Utenos apylinkės teismo sprendimas

2013-11-11 · Civilinė byla Nr. 2-116-335/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-11
Bylos Nr.
2-116-335/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Atsakovas
Valstybės įmonei Valstybiniam miškotvarkos institutui
Civilinė byla Nr. 2-116-335/2013
2-30-3-00009-2013-3Proces.sprend.kateg.: 35.5.; 42.9.; 42.11.1.; 113.1.(S)MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 11 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei,dalyvaujant ieškovo atstovėms V. Ž. ir I. Ž.,atsakovo atstovei D. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Valstybiniam miškotvarkos institutui dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo priešieškinį dėl lėšų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 19360 Lt dydžio nuostolius. Nurodė, kad 2012-09-04 su Valstybės įmone Valstybiniu miškotvarkos institutu sudarė sutartį Nr. A14-310, pagal kurią atsakovas įsipareigojo inventorizuoti Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų (Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Mindūnų, Suginčių, Videniškių) centrų teritorijoje esančius želdynus ir želdinius bei parengti minėtų seniūnijų centrų teritorijoje esančių želdinių ir želdynų tvarkymo projektą 2013-2017 m., o ieškovas už atliktus darbus pagal sutartį turėjo sumokėti 19360 Lt. Pagal minėtą sutartį, atsakovas darbus turėjo atlikti ir pateikti ieškovui iki 2012-12-31, tačiau atsakovas neatliko minėtose seniūnijose esančių želdynų ir želdinių inventorizacijos, neparengė jų tvarkymo projekto, todėl ieškovas patyrė nuostolių. Ieškovas pažymėjo, jog lėšos sutartiniams darbams apmokėti buvo skirtos iš valstybės biudžeto, todėl nepanaudojus jų iki 2013-01-10, jos grąžintos į valstybės biudžetą. Ieškovas, laiku nesulaukęs sutartinių darbų įvykdymo patvirtinimo, 2012-12-31 informavo atsakovą raštu dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo. Dėl nurodytų nuostolių priteisimo ieškovas kreipėsi į teismą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2012-09-04 želdynų ir želdinių inventorizacijos bei želdinių ir želdynų tvarkymo projekto 2013-2017 m. parengimo sutarties Nr. A14-310 nutraukimą pripažinti neteisėtu bei priteisti iš ieškovo 19238,29 Lt už atliktus darbus (b.l. 37-39). Nurodė, kad savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai, tačiau iki 2013-01-31. 2012-12-21 ieškovui pateikė Darbų priėmimo perdavimo aktą, kuriuo buvo pateikta želdynų ir želdinių inventorizacijos medžiaga dėl Balninkų, Giedraičių, Inturkės seniūnijų ir tokiu būdu informavo ieškovą apie sutarties vykdymo eigą. Tačiau ieškovas Darbų priėmimo perdavimo akto nepasirašė ir sutartį vienašališkai nutraukė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad iki 2012-12-21 jų darbuotojai, atsakingi už šios sutarties vykdymą, bendraudavo su ieškovo darbuotojais, atsakingais už darbų priėmimą ir jiems būdavo pranešama apie darbų eigą. Ji nesutiko su ieškovo išvada, kad pavėluotai pateikus darbus, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš šios Sutarties vykdymo ir negalėjo to numatyti, teigdama kad griežtas sutarties termino laikymasis neturėjo esminės reikšmės sutarties galiojimui, nes Sutarties 2.1 nurodyta, kad ji galioja iki visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Laikinas netyčinis sutarties termino pažeidimas nedavė atsakovui pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Taip pat nurodė, kad be pagrindo nutraukus sutartį, priešingai – atsakovas patyrė didelius nuostolius – 19238,29 Lt, o už pavėlavimą atlikti darbus iki 2012-12-31, pagal Sutarties 8.2 punktą turėjo būti skaičiuojami 0,02 % delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną.

