- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 1-27-298/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02192-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Nukentėjusysis
- L. I.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2011 04 07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 93 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. B. (V. B.) įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, 2012-11-18, apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), L. I. atidarius savo namo įėjimo duris, į tarpdurį įkišo koją ir prieš šeimininkės valią užėjo į koridorių, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, kur panaudojęs fizinį smurtą prieš L. I., pasireiškusį tuo, kad stipriai paėmęs L. I. už pečių ir sukeldamas jai fizinį skausmą įstūmė ją į koridoriaus gilumą. Po to, kai L. I. pavyko ištrūkti nuo jo ir pabėgti į lauką, jis iš kambario pagrobė L. I. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6030“- 60 Lt vertės su SIM kortele-15 Lt vertės ir mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6060“- 60 Lt vertės su SIM kortele-15 Lt vertės, tuo padarydamas L. I. 150 Lt turtinę žalą.
Savo veiksmais V. B. (V. B.) padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. B. (V. B.) kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog kartu su tėvais gyvena (duomenys neskelbtini) Netoli jų gyvena I. šeima. Su K. I. jam vieną kartą teko išgerti autobusų stotelėje, o su L. I. jokių reikalų neturėjo. 2012-11-18 jis gėrė su savo draugais. Keturiese išgėrė 3 l degtinės. Pabaigęs gerti, nutarė užeiti ir ką nors pavogti pas L. I., o jeigu namuose būtų K., tai tada jis išgertų su juo. Įėjimo durys buvo užrakintos. Jis pasibeldė. L. atidarė. Kad moteris neuždarytų durų, jis pakyšo koją ir, užėjęs į koridorių, stipriai ją pastūmė, kad netrukdytų, nes L. nenorėjo jo įleisti. Jis neklausė kur yra K., o iškart nuėjo į kambarį, laikydamas L. už rankos. Tačiau moteris išsisuko ir per atsargines duris pabėgo pas kaimynus. Jam nepavyko pasivyti L., jis sugrįžo pas ją į namus, užsirakino iš vidaus. Po kurio laiko L. sugrįžo su S. K. ir J. R.. Jis užlipo į antrą aukštą, nuo stalo paėmė du mobiliojo ryšio telefonus „NOKIA“ su SIM kortelėmis ir išėjo per atsargines duris iš kitos namo pusės. Namuose buvo ir daugiau vertingų daiktų, tačiau jam reikėjo tik telefonų, nes žinojo kur galima juos parduoti. Norėjo užsidirbti. Nubėgęs pas save į namus, vogtus telefonus paslėpė po lovą. ( b.l. 62)
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. (V. B.) papildomai parodė, kad nuėjo pas nukentėjusiąją namo, nes norėjo atkeršyti nukentėjusiosios vyrui- K.. Pastarasis žino už ką. Norėjo išgerti su K., o po to jį sumušti.
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. (V. B.) savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu: parodęs kokiu būdu įsibrovė į namą, kokį smurtą panaudojo prieš L. I., kokia kreiptim L. I. pabėgo, iš kur jis pagrobė telefonus ir kur paslėpė. ( b.l. 40-51)
Nukentėjusioji L. I. parodė, kad 2012-11-18 nuo 14.30 val. iki 15 val. buvo viena namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Kažkas paskambino į duris. Kai pažiūrėjo į skylutę, tai nieko nebuvo. Pagalvojo, kad kažkas pajuokavo. Galvojo, gal vyras atėjo. Atidarė duris. Pažįstamas, kaimynas V. B. pastatė koją tarp durų, griebė jai už drabužių. Jis nieko nesakė. Nesuprato ar jis blaivus, ar ne. Išsisuko nuo jo bei išbėgo pro kitą namo išėjimą. V. B. ją vijosi per visus kambarius. Visą laiką jis nieko nesakė. Ji labai išsigando, buvo šoke. Nubėgo pas kaimynus ir tik tada nusiramino. Kaltinamasis visada toks, jį visi kaime bijo. Bijojo, kad jis gali ją užmušti. Anksčiau kaltinamasis buvo pas juos namuose. Jis buvo pagrobęs kompiuterį. Tai buvo gal prieš 3 metus. Santykiai su juo buvo normalūs. Nubėgo pas kaimynę R. K., kuri gyvena per gatvę nuo jos. Pas R. K. sėdėjo kita kaimynės S. V.. Pastaroji pasakė, kad reikia grįžti pas ją. Pakeliui sutiko S. pažįstamą J. R.. Trise nubėgo pas ją namo. Iš vienos pusės durys buvo užrakintos iš vidaus. Kaltinamasis uždarė juos. Nubėgo į kitą pusę, į atsarginį įėjimą. Durys irgi buvo užrakintos. Per antro aukšto langą pastebėjo, kad kambaryje vaikšto V. B.. Rėkė jam, kad pastarasis išeitų. Po kažkiek laiko V. B. pabėgo pro atsargines duris. J. R. rėkė ant jo, tačiau V. B. nubėgo kažkur. Į savo namą užėjo pro atsargines duris. S. ir J. nuėjo namo. Antrame aukšte ant stalo nerado 2 mobiliojo ryšio telefonų „NOKIA“ su SIM kortelėmis. Tada iškvietė policiją ir pranešė, kad pagrobti 2 telefonai, kurie gulėjo ant stalo antrame aukšte. Kiekvieno telefono kaina po 60 litų ir SIM kortelės po 15 litų. Telefonai jai grąžinti. Juos atidavė tardytoja. Telefonai buvo tvarkingi, tik kortelių nebuvo. Jokio ieškinio nepateikė. Telefonus policija rado pas V. B. po lovą. Fizinį skausmą kaltinamasis jai sukėlė. Jis griebė ją už drabužių, bet paėmė ir už kūno. Ji išsisuko nuo jo. Kaltinamasis ją pastūmė. Mėlynių neliko. Labai išsigando. Jei jis ją negriebtų, elgtųsi kaip žmogus, tai aišku ji niekur nebėgtų.
