nepriekaištingai elgiasi, kartu su pataisos pareigūnu (-ais) vykti į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius (toliau- Renginius, Renginį). Tarnybinis pranešimas derinamas su direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu Apsaugos ir priežiūros skyrių, direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu Socialinės reabilitacijos skyrių bei Vidaus tyrimų skyriaus viršininku (I t., b.l.50-55); Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 19 straipsnio 2 dalies (Pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais) reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 5 (laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba) punktų reikalavimų; pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, 3.2 (3.2. Teisingumo principas. Vadovaudamasis teisingumo principu, pareigūnas privalo: 3.2.1. vienodai elgtis su visais asmenimis, nepaisydamas jų lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kilmės, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų; 3.2.2. atlikdamas tarnybines pareigas, garantuoti suimtųjų bei nuteistųjų lygybę prieš kardomojo kalinimo ir bausmių vykdymo įstatymus, kitus tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus; 3.2.3. būti objektyvus, sąžiningas ir teisingas, priimdamas sprendimus, nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, pasiūlymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, 3.4 (3.4. Padorumo principas. Vadovaudamasis padorumo principu, pareigūnas privalo: 3.4.1. saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas; 3.4.2. laikytis duotos pareigūno priesaikos, elgtis sąžiningai; 3.4.3. nesinaudoti kitų asmenų klaidomis ir nežinojimu; 3.4.4. visais atvejais būti taktiškas ir mandagus), 3.6 (3.6. Atsakomybės principas. Vadovaudamasis atsakomybės principu, pareigūnas privalo: 3.6.1. teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus; 3.6.2. pagal savo kompetenciją asmeniškai atsakyti už savo sprendimus ir veiksmus; 3.6.3. neskelbti ar kitais būdais nepaviešinti konfidencialios informacijos, kuri jam tapo žinoma atliekant tarnybines pareigas; 3.6.4. atsisakyti vykdyti neteisėtą įsakymą ar nurodymą, informuodamas apie tai bausmių vykdymo sistemos vadovus. Neteisėto įsakymo ar nutarimo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės) punktuose nustatytus principus; Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr.1-78 (2013 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-46 redakcija) 7.3 punkto (skyriaus viršininko ar įstaigos direktoriaus nurodymu atlieka tarnybinius tyrimus. Vykdant tyrimus susipažįsta su visų įstaigos padalinių darbo organizavimu ir dokumentais, paima ar gauna jų nuorašus, daro reikiamų dokumentų išrašus, pagal tarnybos kompetenciją gauna informaciją, užtikrindamas tyrimui reikalingos informacijos surinkimą. reikalavimų (II t., b. l. 138,39).
Tokiu būdu, ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kauno NTI-PN direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2015 m. sausio 9 d. įsakymo, kuriuo A. Ž. (A. Ž.) buvo paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-2287-414/2015 pagal pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui -pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, 2015 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundą patenkino ir panaikino Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2015 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. P-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. Ž. skyrimo“ (I t., b. l. 148154).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėję administracinę bylą pagal atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šioje nutartyje teismas nurodė, jog matyti, kad pareiškėjas kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį šališku ir neobjektyviu tarnybinio tyrimo atlikimu dėl 2013 m. rugsėjo 8 d, 17.26 val. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo (I t., b. l. 38).
Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas, atlikdamas tarnybinį tyrimą, galėjo ir privalėjo susipažinti su visų įstaigos padalinių darbo organizavimu ir dokumentais, tačiau elgėsi priešingai, t. y. neišsireikalavo G. M. ir V. M. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, asmenų, turinčių teisę vairuoti tarnybinius automobilius, sąrašo, tarnybinio automobilio kelionės lapų, neapklausė visų įvykio liudininkų, prie tarnybinio tyrimo bylos prijungė savo paties pasirašytą ir atgaline data pasirašytą bei vizuotą dokumentą (I t., b. l. 23).
Atsakovas sprendė, kad antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo aspektu pareiškėjas veikė netiesiogine tyčia, t. y. atlikdamas tarnybinį tyrimą, pareiškėjas suvokė atliekamo tyrimo pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti neigiamų padarinių, t. y. tarnybinio transporto ir kuro panaudojimo asmeniniams tikslams pateisinimas, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (I t., b. l. 25).
Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neatskleidė pareiškėjo, kaip įtariama, padaryto tarnybinio nusižengimo subjektyvios pusės (antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo aspektu). Priešingai, kaip matyti, atsakovas detaliai išanalizavo pareiškėjo įgaliojimus reguliuojančius teisės aktus, nustatė svarbias faktines aplinkybes ir aptarė visus būtinus tarnybinės atsakomybės elementus, inter alia – pareiškėjo kaltę (atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas veikė netiesiogine tyčia).
Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, formaliai pažymėjęs, jog atsakovas neaptarė subjektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės, kitų tarnybinės atsakomybės sąlygų nevertino ir netyrė, t. y. dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo atveju pagrįstumo iš esmės nepasisakė. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau aptartų atsakovų pateiktų duomenų, Išvadoje atskirai buvo aptarta tiek pareiškėjo kaltė antrojo tarnybinio nusižengimo aspektu, tiek atskirai aptarta kaltės forma – netiesioginė tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į tai, šiuo atveju konstatavo, jog yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tirti antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo aspektu aktualias atsakovo nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus: pareiškėjo bei kitų asmenų parodymus, ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, byloje esančius tarnybinio tyrimo, atlikto pareiškėjo, dokumentus; pareiškėjo kompetenciją, atliekant tarnybinį tyrimą, reguliuojančių teisės aktų nuostatas, ir šių duomenų kontekste konstatuoti arba paneigti atsakovo kaltę padarius tarnybinį nusižengimą (antrasis epizodas) (I t., b. l. 171-176).
Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Kauno NTI-PN 2015 m. sausio 9 d. komisijos galimiems pareigūnų tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų darbo drausmės pažeidimams tirti išvada Nr. 24-148 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto A. Ž.“ (toliau- Išvada), kurioje konstatuota, kad dėl šališkai bei neobjektyviai atlikto 2013 lapkričio 6 d. tarnybinio tyrimo Nr. 27-68 „Dėl 2013-09-08 7.26 val. kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo" nustatyta, kad pareiškėjui buvo pavesta atlikti tarnybinį tyrimą dėl 2013 m. rugsėjo 8 d. 17.26 val. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo (I t., b. l. 38). Vykdydamas įstaigos direktoriaus nurodymą, pareiškėjas tą pačią dieną jis gavo duomenų, kad įstaigai priklausantį automobilį Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas G. M.. Apie tai raštu jis informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių bei paprašė, kad prijungimui prie įstaigoje atliekamo tarnybinio tyrimo pateikti su šiuo įvykiu susijusios visos turimos surinktos medžiagos kopijas. 2013 m. spalio 1 d. įstaigos Personalo skyriaus viršininkas pateikė pažymą „Dėl G. M. poilsio dienų" Nr. 24-3884, kad įstaigos APS direktoriaus budinčiajam padėjėjui G. M. nuo 2013 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. spalio 8 d. suteiktos poilsio dienos auginančiam du vaikus iki 12 metų ir už viršvalandinį darbą, o pagal 2013 m. spalio mėn. įstaigos APS direktoriaus budinčiųjų padėjėjų darbo grafiką G. M. į tarnybą atvyks tik 2013 m. spalio 11 d. Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26 straipsnio 2 dalimi, tarnybinio tyrimo procedūrą sustabdė (I t., b. l. 43). 2013 m. spalio 11 d. į pareiškėją kreipėsi Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas G. M., kuris pateikė paaiškinimą, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-203 2013 m. rugsėjo 8 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val. buvo įpareigotas lydėti ir vežti vaikus stebėti ralį Zarasų apylinkės trasoje. Šiuo įsakymu G. M. buvo paskirtas vairuoti įstaigos automobilį Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo 8 d. apie 17.30 val. G. M. važiuodamas gyvenvietėje, į pavadinimą neatkreipė dėmesio, darydamas lenkimo manevrą nepastebėjo kelio ženklo dėl greičio apribojimo. Apie padarytą pažeidimą G. M. sužinojo praėjus mėnesiui iš policijos pareigūno, kuris G. M. paskambino. Administracinę baudą G. M. sumokėjo savo lėšomis ir kaip įrodymą pateikė administracinės baudos apmokėjimo kvitą (I t., b. l. 42, 44-48). Gavus iš Administracijos reikalų skyriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo G. M. paaiškinime minėto įsakymo kopiją, pasitvirtino, kad G. M. tikrai buvo suteikta teisė vairuoti tarnybinį automobilį, todėl pagal surinktą medžiagą pareiškėjas parengė išvadą, kurioje pasiūlė įstaigos direktoriui neinicijuoti tarnybinio tyrimo procedūros dėl G. M. galimo tarnybinio nusižengimo, kadangi administracinio teisės pažeidimas yra pripažintas, G. M. nubaustas administracine tvarka ir administracinę baudą sumokėjo (I t., b. l. 36-37).
Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas, vadovaudamasis pareigybės aprašymu, esant tarnybiniam būtinumui, galėjo ir privalėjo susipažinti su visų įstaigos padalinių darbo organizavimu ir dokumentais, daryti reikiamų dokumentų išrašus, gauti jų nuorašus, pagal tarnybos kompetenciją gauti informaciją, užtikrindamas tyrimui reikalingos informacijos surinkimą, tačiau dėl tyrimo metu nenustatytų aplinkybių jis elgėsi priešingai t. y. atlikdamas tarnybinį tyrimą neišsireikalavo G. M. ir V. M. 2013 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių, asmenų turinčių teisę vairuoti tarnybinius automobilius sąrašo, tarnybinio automobilio Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapų, neapklausė visų įvykio liudininkų ir faktas, kad jis netrukus po to, kai 2014 m. spalio mėn. pasirašė suklastotą dokumentą ir ji prijungė prie jau pradėto tarnybinio tyrimo medžiagos, pagrįstai leidžia konstatuoti, kad jis šališkai ir neobjektyviai atliko jam pavesto tarnybinio tyrimo procedūrą.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundas nagrinėtinas ir tirtinos antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo aspektu aktualios atsakovo nustatytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai: pareiškėjo bei kitų asmenų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, byloje esantis tarnybinio tyrimo, atlikto pareiškėjo, dokumentai; pareiškėjo kompetencija, atliekant tarnybinį tyrimą, reguliuojančių teisės aktų nuostatas, ir šių duomenų kontekste konstatuotina arba paneigtina atsakovo kaltė padarius tarnybinį nusižengimą (antrasis epizodas), t. y. dėl šališkai bei neobjektyviai atlikto 2013 m. lapkričio 6 d. tarnybinio tyrimo Nr. 27-68 „Dėl 2013-09-08 7.26 val. kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo".
Tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose veiklos teisinius pagrindus, pareigūnų teisinę padėtį, atsakomybės ir kitus tarnybos santykius nustato 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr.VIII-1631 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (akto redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01 iki 2015 03) (toliau - Statutas) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintos Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės (akto redakcija, galiojusi iki 2015 03 01) (toliau - Taisyklės).
Statuto 24 straipsnis reglamentuoja pareigūnų skatinimą ir tarnybinę atsakomybę. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, viena jų – griežtas papeikiamas (3 p.).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y., turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).
Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada (toliau – Išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Konstatavus, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), jo padarymo ir paaiškėjimo diena, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, ar nėra suėję Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos (Taisyklių 74 punktas).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-678/2004 ir kt.).
Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Išvada, kurioje nustatyta, kad A. Ž. (A. Ž.) 2014 m. spalio 17 d. įteiktame pranešime apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą Nr. 24-4274 buvo paprašyta paaiškinti aplinkybę Nr. 2 (toliau- kaip Išvadoje aplinkybė Nr. 2), t. y. dėl pareiškėjo šališkai bei neobjektyviai atlikto 2013 m. lapkričio 6 d. tarnybinio tyrimo Nr. 27-68 „Dėl 2013-09-08 17.26 val. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo“, nes pareiškėjas visiškai neatsižvelgė, kad G. M. niekada nebuvo suteikta teisė vairuoti tarnybinį automobilį, lengvojo automobilio kelionės lapai akivaizdžiai neatitiko kelionės maršruto pagal ATP užfiksavimo vietą, o, be to, nesiaiškino aplinkybių dėl trumpalaikės nuteistųjų išvykos už įstaigos ribų, t. y. netyrė, ar ši išvyka tikrai buvo, nes 2013 m. rugsėjo 5 d. Kauno NTI-PN nuteistojo D. Š. jau nebuvo (buvo paleistas į laisvę).
Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 3 d. paaiškinime Nr. 24- 4417 „Dėl pranešimo apie įtarimą padarius tarnybini nusižengimą“ nurodė, kad 2013 m. spalio 1 d., vykdydamas įstaigos direktoriaus nurodymą ir vadovaudamasis Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-78 (2013 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-46 redakcija) 7.3 punkto reikalavimais, pradėjo tarnybinio tyrimo procedūrą, atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus raštą Nr. 20-10-S-10134 „Dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo“, kai 2013 m. rugsėjo 8 d. 17.26 val. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 166,05 km. įstaigai priklausančiu automobiliu Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Tą pačią dieną jis gavo duomenų, kad įstaigai priklausantį automobilį Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas G. M.. Apie tai raštu jis informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių bei paprašė, kad prijungimui prie įstaigoje atliekamo tarnybinio tyrimo pateiktų su šiuo įvykiu susijusios visos turimos surinktos medžiagos kopijas. 2013 m. spalio 1 d. įstaigos Personalo skyriaus viršininkas pateikė pažymą „Dėl G. M. poilsio dienų“ Nr. 24-3884, kad įstaigos APS direktoriaus budinčiajam padėjėjui G. M. nuo 2013 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. spalio 8 d. suteiktos poilsio dienos auginančiam du vaikus iki 12 metų ir už viršvalandinį darbą, o pagal 2013 m. spalio mėn. įstaigos APS direktoriaus budinčiųjų padėjėjų darbo grafiką G. M. į tarnybą atvyks tik 2013 m. spalio 11 d. atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26 straipsnio 2 dalimi, tarnybinio tyrimo procedūrą sustabdė.
2013 m. spalio 11 d. į Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinį kabinetą kreipėsi Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas G. M., kuris pateikė paaiškinimą, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-203 2013 m. rugsėjo 8 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val. buvo įpareigotas lydėti ir vežti vaikus stebėti ralį Zarasų apylinkės trasoje. Šiuo įsakymu G. M. buvo paskirtas vairuoti įstaigos automobilį Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo 8 d. apie 17.30 val. G. M. važiuodamas gyvenvietėje, į pavadinimą neatkreipė dėmesio, darydamas lenkimo manevrą nepastebėjo kelio ženklo dėl greičio apribojimo. Apie padarytą pažeidimą G. M. sužinojo praėjus mėnesiui iš policijos pareigūno, kuris G. M. paskambino. Administracinę baudą G. M. sumokėjo savo lėšomis ir kaip įrodymą pateikė administracinės baudos apmokėjimo kvitą, kurį jis prijungė prie tarnybinio tyrimo medžiagos. Gavus iš Administracijos reikalų skyriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo G. M. paaiškinime minėto įsakymo kopiją, pasitvirtino, kad G. M. tikrai buvo suteikta teisė vairuoti tarnybinį automobilį. Pagal surinktą dokumentinę medžiagą jis parengė išvadą, kurioje pasiūlė įstaigos direktoriui neinicijuoti tarnybinio tyrimo procedūros dėl G. M. galimo tarnybinio nusižengimo, kadangi administracinis teisės pažeidimas yra pripažintas, G. M. nubaustas administracine tvarka ir administracinę baudą sumokėjo (įstaiga dėl to materialinės žalos nepatyrė). Taip pat paaiškino, kad 2014 m. spalio 17 d. pranešime apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą Nr. 24-4274 išvardinti faktai apie tai, kad tyrimo išvada atlikta galimai šališkai ir jis pasirašė tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą, jam tapo žinomi tik ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 34, 35).
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 1 d., vykdydamas Kauno NTI-PN įstaigos direktoriaus M. T. nurodymą (paruošti atsakymą ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes) ir vadovaudamasis Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-78 (2013 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-46 redakcija) 7.3 punkto reikalavimais, pradėjo tarnybinio tyrimo procedūrą pagal 2013 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus raštą Nr. 20-10-S-10134 „Dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo“, kai 2013 m. rugsėjo 8 d. 17.26 val. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 166,05 km. įstaigai priklausančiu automobiliu Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas.
