Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-01 · Byla Nr. Iv-875-426/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
Iv-875-426/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01175-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-875-426/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01175-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui S. S., jo atstovui advokatui Algaudui Kiršai, atsakovės atstovo atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. S. padavė teismui skundą (b. l. 1–2), kuriame prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde paaiškina, kad neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, pasireiškusių tuo, jog 2011-04-26 13.30 val. pareigūnai prieš jį panaudojo kovinius imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones – guminę lazdą, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 120 ir 121 str. bei Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – VTT) 47 p.

Pareiškėjas pažymėjo, kad konfliktas tarp jo ir pareigūnų kilo tuomet, kai administracijos sprendimu 2011-04-26 pareigūnai jį norėjo perkelti iš baudos izoliatoriaus Nr. 1 į kamerą Nr. 18, kurioje drausmines nuobaudas tuo metu atliko priešiškai jo atžvilgiu nusiteikę kiti nuteistieji. Tokiu sprendimu siekiama pareiškėjui daryti moralinį, psichologinį ir fizinį spaudimą. Atsisakydamas eiti į 18 kamerą, nurodė pareigūnams, kad toje kameroje laikomi jo atžvilgiu priešiškai nusiteikę asmenys, todėl gali kilti konfliktai, muštynės, tačiau į tokius paaiškinimus nereagavo, iškvietė pastiprinimą ir panaudojo kovinius imtynių veiksmus - du kartus gumine lazda smogė pareiškėjui į nugarą, suko rankas ir laužė kojas. S. S. tvirtina, jog nesipriešino. Po to, kai nuvedė į 18 kamerą, vos pareigūnai išėjo, skutimosi peiliuku persipjovė venas. Skunde atkreipia dėmesį, kad neatsisakė eiti į baudos izoliatorių, o atsisakė eiti į baudos izoliatoriaus 18 kamerą. Tai, kad pataisos namų koridoriuje prieš pareiškėją buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, turėjo užfiksuoti koridoriuje esančios vaizdo stebėjimo kameros.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad neteisėtais pareigūnų veiksmais, pasireiškusiais kovinių imtynių veiksmų ir specialiųjų priemonių panaudojimu, buvo pažemintas jo orumas, sukeltas fizinis skausmas, dvasinė depresija bei sutrikdyta sveikata. Aiškina, kad ilgą laiką jautė nugaros skausmus. Dėl to kreipėsi į Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN, pataisos namai), su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 8–9) paaiškino, kad 2011-04-26 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-445 nuteistasis S. S. nubaustas už BVK 110 str. 1 d. 1 p., 2p., 12 str. 2 d. reikalavimų pažeidimus. Įstaigos Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2011-04-22 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1-609 informavo, kad apie 18.45 val. 2-ojo būrio nuteistasis S. S. pareiškė, kad atsisako vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą būti jam paskirtame būryje. Prižiūrėtojas papildomai nurodė nuteistajam vykdyti administracijos nurodymą, tačiau šis atsisakė. S. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad būryje jo gyventi nepriima ir paprašė jį 24 valandoms perkelti į 4 aukštą arba uždaryti į kamerų tipo patalpas. Atsižvelgdamas į tarnybinį pranešimą ir pareiškėjo paaiškinimą, direktoriaus budintysis padėjėjas A. N. priėmė nutarimą nuteistąjį S. S. laikinai izoliuoti, kol nėra įstaigos direktoriaus. Laikino izoliavimo kameroje S. S. buvo laikomas nuo 2011-04-22 22.00 val. iki 2011-04-23 22.00 val. Vyr. prižiūrėtojas R. M. 2011-04-25 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1-630 informavo, jog apie 20.50 val., apeidamas drausmės grupės patalpas, atidaręs kameros Nr. 1 stebėjimo langelį, pamatė, kad nuteistasis S. S. su kitais toje kameroje esančiais nuteistaisiais lošia kortomis. S. S. atsisakė vykdyti pareigūnų duotą nurodymą – rašyti pasiaiškinimą. Dėl minėtų priežasčių Vilniaus pataisos namų direktorius 2011-04-26 nutarimu Nr. 28-1-445 S. S. paskirta nuobauda – 4 paros baudos izoliatoriuje. Paskirta nuobauda, atsakovo atstovo manymu, yra teisėta ir pagrįsta, adekvati padarytam nusižengimui.

