- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3230-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00104-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. J., A. S., R. S., V. S., I. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. J., A. S., R. S., V. S., V. S., I. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jo senelei Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė senelės palikimą ir valdo iki šiol. Nurodė, kad jo senelė Z. S., (duomenys neskelbtini) gimimo, mirė (duomenys neskelbtini). Senelės sutuoktinis Z. S. mirė anksčiau sutuoktinės – (duomenys neskelbtini). Z. ir Z. S. turėjo du sūnus: E. S. ir pareiškėjo tėvą Z. S.. Sutuoktinių vaikai gyveno savo namuose, o su senele keletą metų gyveno jos vaikaitis – pareiškėjas A. S. (Z. S. sūnus), kuris (duomenys neskelbtini) sukūrė šeima. Mirus senelei pareiškėjas su savo šeima nuolat pradėjo gyventi senelės namuose ir faktiniu valdymu perėmė senelės turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su sutuoktine nuolat gyveno ir gyvena šiuose namuose. Gyvenant senelės name pareiškėjas sužinojo, kad šie namai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, tačiau Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygoje yra įrašas, kad namai, kuriose jis su šeima nuolat gyvena, priklauso jo senelei Z. S.. Mirus senelei pareiškėjas su savo šeimos nariais nuolat gyveno senelės namuose ir per tris mėnesius po senelės mirties perėmė mirusios Z. S. turtą: namą, namų ūkį, baldus ir visus senelės namų apyvokos daiktus, tvarkė aplinką, nuolat sodino daržą, dirbo žemę prie namų, šienavo žolę, prižiūrėjo sodą, mokėjo mokesčius už name sunaudotą elektros energiją, už šiukšlių išvežimą, prižiūrėjo ūkinius pastatus, remontavo gyvenamojo namo patalpas, išardė iki pamatų namo grindis ir visame name paklojo naujas grindis, 2 kartus nudažė namą iš išorės, atliko gyvenamojo namo patalpų remontą. Kaip matyti iš 1997 m. liepos 11 d. AB „Lietuvos draudimas“ draudimo liudijimo, pareiškėjas iki 1999 m. birželio 21 d. apdrausdavo senelės paliktą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir pastatus. Iš pridėto prie pareiškimo 2005 m. gegužės 5 d. AB Rytų skirstomųjų tinklų, atstovaujant Vilniaus regiono Širvintų skyriaus viršininko ir pareiškėjo sudaryto Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo akto Nr. 26-5-476 dėl elektros energijos tiekimo sąlygų prie sodybos pakeitimo, matyti, kad pareiškėjas rūpinosi dėl elektros tiekimo į senelės sodybą, keitė elektros instaliaciją ir elektros apskaitos prietaisus bei kitą įrangą. Pareiškėjas sudarė elektros energijos tiekimo-naudojimo sutartis su elektros energijos tiekėju, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, mokėjo už šiukšlių išvežimą bei už AS VIASAT, o vėliau už AB „Telia Lietuva“ teikiamas paslaugas. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad pagal namų ūkio knygą Nr. 7, namų ūkio Nr. 465 įrašus mirus Z. S. jos kartu gyvenantis anūkas A. S. liko gyventi senelės namuose, prižiūrėjo ir prižiūri mirusios senelės sodybą ir jos aplinką. Pareiškėjas mirus senelei per tris mėnesius ir vėliau atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą bei išreikšti savo nuostatą į esamą dar neįgyvendintą turtinę teisę, t. y. pradėjo valdyti senelės palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškime nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų vienareikšmiškai nustatyti, kad jis savo mirusios senelės palikimą priėmė faktiniu valdymu, per CK nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo jos mirties momento. Be to, iš pareiškimo argumentų nėra aišku, dėl kokių priežasčių paveldėtojas savo paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą nerealizavo per CK nustatytą 10 metų terminą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad jeigu, nagrinėjant šią bylą, teismas nustatys, kad pareiškėja A. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja, kad prašomas juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas.
Suinteresuoti asmenys V. S., A. S., I. S., V. S. atsiliepimuose su pareiškimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo A. S. senelė Z. S. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos sutuoktinis Z. S. mirė (duomenys neskelbtini). Z. S. ir Z. S. turėjo du sūnus: E. S. ir pareiškėjo tėvą Z. S.. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini)., jis turėjo 3 vaikus: pareiškėją A. S. ir dvi dukras V. S. ir L. S.. L. S. mirus liko jos du vaikai: V. S. ir I. S.. E. S. miręs, jis turėjo tris vaikus: A. S., D. J. (S.) ir R. S.. Po Z. S. mirties liko nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Pastatų teisinės registracija neatlikta, tačiau Širvintų rajono savivaldybės administracijos Jauniūnų seniūnijos namų ūkio knygoje yra įrašas, kad namai, esantys (duomenys neskelbtini)., priklauso jo senelei Z. S.. Iš Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po Z. S. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėjas nurodo, kad nors į notarų biurą niekas nesikreipė, tačiau palikimą atsiradusį po senelės Z. S. mirties priėmė laiku pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1994 m. mirus jo motinai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, jo parodymais, trečiojo asmens R. S. ir liudytojų M. S., J. V. ir I. S. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas po senelės mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Jis iki palikėjos mirties gyveno ir gyvena iki šiol palikėjai priklausiusiame name, čia deklaruoja savo gyvenamąją vietą, remontavo gyvenamąjį namą, naudojosi palikėjos daiktais, namų apyvokos reikmenimis, baldais, mokėjo mokesčius už elektrą, šiukšlių išvežimą, sudarė turto draudimo ir elektros energijos tiekimo sutartis. Taip pat pareiškėjas tvarkė aplinką, nuolat sodino daržą, dirbo prie namų esančią žemę, šienavo žolę, prižiūrėjo sodą. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po senelės Z. S. mirties jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. po savo senelės Z. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė senelės Z. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu priimti palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.