Liudytoja S. V. parodė, kad patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2012-11-18, apie pietus, pas ją į namus atbėgo kaimynė L. I. ir isteriškai pradėjo rėkti, kad ją nori užmušti kaimynas V. B.. Pati L. nieko negalėjo paaiškinti, todėl ji kartu su žentu J. R. ir L. nuėjo prie pastarosios namo. Visos durys buvo užrakintos, o viduje vaikščiojo V. B., kuris po kurio laiko ramiai išėjo ir nuėjo link kaimo. Vėliau iš L. I. ji sužinojo, kad V. B. iš namo pavogė 2 mobiliojo ryšio telefonus. ( b.l. 26)
Teisiamajame posėdyje liudytoja S. V. papildomai parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Yra nukentėjusiosios ir kaltinamojo kaimynė, tai juos pažinojau. 2012-11-18 sėdėjo pas savo brolio žmoną R. M.. Atbėgo L. I. labai susinervinusi. Ji atrodo sakė, kad ją vos nenužudė. Po to išsiaiškinome, kad kaltinamasis atėjo pas ją namo ir ją užpuolė. Ji paprašė pagalbos. Kaip tik atvažiavo jos žentas J. R.. Pasakė jam, kad jis padėtų L.. L. sakė, kad kaltinamasis dar vaikšto po jos namus. L. isteriškai rėkė, kad ją norėjo nužudyti V. B.. Trise nuėjo pas L., prie pastarosios namų. Abudu duris buvo užrakintos iš vidaus. Apėjo aplink namą. Galvojo, kaip įeiti į namus. L. rėkė, kad antrame aukšte vaikščioja V. B.. Kai jie stovėjo kitoje namo pusėje, tai V. B. išėjo pro kitą namo pusę. Pastarąjį pamatė tik lauke, 10-15 metrų nuo namų. V. B. nuėjo į savo namų pusę. J. R. sustabdė pastarąjį, bet ką jam sakė nežino. Po to nuėjo su J. namo. Po kelių minučių atbėgo L. ir paprašė duoti telefoną paskambinti policijai, nes dingo du jos telefonai. V. B. mėgėjas išgerti. Jokių konfliktų su juo neturėjo.
Kaltinamojo V. B. (V. B.) kaltė taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolu ( b.l. 5), daiktų apžiūros protokolu ( b.l. 52), daiktų parodymo atpažinti protokolais (b.l. 18-21).
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. B. (V. B.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Kaltinamojo gynėjas prašo jo veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., kadangi teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad nuėjo pas nukentėjusiąją namo, nes norėjo atkeršyti nukentėjusiosios vyrui- K., norėjo išgerti su K., o po to jį sumušti. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. B. (V. B.) kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas girtas nusprendė užeiti pas L. I. ir ką nors pavogti, po to panaudodamas prieš L. I. fizinį smurtą įsibrovė į jos namus ir, kai pastaroji pabėgo, iš namo pagrobė 2 mobiliojo ryšio telefonus. Tai patvirtino ir nukentėjusioji, paaiškindama, kad V. B. iš karto panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, įsibrovė prieš jos valią į namą, o, kai ji išsigandusi pabėgo, užsirakino jos name ir iš ten pagrobė 2 mobiliojo ryšio telefonus. Kaltinamasis neklausė kur yra jos vyras K.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo V. B. veiksmai buvo nukreipti padaryti plėšimą įsibrovus į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad nusikaltimas, numatytas BK 180 str. 2 d. priskiriamas sunkiams nusikaltimams, į kaltės formą – tyčią, padarymo motyvus, tikslus, pasekmes, į tai, kad V. B. anksčiau neteistas, tačiau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, baustas administracine tvarka, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta reali laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.
nusprendė:
V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. bei jį nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. reikalavimais V. B. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūta laiką nuo 2012 11 18 iki 2012 11 20.
Bausmės pradžią V. B. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.