Atsiliepime pažymi, jog S. S. teiginiai, kad prieš jį panaudotos specialiosios priemonės, neatitinka tikrovės, kadangi specialiosios priemonės naudotos nebuvo, ir S. S. pareigūnų veiksmais/neveikimu nebuvo padaryta jokia žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepagrindė jos apskaičiavimo, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjo atstovas taip pat palaikė skundo reikalavimus, prašė tenkinti atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų veiksmai S. S. atžvilgiu panaudojant specialiąsias priemones buvo neteisėti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad specialiosios priemonės pareiškėjo atžvilgiu panaudotos teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjui S. S. galimai padarytos neturtinės žalos, kilusios dėl, jo manymu, neteisėtų Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, panaudojus kovinius imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones, atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, būtent dėl minėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Pažemintas orumas, sukeltas fizinis skausmas ir dvasinė depresija, sveikata sutrikdyta. Žalą vertina 20 000 Lt.

Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2011-04-22 tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-609 nurodė, kad nuteistasis S. S. 2011-04-22 apie 18.45 val. atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą būti jam paskirtame būryje. Pakartotinai davus nurodymą būti administracijos paskirtame būryje, nuteistasis atsisakė jį vykdyti. Tokiais veiksmais pažeisdamas BVK 110 str. 1 d. 2 p. ir 12 str. 2 d. reikalavimus (b. l. 14). Vilniaus pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas A. N. 2011-04-22 tarnybiniame pranešime Nr. 39-1-140 nurodė, kad nuteistasis S. S. 2011-04-22 apie 18.45 val. budėtojo dalyje atsisakė vykdyti administracijos nurodymą, t.y. būti paskirtame būryje, tuo pažeisdamas BVK 110 str. 1 d. 2 p. ir 12 str. 2 d. Direktoriaus budintysis padėjėjas A. N. nusprendė, kad kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, nuteistasis turi būti uždarytas į baudos izoliatorių arba karcerį (b. l. 12). Atsižvelgiant į nuteistojo S. S. paaiškinimą (b.l. 15), nuo 2011-04-22 22.00 val. iki 2011-04-23 22 val. pareiškėjas buvo uždarytas į laikinojo izoliavimo kamerą (b. l. 13).

Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas R. M. 2011-04-25 tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-630 nurodė, kad 2011-04-25 apie 20.50 val., atidaręs kameros Nr. 1 stebėjimo langelį, pastebėjo, kad nuteistasis S. S. su kitais kameroje esančiais nuteistaisiais lošia kortomis. S. S. atsisakė vykdyti prižiūrėtojo nurodymą – rašyti pasiaiškinimą, tuo pažeisdamas 110 str. 1 d. 1 p. reikalavimus (b. l. 16). S. S. atsisakymas rašyti pasiaiškinimą taip pat užfiksuotas 2011-04-25 protokole Nr. 51-1-705 (b. l. 17).

Atsižvelgdamas į tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją, Vilniaus pataisos namų direktorius 2011-04-26 nutarimu Nr. 28-1-445 S. S. už tai kad jis 2011-04-22 apie 18.45 val. atsisakė vykdyti administracijos nurodymą, t.y. eiti į jam paskirtą būrį. Pripažinta, jog tuo pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. ir 12 str. 2 d. ir 2011-04-25 apie 20.50 val. baudos izoliatoriaus kameroje neteisėtai žaidė kortomis su kitais nuteistaisiais, tuo pažeisdamas 110 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, paskyrė nuobaudą – 4 paras baudos izoliatoriuje (b. l. 10). Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininko R. U. 2011-04-26 rezoliucija patvirtina, kad pareiškėją nuspręsta patalpinti į baudos izoliatorių Nr. 18 (b. l. 10). S. S. su 2011-04-26 nutarimu Nr. 28-1-445 supažindintas, pasirašė (b.l. 10).

Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų T. G. ir J. P. 2011-04-26 tarnybinis pranešimas Nr. 43-1-632 tvirtina, kad 2011-04-26 apie 13.30 val., vykdant nutarimą keturioms paroms uždaryti nuteistąjį S. S. į baudos izoliatorių Nr. 18, pastarasis atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus. Apie tai pranešus Vidaus tyrimų skyriaus viršininkui, pareigūnams duotas tiesioginis nurodymas patalpinti S. S. į baudos izoliatoriaus 18 kamerą. Bandant nuteistąjį vesti į kamerą, jis pradėjo reikšti nepasitenkinimą, muistėsi ir draskėsi, todėl pareigūnų buvo įspėtas dėl kovinių imtynių veiksmų panaudojimo. Kai S. S. pakartotinai atsisakė vykdyti nurodymą sekti į kamerą, prieš jį buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai bei specialioji priemonė – lazda (b. l. 111). Iš esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos ir A. N., T. G., J. P. 2011-04-26 protokole Nr. 51-1-718 (b. l. 112).

Rašytiniai bylos duomenys, teisme pateikti pareiškėjo paaiškinimai bei liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai taip pat tvirtina, kad patalpinus nuteistąjį S. S. į baudos izoliatorių Nr. 18, pastarasis skutimosi peiliuku susižalojo save – persipjovė dešinės rankos dilbį (b.l. 108, 116, 117, 118, 120).

Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tyrimas dėl specialiųjų priemonių ir kovinių imtynių veiksmų panaudojimo nuteistojo S. S. atžvilgiu bei jo savęs sužalojimo. Išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą, 2011-05-04 išvadoje Nr. 33-100 konstatuota, kad koviniai imtynių veiksmai ir specialiosios priemonės nuteistojo S. S. atžvilgiu panaudoti teisėtai, nepažeidžiant BVK 121 str. 1 d. 2 p. reikalavimų (b. l. 109-110).

Pagal pareiškėjo 2011-04-26 skundą dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2011-06-02 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-370-11 pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (b. l. 50). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012-02-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-2-370-11 nutrauktas, nesant nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., sudėties požymių (b. l. 125-128).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl 2011-04-26 nutarimu Nr. 28-1-445 pareiškėjui paskirtos nuobaudos – 4 parų baudos izoliatoriuje, teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. pareiškėjas neginčija, kad jis pripažintas pažeidęs BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p. ir 12 str. 2 d. Teismui pateiktame skunde ir teismo posėdyje jis paaiškino, kad neatsisakė vykdyti nuobaudos ir būti uždarytas baudos izoliatoriuje. Pabrėžė, jog nenorėjo būti uždarytas būtent kameroje Nr. 18.

Teismui pateiktame skunde S. S. prašo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurios atsiradimą kildina iš Pataisos namų pareigūnų neteisėtų, panaudojant kovinius imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones, veiksmų.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar Vilniaus pataisos namų pareigūnai veikė taip kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, ar jų veiksmai buvo teisėti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad pataisos įstaigos personalas savigynos arba nuteistųjų bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasipriešinimo atveju, turi teisę, vadovaujantis įstatymais, naudoti prieš nuteistuosius jėgą (47 p.). Vadinasi, pareigūnai turi teisę save bei kitus asmenis ginti nuo neteisėtų veiksmų, sulaikyti nuteistuosius, kurie nevykdo pareigūnų reikalavimų ar priešinasi jėga. Šiais tikslais pareigūnai gali panaudoti visas įstatyme nustatytas prievartos priemones ir jėgą būtinojo reikalingumo atveju, kiek to reikia jų pareigoms atlikti, jei norimų tikslų negalima pasiekti kitomis įtikinimo priemonėmis. Kovinių imtynių veiksmų ir specialiųjų priemonių, t.y. guminių lazdų, prieš nuteistuosius panaudojimą reglamentuoja BVK. Specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių (BVK 120 str. 2 d.). Prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami (120 str. 3 d.). Specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai. Pareigūnas, panaudojęs specialiąsias priemones, privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina (120 str. 4 d.). Kodekso 121 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad pataisos įstaigos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, gumines lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas, be kita ko, kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojų reikalavimų arba priešinasi jėga.