Vykdydamas šį nurodymą pareiškėjas nustatė, kad atsižvelgiant į 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. motyvuotą tarnybinį pranešimą, reg. Nr. SRS- 212, dėl pasiūlymo nuteistiesiems D. Š., A. D. ir M. Z., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi skirti paskatinimo priemonę- išvyką į Zarasų apylinkės trasas, stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, tos pačios dienos įstaigos direktoriaus įsakymu „Dėl nuteistųjų paskatinimo“ Nr. 1-203, minėtiems nuteistiesiems leista 2013 m. rugsėjo 8 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val. vykti į šį renginį, lydėti nuteistuosius ir vykti kartu įstaigos automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įpareigoti Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas V. M. ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau- APS) direktoriaus budintysis padėjėjas G. M., kuris buvo paskirtas vairuotoju.
2013 m. spalio 1 d. įstaigos Personalo skyriaus viršininkas VTS pateikė pažymą „Dėl G. M. poilsio dienų“ Nr. 24-3884, kad įstaigos APS direktoriaus budinčiajam padėjėjui G. M. nuo 2013 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. spalio 8 d. suteiktos poilsio dienos auginančiam du vaikus iki 12 metų ir už. viršvalandinį darbą.
Pagal 2013 m. spalio mėn. įstaigos APS direktoriaus budinčiųjų padėjėjų darbo grafiką G. M. tarnyboje bus 2013 m. spalio 11 d., todėl atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Tarnybos Kalėjimu departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26 straipsnio 2 dalimi, tarnybinio tyrimo procedūrą iki 2013 m. spalio 11 d. sustabdyta imtinai.
2013 m. spalio 11 d. APS direktoriaus budintysis padėjėjas G. M. pateikė paaiškinimą, cituojama: „Dėl 2013-10-01 gauto iš Kelių policijos rašto „Dėl 2013-09-08 užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo", paaiškinu, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-203 2013 m. rugsėjo 8 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val. buvo įpareigotas kartu su Ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu V. M. lydėti ir vežti vaikus stebėti ralį Zarasų apylinkės trasoje. Buvau paskirtas vairuoti įstaigos automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2013 m. rugsėjo 8 d. apie 17.30 val. važiuodamas gyvenvietėje, į pavadinimą neatkreipė dėmesio, darė lenkimo manevrą, nepastebėdamas kelio ženklo dėl greičio apribojimo. Apie padarytą pažeidimą sužinojo praėjus mėnesiui iš policijos pareigūno, kuris paskambino. Administracinę baudą sumokėjo. Dėl šio įvykio labai gailisi“.
2013 m. lapkričio 4 d. VTS buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus raštas, kuriame pranešama, kad 2013 m. spalio 8 d. G. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. 2013 m. rugsėjo 8 d. 17.26 val. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 166,05 km., vairuodamas automobilį Renault trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą 50 km/h greitį 37 km/h važiuodamas 87 km/h greičiu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punktą (Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20AN-3022227-13 pridedamas). Taip pat vadovaujantis LR ATPK 260' straipsniu siūloma iki 2013 m. spalio 22 d. į VMI sąskaitą sumokėti 200 Lt baudą. Prijungimui prie surinktos dokumentinės medžiagos dėl administracinio nurodymo vykdymo APS direktoriaus budintysis padėjėjas G. M. pateikė 2013 m. spalio 14 d. sumokėto 200,79 Lt baudos kvitą.
Iš tyrimo metu surinktos dokumentinės medžiagos darė išvadą, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. 17.26 val. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 166,05 km., APS direktoriaus budintysis padėjėjas G. M., vairuodamas automobilį Renault trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą greitį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punktą, ir už tai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124 straipsnio 4 dalį, t. y. nubaustas 200 Lt bauda, kurią 2013 m. spalio 14 d. susimokėjo.
Atsižvelgiant į tai, kad APS direktoriaus budintysis padėjėjas G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo nubaustas 200 Lt bauda, kurią geranoriškai sumokėjo - pažeidimo faktą prisipažino, bei vadovaujantis konstituciniu principu, draudžiančiu už tą patį pažeidimą bausti kelis kartus, konstatavo, kad šį veika, t. y. greičio viršijimas kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė, todėl šis administracinis teisės pažeidimas negali būti traktuojamas kaip statutiniam valstybės tarnautojui nustatytos tarnybinės pareigos pažeidimas, už kurį taikytinos tarnybinės sankcijos, todėl inicijuoti tarnybinio tyrimo procedūros dėl APS direktoriaus budinčiojo padėjėjo G. M. galimo tarnybinio nusižengimo yra netikslinga (I t., b. l. 36-47, II tome prie bylos prijungta tarnybinio tyrimo išvados medžiaga).
Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus- pataisos namų direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr.1-140 patvirtintų „Nuteistųjų išvedimo į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius tvarkos aprašo“ 5 punktas numato, kad socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas (Socialinės integracijos į visuomenę skyriuje - vyriausioji specialistė) tarnybiniu pranešimu įstaigos direktoriui siūlo nuteistąjį, kuris nepriekaištingai elgiasi, kartu su pataisos pareigūnu (-ais) vykti į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius (toliau- Renginius, Renginį). Tarnybinis pranešimas derinamas su direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu Apsaugos ir priežiūros skyrių, direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu Socialinės reabilitacijos skyrių bei Vidaus tyrimų skyriaus viršininku.
Kauno NTI-PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas D. S. 2013 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. SRS-212 Kauno NTI-PN direktoriui M. T. pasiūlė nuteistiesiems D. Š., A. D. ir M. Z. skirti paskatinimo priemonę vykti stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“ Zarasų apylinkės trasose (I t., b. l.40).
Vadovaujantis šiuo Aprašu Kauno NTI-PN direktorius M. T. 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-203 „Dėl nuteistųjų paskatinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, leido nuteistiesiems D. Š., A. D. ir M. Z. 2013 m. rugsėjo 8 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val. vykti stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“ Zarasų apylinkės trasose, o lydėti nuteistuosius ir vykti kartu įstaigos automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įpareigoti Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas V. M. ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau- APS) direktoriaus budintysis padėjėjas G. M., kuris buvo paskirtas vairuotoju (I t. b. l. 44).
Pagal šio Aprašo 8 punktą direktoriaus įsakyme dėl leidimo išvykti į Renginius nurodoma išvykos data ir laikas, išvykos trukmė, nuteistąjį lydintis įstaigos pareigūnas (-ai), nuteistojo, kuriam suteikiama teisė išvykti į organizuojamą renginį vardas, pavardė ir gimimo metai, renginio pavadinimas ir vieta, į kurią bus vykstama. Vienu įsakymu galima leisti tik vieną kartą nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitą organizuojamą Renginį.
Pagal šio Aprašo 12 punktą išvykos į organizuojamus Renginius išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikiami Buhalterinės apskaitos skyriui sekančią darbo dieną po išvykos į Renginį.
Šio Aprašo 14 punktas numato, kad direktoriaus įsakymas dėl išvykos į organizuojamus renginius nuteistiesiems paskelbiamas, o su Elgesio taisyklėmis jie supažindinami pasirašytinai.
Prijungtoje 2013 m. lapkričio 6 d. tarnybinio tyrimo Nr. 27-68 medžiagoje duomenų apie tai ar Kauno NTI-PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau- APS) direktoriaus budinčiajam padėjėjui G. M., kuris buvo paskirtas vairuotoju, yra suteikta teisė vairuoti įstaigos tarnybinį automobilį, nėra (Kauno apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00101-14 metu nustatyta, kad iš 2010 m. spalio 13 d. Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymo Nr. 1-150 bei jį papildančio 2011 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1-67 matyti kad G. M. nesuteikta teisė vairuoti įstaigos tarnybinius automobilius, o Kauno NTI-PN 2013 m. kovo 14 d. raštas Nr. 9-1019 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. G. M. prašymų, susijusių su leidimu pasinaudoti tarnybiniu automobiliu Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo užregistruota, pridedamas vidaus dokumentų registro žurnalo išrašas)(I t., b. l. 68-91), o Kauno NTI-PN direktoriaus M. T. 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1-214 „Dėl teisės vairuoti įstaigos tarnybinius automobilius suteikimo“ G. M. taip pat nėra suteikta teisė vairuoti įstaigos tarnybinį automobilį (I t., b. l. 53), duomenų (Kauno NTI-PN Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės, patvirtintos direktoriaus 2009 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1-196, kurių tikslas- nustatyti įstaigos tarnybinių automobilių naudojimo, saugojimo, žymėjimo, techninės apžiūros, remonto, naudojimo kontrolės, ridos ir degalų apskaitos tvarką) apie išvykos išlaidas taip pat nėra surinkta.
Prijungtoje 2013 m. lapkričio 6 d. tarnybinio tyrimo Nr. 27-68 medžiagoje duomenų apie tai, jog minėtas įsakymas dėl išvykos į organizuojamus renginius nuteistiesiems buvo paskelbtas, ir vykstantys nuteistieji buvo supažindinti pasirašytinai su Elgesio taisyklėmis taip pat nėra.
Kauno apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00101-14 metu surinkti duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai, galimai vykdant neteisėtą M. T. nurodymą o A. Ž. (A. Ž.) žinant apie tikrovės neatitinkančius duomenis, siekiant bet kokiu būdu pateisinti tarnybinio transporto panaudojimą asmeniniams tikslams. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vienas iš nuteistųjų, t. y. D. Š., 2013 m. rugsėjo 5 d. iš Kauno NTI-PN jau buvo paleistas į laisvę, o lengvojo automobilio Renault „Traffic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapai akivaizdžiai neatitiko kelionės maršruto pagal administracinės teisės pažeidimo užfiksavimo vietą. Tą savo parodymais patvirtino ir liudytojas A. P., vykdęs V. M. nurodymą suklastoti atitinkamus kelionės lapus. Kita vertus, paties Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymu patvirtintos Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės imperatyviai nurodo, kad dokumentiškai nėra jokių galimybių kam nors suteikti naudoti tarnybinį transportą asmeniniais tikslais. Be to, buvo pažymėta ir tai, kad su darbuotoju, kuris naudoja tarnybinį transportą turi būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tarnybiniai automobiliai privalo būti pažymėti, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie tai, kad su G. M. galėjo būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o paminėtas Kauno NTI- PN priklausantis automobilis pažeidimo metu nebuvo pažymėtas jokiais specialiais ženklais, galimai panaudotas Kauno NTI-PN kuras (apie tai, kad jo kelionės metu nebuvo pilta nurodo liudytoja V. Ž., kuro trūkumą konstatavo ir liudytojas A. P. (Kauno NTI-PN dėl patirtos turtinės žalos pareiškė civilinį ieškinį).
Teismas, įvertinęs Išvadą, ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad minėta išvada atitinka Taisyklių 74 punkte įtvirtintus reikalavimus, nes tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad A. Ž. (A. Ž.), vadovaudamasis VTS vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymu, esant tarnybiniam būtinumui, galėjo ir privalėjo susipažinti su visų įstaigos padalinių darbo organizavimu ir dokumentais, daryti reikiamų dokumentų išrašus, gauti jų nuorašus, pagal tarnybos kompetenciją gauti informaciją, užtikrindamas tyrimui reikalingos informacijos surinkimą, tačiau dėl tyrimo metu nenustatytų aplinkybių, o bylos nagrinėjimo metu teigė, jog nebuvo būtinybės išsamiau atlikti tyrimą, nes G. M. pripažino padaręs administracinės teisės pažeidimą ir dėl sumokėtos baudos įstaigą žalos nepatyrė, jis elgėsi priešingai, t. y. atlikdamas tarnybinį tyrimą neišsireikalavo G. M. ir V. M. 2013 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių, asmenų, turinčių teisę vairuoti tarnybinius automobilius sąrašo, tarnybinio automobilio Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės (išlaidų) dokumentų, nepatikrino nuteistųjų realaus vykimo fakto, neapklausė visų įvykio liudininkų, pagrįstai leidžia konstatuoti, kad jis šališkai ir neobjektyviai atliko jam pavesto tarnybinio tyrimo procedūrą.
Duomenų, jog pareigūnas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, ir tarnybinė atsakomybė negalima, byloje nėra, ir tai patvirtina Kauno NTI-PN Vidaus tyrimų skyriuje laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d. dirbusių pareigūnų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įsakymai, pareigybių aprašymai, informacijos apie nusikalstamas veikas registras, ikiteisminio tyrimo registras (II t., b. l. 19-39).
Statuto 19 straipsnis nustato pareigūnų teisinę padėtį, t. y. įpareigoja, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovautųsi įstatymais ir kitais teisės aktais, gavę įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujantį įsakymą ar nurodymą, vadovautųsi įstatymais ir kitais teisės aktais, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą praneštų Kalėjimų departamento direktoriui, nurodo, kad neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės, kiekvienas pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes ir tai, kad už įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus ir padarytas nusikalstamas veikas pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Minėta, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas (Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. (A. Ž.), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka (Vidaus tyrimų skyriaus nuostatai, pareigybės aprašymas, kiti tarnybą reglamentuojantys teisės aktai). Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tyrimų skyriaus nuostatuose, pareigybės aprašyme ir kituose įstaigos Vidaus teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas t. y. neobjektyvus tarnybinio tyrimo procedūros atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (A. Ž. (A. Ž.) šališkai ir neobjektyviai atliko tarnybinio tyrimo procedūrą ir tokiu poelgiu sukėlė neigiamas pasekmes t. y. laiku neišaiškino neteisėto tarnybinio transporto asmeniniams tikslams panaudojimo ir sudarė sąlygas tolimesniam tokio poelgio pateisinimui ir slėpimui).
Pareiškėjas A. Ž. (A. Ž.) pasirašytinai buvo supažindintas su jo pareigybės aprašyme nurodytomis pareigomis, funkcijomis, darbo sąlygomis, įstaigos Darbo reglamentu ir Vidaus tvarkos taisyklėmis bei kitais įstaigoje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo statutinę tarnybą, ir dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tyčine bei neatsargia kaltės forma. Tyrimo metu nustatyta, kad pareigūnas atlikdamas tarnybini tyrimą veikė netiesiogine tyčia, t. y. (A. Ž. (A. Ž.) atlikdamas tarnybinio tyrimo procedūrą suvokė atliekamo tyrimo pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti neigiami padariniai, t. y. tarnybinio transporto ir kuro panaudojimo asmeniniams tikslams pateisinimas, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pareigūno padaryta veika, t. y. akivaizdžiai netinkamai atlikta tarnybinio tyrimo procedūra, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, tačiau toks A. Ž. (A. Ž.) pažeidimas negali būti vertinamas, kaip akivaizdžiai žeminantis tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą Kalėjimų departamentu ar jam pavaldžia įstaiga arba ją kompromituojantis.
Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai, visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Taisyklių 74 punkte įtvirtintas aplinkybes.
Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai ištyrus bei įvertinus visas tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes (objektą - nustatytos valstybės tarnybos tvarkos, objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę – valstybės pareigūno neteisėtą elgesį (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas)), nustačius ir objektyviais įrodymais pagrindus pareiškėjo kaltę – esminį tarnybinio nusižengimo sudėties elementą, tokiu būdu nepažeidžiant Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.1R-116, nuostatų.
Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimtimi. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, 3.2 (3.2. Teisingumo principas. Vadovaudamasis teisingumo principu, pareigūnas privalo: 3.2.1. vienodai elgtis su visais asmenimis, nepaisydamas jų lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kilmės, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų; 3.2.2. atlikdamas tarnybines pareigas, garantuoti suimtųjų bei nuteistųjų lygybę prieš kardomojo kalinimo ir bausmių vykdymo įstatymus, kitus tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus; 3.2.3. būti objektyvus, sąžiningas ir teisingas, priimdamas sprendimus, nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, pasiūlymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, 3.4 (3.4. Padorumo principas. Vadovaudamasis padorumo principu, pareigūnas privalo: 3.4.1. saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas; 3.4.2. laikytis duotos pareigūno priesaikos, elgtis sąžiningai; 3.4.3. nesinaudoti kitų asmenų klaidomis ir nežinojimu; 3.4.4. visais atvejais būti taktiškas ir mandagus), 3.6 (3.6. Atsakomybės principas. Vadovaudamasis atsakomybės principu, pareigūnas privalo: 3.6.1. teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus; 3.6.2. pagal savo kompetenciją asmeniškai atsakyti už savo sprendimus ir veiksmus; 3.6.3. neskelbti ar kitais būdais nepaviešinti konfidencialios informacijos, kuri jam tapo žinoma atliekant tarnybines pareigas; 3.6.4. atsisakyti vykdyti neteisėtą įsakymą ar nurodymą, informuodamas apie tai bausmių vykdymo sistemos vadovus. Neteisėto įsakymo ar nutarimo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės) punktuose nustatytus principus.
Teismo vertinimu, iš pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimties šalintinas kaltinimas pažeidus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių minėtų punktų nuostatas, nes nei byloje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodyti duomenys (konkretūs pareiškėjo veiksmai), kad pareiškėjas pažeidė minėtas nuostatas.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Taisyklių nuostatas, todėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2015 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. P-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. Ž. skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir panaikinti jį prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.