Teismo posėdžio metu apklausus liudytoju B. B., jis paaiškino, kad darbus pradėjo vėliau, kadangi dirbo kituose miestuose. 2012-12-21 pateikdamas kelių seniūnijų darbus ieškovui, informavo jį, kad darbų atlikimas gali užsitęsti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas Molėtų rajono savivaldybės administracija su atsakovu Valstybės įmone Valstybiniu miškotvarkos institutu 2012-09-04 sudarė sutartį Nr. A14-310 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizacijos bei želdinių ir želdynų tvarkymo projekto 2013-2017 m. parengimo“, kuria atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis inventorizuoti Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų (Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Mindūnų, Suginčių, Videniškio) centrų teritorijoje esančius (atskiruosius ir priklausomus) želdynus ir želdinius (išskyrus esančius privačiose namų valdose) ir parengti minėtų seniūnijų centrų teritorijoje esančių želdinių ir želdynų tvarkymo projektą 2013-2017 m., o ieškovas įsipareigojo priimti kokybiškai atliktą darbą ir sumokėti už suteiktas paslaugas 19360,00 Lt (b. l. 22-26). Sutarties 2.1. numatyta, kad Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galiojo iki visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo arba iki Sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. O pagal Sutarties 2.2. punktą susitarta, kad atsakovas darbus pradeda po sutarties pasirašymo ir pateikia ieškovui iki 2012-12-31. 2012-12-21 atsakovas pateikė ieškovui perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo perdavė Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų: Balninkų, Giedraičių, Inturkės centrų teritorijoje esančių želdinių ir želdynų inventorizavimo ir jų tvarkymo projekto duomenis (b. l. 36). Pagal Sutarties 11.2. p., atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų pagal sudarytą Sutartį, ieškovas 2012-12-31 vienašališkai nutraukė sutartį (b. l. 29). 2013-01-31 atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t.y. atliko visus darbus nurodytus Sutarties 1.1 punkte pagal 1 priedą ir pateikė ieškovui raštu Nr. 106 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir jų tvarkymo projekto 2013-2017 metams parengimo“ (b. l. 35).

Pagal LR CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju - teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Pavyzdžiui, CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t.y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (2004-06-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civ. b. Nr. 3K-P-346/2004).

Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį iki 2012-12-31, tačiau visus darbus nurodytus Sutarties 1.1. p. atliko ir pateikė ieškovui tik 2013-01-31, t.y. praleidęs 31 dieną. Atsakovas kaip įspėjimą apie tai, kad numatyti darbai bus neatlikti laiku, pagrįstai laikė 2012-12-21 perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo perdavė trijų seniūnijų esančių želdinių ir želdynų inventorizavimo ir jų tvarkymo projekto duomenis. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė bei liudytojas B. B. teigė, kad sutarties vykdymo metu buvo bendraujama su atsakovo darbuotoja I. Ž. bei savivaldybės administracijos direktoriumi ir jie buvo informuoti dėl laiku nespėjamų įvykdyti įsipareigojimų, tačiau ieškovas nepasirašė perdavimo-priėmimo akto, netikrino ar darbai buvo atlikti tinkamai ir ar jie bus atlikti laiku. Nors ieškovo teigimu atsakovas pavėlavo pateikti darbus ir jis iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš šios Sutarties vykdymo, visgi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas dėjo visas pastangas sutarčiai išsaugoti, ko pasekoje nors ir praleidus terminą ji buvo visiškai įvykdyta. Ieškovas dėl atliktų trijų seniūnijų darbų kokybės pretenzijų nereiškė, nors pagal Sutarties 4.4. p. jeigu ieškovas atsisako priimti paslaugas, jis privalo raštu nurodyti jų trūkumus, o pagal Sutarties 4.3. p. atsakovui pateikus dokumentus ir priėmimo-perdavimo aktą ieškovas turėjo pareigą patvirtinti per 3 kalendorines dienas nuo jų gavimo. Kadangi ieškovas nereagavo į perduotą 2012-12-21 perdavimo-priėmimo aktą, laikytina, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovas neturėjo (Sutarties 4.3. p.). Ieškovas teigė, kad dėl sutarties įvykdymo vėlavimo patyrė nuostolių ir pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą nepanaudojus tikslinių lėšų, skirtų inventorizuoti želdynams ir želdiniams bei parengti jų tvarkymo projektui iki 2012-12-31, jas turėjo sugrąžinti į valstybės biudžetą bei neteko galimybės lėšomis pasinaudoti ateityje, todėl patyrė 19360 Lt nuostolių. Tačiau šis ieškovo teiginys vertintinas kritiškai, kadangi ieškovas pats pažymėjo, jog dar 2012-02-23 Molėtų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. Bl-4 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės 2012 metų biudžeto patvirtinimo“ ir tuomet buvo patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės administracijos biudžeto asignavimų sąrašas. Tai reiškia, kad ieškovas gerai žinojo, kad nepanaudojus tikslinių lėšų, jas reikės gražinti iki 2013-01-10, tačiau nedėjo jokių pastangų, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl darytina išvada, kad pats ieškovas (už tai atsakingi jo specialistai) nesiekė išsaugoti sutarties dėl savo aplaidumo. Be to LR CK 6.200 str. 2 d. nustatyta, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