Byloje prieštaravimų dėl to, kad 2011-04-26 apie 13.30 val., vykdant nutarimą keturioms paroms uždaryti nuteistąjį S. S. į baudos izoliatorių Nr. 18, prieš nuteistąjį buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir specialioji priemonė–guminė lazda, byloje nėra. Nurodytas aplinkybes tvirtina ne tik rašytiniai bylos įrodymai: T. G. ir J. P. 2011-04-26 tarnybinis pranešimas (b .l. 111), A. N., T. G., J. P. Protokolas dėl nuteistojo asmens kratos ( patalpos apžiūros) Nr. 51-1-718 (b. l. 112), bet taip pat ir liudytojais ikiteisminiame tyrime (Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, b. l. 125-128) bei teisme apklaustų A. N., T. G., J. P. parodymai (b. l. 52-56, 92-98).

Tačiau, pareiškėjo nuomone, pareigūnai kovinius imtynių veiksmus bei guminę lazdą jo atžvilgiu panaudojo neteisėtai. Mano, kad smogė jam į nugarą pažeisdami BVK 120 ir 121 str. bei Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių 47 p. Aiškina, jog dėl pareigūnų veiksmų jam buvo sutrikdyta sveikata, pažemintas orumas, sukelta dvasinė depresija.

Siekiant nustatyti, ar Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmai, panaudojant specialiąsias priemones, buvo teisėti, būtina įvertinti, ar nebuvo pažeistos BVK nuostatos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.). Nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, Bausmių vykdymo kodekse atskirai aptartos ir nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Bendrosios nuteistųjų teisės ir pareigos, įtvirtintos BVK 12 str., kuriame nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (1 ir 2 d.). Atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys Kodekso skyriai nustato specialiąsias nuteistųjų pareigas (3 d.). Pagal BVK 110 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.); vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 p.); administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose (3 p.); tausoti pataisos įstaigos turtą (4 p.). BVK nustatytų pareigų bei draudimų nesilaikantys laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (110 str. 3 d.). Kaip matyti Bausmių vykdymo kodekse imperatyviai nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad koviniai imtynių veiksmai bei guminė lazda S. S. atžvilgiu buvo panaudoti jam atsisakius vykdyti pataisos įstaigos pareigūnų nurodymus – eiti į paskirtą baudos izoliatorių nuobaudai atlikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistajam nurodyta eiti į baudos izoliatorių, remiantis Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-04-26 nutarimu Nr. 28-1-445, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – 4 paros baudos izoliatoriuje. Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininko R. U. 2011-04-26 rezoliucija nurodo pareiškėją patalpinti į kamerą Nr. 18 (b. l. 10). Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad atsisakydamas eiti baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18 (ko neneigia ir pats pareiškėjas), S. S. nevykdė teisėtų Vilniaus pataisos namų administracijos nurodymų. Pažeidė BVK 12 str. 2 d. ir 110 str. 1 d. 2 p. Už tai Vilniaus PN direktoriaus 2011-04-27 nutarimu Nr. 28-1-467 pareiškėjui skirta nuobauda – 12 mėnesių drausmės grupėje (b. l. 3). Nurodyto pažeidimo faktinės aplinkybės nustatyta tvarka fiksuotos jau sprendime paminėtuose oficialiuose dokumentuose: T. G. ir J. P. 2011-04-26 tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-632 (b. l. 111), A. N., T. G., J. P. 2011-04-26 protokole Nr. 51-1-718 (b. l. 112). Teisme kaip liudytojus apklausus pataisos įstaigos pareigūnus T. G., J. P. patvirtino minėtuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad nuteistasis S. S. kategoriškai atsisakė būti vedamas į baudos izoliatorių Nr. 18. Po įspėjimo, kad gali būti panaudotos prievartos priemonės, taip pat atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, priešinosi, muistėsi, todėl, siekiant ji nuvesdinti į baudos izoliatorių buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, rankos užlaužtos, panaudota guminė lazda. Liudytojas J. P. parodė, kad S. S. atsisakė eiti į jam paskirtą kamerą, todėl paskambino viršininkui R. U.. Pastarasis pareigūnas nurodė nuteistąjį į kamerą nuvesti jėga. Priežasčių, dėl ko atsisako eiti į kamerą, pareiškėjas nepaaiškino. Buvo įspėtas, jei nepaklus, prieš jį bus panaudota jėga. Bandant vesti į kamerą, S. S. krito ant nugaros ir pradėjo priešintis. Kad nuvesti į kamerą, apvertus ant pilvo ir užlaužus rankas, buvo panaudota guminė lazda, tačiau ji panaudota tik kaip pagalbinė priemonė. Liudytojas patvirtino, jog S. S. lazda mušamas nebuvo (žr. teismo posėdžio protokolą, b. l. 92-98).

Liudytojas T. G. paaiškino, kad R. U. davė nurodymą vykdyti nutarimą ir pervesti S. S. į 18 kamerą. Prieš įvykdant duotą nurodymą, pareiškėjas pats bendravo su R. U.. S. S. nesutiko eiti į kamerą, priežasčių nepaaiškino. Liudytojas nurodė, jog skambino R. U.. Gavo nurodymą patalpinti nuteistąjį į kamerą. Vedant į kamerą, pareiškėjas pradėjo priešinti, krito ant žemės. Paaiškino, jog pats liudytojas, pareigūnai J. P. ir A. N. panaudojo kovinius imtynių veiksmus ir užlaužę rankas nuvedė S. S. į kamerą. Paaiškino, jog lazdas naudojo rankoms užlaužti, pareiškėjo jomis nemušė (žr. teismo posėdžio protokolą, b. l. 92-98).

Liudytojas A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad prieš S. S. buvo panaudoti koviniai veiksmai, nes nuteistasis priešinosi. Nurodė, kad guminę lazdą pareiškėjo atžvilgiu naudojo A. B. (b. l. 52-56).

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojais apklaustų pareigūnų T. G. ir J. P. duoti parodymai iš esmės sutampa su teisme pateiktais paaiškinimais. Jie nuoseklūs, neprieštaringi. Tuo tarpu A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės skiriasi nuo teismo posėdžio metu duotų parodymų. Teisme A. N. paaiškino, kad guminę lazdą nuteistojo atžvilgiu naudojo A. B., nors ikiteisminio tyrimo pareigūnams teigė, kad A. B. atėjo tuomet, kai nuteistasis jau buvo kameroje. Kiti pareigūnai bei pats A. B. taip pat nurodė, kad jo vedant nuteistąjį į kamerą nebuvo, guminę lazdą naudojo T. G. ir J. P., o A. B. atėjo tik tada, kai nuteistasis jau buvo kameroje. Teismo vertinimu, nurodyti prieštaravimai A. N. parodymuose, vertinant juos byloje surinktų įrodymų bei kitų liudytojų parodymų kontekste, nesudaro pagrindo netikėti kitų pareigūnų paaiškinimais. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad incidentas įvyko spontaniškai, o parodymai teismui buvo duoti praėjus 5 mėnesiams po įvykio. Tikėtina, kad pareigūnas galėjo netiksliai perteikti faktines įvykio aplinkybes. Pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdyje, kad jį gumine lazda mušė A. B. vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams S. S. nurodė, kad jį gumine lazda mušė kitas, ne pamainos atsakingas pareigūnas, kaip teigė teismo posėdyje.

Vertinant pareiškėjo paaiškinimus byloje esančių įrodymų kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra objektyvūs ir neginčijami duomenys, leidžiantys pripažinti, kad prieš nuteistąjį guminė lazda buvo naudojama kitaip, nei nurodė pareigūnai T. G. ir J. P.. Objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas galėjo būti mušamas gumine lazda, negali būti pripažinti ir kitų teisme apklaustų nuteistųjų parodymai. Liudytojų P. J. ir Ž. N. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes, kaip nurodė patys nuteistieji, jie bendrauja su S. S.. Neginčijamai įrodyta, jog įvykusio konflikto aplinkybių nematė. Taip pat nematė, kad pareiškėjas buvo mušamas. P. J. patvirtino, kad S. S. jam pasakojo, kad buvo sumuštas pareigūnų. Būtent nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti P. J. ir Ž. N. parodymais, kadangi dėl palaikomų ryšių su pareiškėju, jie gali būti suinteresuoti įvykio aplinkybes perteikti pareiškėjui naudinga linkme ir duoti jam palankius parodymus.