LR CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Sutarties sąlygų 11.2. punkte buvo susitarta, kad ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, pateikdamas raštišką pranešimą atsakovui, jeigu atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų bei Sutartis laikoma nutraukta nuo to momento, kai atsakovas gauna raštišką pranešimą apie nutraukimą. Ieškovo teisė vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį, yra akivaizdžiai nesąžininga ir ne tik atsakovo interesus pažeidžianti sąlyga, kadangi atsakovas pateikęs 2012-12-21 perdavimo-priėmimo aktą ieškovui ir nesulaukęs iš jo atsiliepimo apie netinkamai atliktus darbus bei informavimą apie vėluojamus atlikti kitus darbus, tikėjosi, kad darbai atlikti tinkamai ir ieškovas neturi pretenzijų dėl sutarties termino. Ši sutarties sąlyga suteikė ieškovui nepagrįstą pranašumą sutartiniuose santykiuose ne tik siekiant išvengti prisiimtų įsipareigojimų, bet apskritai visą sutartinių santykių riziką perkėlė atsakovui. Be to ši sąlyga prieštarauja LR CK 6.218 str. 1 d. Pažymėtina, kad šalių Sutarties įvykdymas buvo užtikrinamas netesybomis ir šalys pasirašydamos Sutartį numatė, kad atsakovui dėl savo kaltės vėluojant suteikti paslaugas per Sutartyje nustatytą laikotarpį, ieškovas turėjo be oficialaus įspėjimo ir neprarasdamas teisės į kitas savo teisių gynimo priemones pagal Sutartį, pareikalauti 0,02 % Sutarties kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo Sutartyje paslaugoms teikti nustatyto laikotarpio pabaigos iki dienos, kai visos paslaugos buvo faktiškai suteiktos arba už šio laikotarpio dalį (Sutarties 8.2. p.). Taigi akivaizdu, jog netyčinis sutarties termino praleidimas nedavė pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį. Įvertinus tai, jog sutarties sąlyga, kurios pagrindu ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį, buvo primesta stipriosios sutartinių santykių šalies bei tai, jog apskritai yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, akivaizdu, kad Sutarties nutraukimas remiantis Sutarties 11.2. p., negali būti laikomas teisėtu bei sąžiningu. Todėl pripažintas neteisėtu ir iš ieškovo atsakovui priteistina 19238,29 Lt (19360 Lt Sutarties kaina – 121,71 Lt delspinigius už 31 dieną = 19238,29 Lt) už atliktus darbus pagal 2012-09-04 želdynų ir želdinių inventorizacijos bei želdinių ir želdynų tvarkymo projekto 2013-2017 m. parengimo sutartį Nr. A14-310.

Iš ieškovo pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str., priteistinos atsakovui pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 577 Lt dydžio žyminis mokestis (b. l. 40). Taip pat pagal LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš ieškovo valstybei priteistinos 18,75 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis LR CPK 185 str., 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti neteisėtu 2012-09-04 želdynų ir želdinių inventorizacijos bei želdinių ir želdynų tvarkymo projekto 2013-2017 m. parengimo sutarties Nr. A14-310 nutraukimą.

Priteisti VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos 19238,29 Lt (devyniolika tūkstančių du šimtus trisdešimt aštuonis litus 29 ct) už atliktus darbus bei 577 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos 18,75 Lt (aštuoniolika litų 75 ct) pašto išlaidų valstybei į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Roma Rimkienė