Aplinkybių, kad pareiškėjas galėjo būti mušamas gumine lazda, nepatvirtina ir byloje esantis 2011-04-26 pažymėjimas (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas specialiųjų priemonių panaudojimo faktas bei tai, kad pareiškėjo nugaros srityje, po abejomis mentimis yra dvi kraujosruvos apie 5 cm ilgio ir 3 cm pločio (b. l. 4). Kaip nurodoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G77/12(01) S. S. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje, galėjo būti padarytos paveikus kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais arba pačiam griūnant bei atsitrenkiant į kietą buką paviršių (b. l. 125-128). Vertinant minėtą išvadą pareigūnų paaiškinimų ir nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad poodinės kraujosruvos nugaros srityje galėjo atsirasti pareiškėjui krentant ant žemės ar guminėmis lazdomis jį apverčiant ant pilvo.

Objektyviai ir visapusiškai įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių pareiškėjo paaiškinimus apie įvykio, kai prieš jį panaudotos specialiosios priemonės, aplinkybes. Priešingai, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad S. S. veiksmai, atsisakant paklusti teisėtiems pataisos įstaigos administracijos nurodymams, sudarė pagrindą taikyti įstatyme nustatytas prievartos priemones, kurios panaudotos siekiant jį sutramdyti ir tik tokiu mastu, kuris šiuo atveju buvo būtinas, t.y. neperžengiant būtinojo reikalingumo ribų.

Kaip minėta, pareiškėjas neneigia atsisakęs eiti į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18, tačiau nurodo, kad neatsisakė vykdyti jam paskirtos nuobaudos. Teismui aiškino, jog baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 buvo patalpinti jo atžvilgiu priešiškai nusiteikę asmenys, todėl manė, kad gali kilti konfliktas. Pareiškėjas teigia, kad atsisakydamas eiti į paskirtą baudos izoliatorių, jį vedantiems pareigūnams nurodė atsisakymo priežastis, tačiau jie į tai neatsižvelgė. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia byloje esantys duomenys. Liudytojai T. G., J. P. ir A. N. patvirtino, kad atsisakymo priežasčių eiti į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18 pareiškėjas jiems nenurodė. Liudytoju apklaustas Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. paaiškino, kad, skirstant nuteistuosius į kameras, visuomet atsižvelgiama į tai, kiek yra laisvų vietų kamerose ir kokie nuteistųjų tarpusavio santykiai. Jeigu nuteistųjų santykiai yra priešiški, jie nėra laikomi vienoje kameroje. Tikėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas, prieš perkeliant jį į baudos izoliatorių, nenurodė, jog būtent toje kameroje laikomas nuteistasis Jarošas, todėl jis ir buvo paskirtas į kamerą Nr. 18.

Liudytojas T. G. patvirtino, kad prieš pervedant nuteistąjį į baudos izoliatorių, pastarasis kalbėjo su viršininku R. U. (žr. teismo posėdžio protokolą, b. l. 92-98). Baudos izoliatoriuje Nr. 18 2011-04-26 laikytų asmenų Ž. P., A. V. ir R. M. paaiškinimai patvirtina, kad nei vienas jų konfliktų su S. S. neturėjo (b. l. 117, 118, 120).

Nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, kad Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriuje atlikus tyrimą dėl specialiųjų priemonių ir kovinių imtynių veiksmų panaudojimo nuteistojo S. S. atžvilgiu bei jo savęs sužalojimo 2011-05-04 išvadoje Nr. 33-100 konstatuota, kad koviniai imtynių veiksmai ir specialiosios priemonės nuteistojo S. S. atžvilgiu panaudoti teisėtai, nepažeidžiant BVK 121 str. 1 d. 2 p. reikalavimų (b. l. 109-110). Be to, nenustačius Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., požymių, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012-02-13 nutarimu buvo nutrauktas pareiškėjo skundo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 125-128).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnai, pareiškėjo atžvilgiu panaudodami specialiąsias priemones, nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 120 str. ir 121 str. reikalavimų, todėl jų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti.

Nenustačius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėtų veiksmų, negali būti sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. Valstybei civilinė atsakomybė CK 6.271 str. pagrindu nekyla, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė