Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. RV-25-832 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam S. D.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 11 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 6 d. – 1 metai 5 mėnesiai 5 dienos, 1/2 bausmės dalį atliko 2021 m. vasario 11 d.

Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu laikytinas dvigubu baudžiamumu. Lygtinio paleidimo galimybė neturėtų būti diferencijuojama pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Taip pat nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Šio instituto taikymas turėtų būti siejamas išimtinai tik su bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nuteistojo resocializacijos laipsniu. Nuteistasis net septynis kartus skatintas, taip pat pripažįsta, jog praeityje buvo pasirinkęs destruktyvų problemos sprendimo būdą, nes neįvertino visų savo veiksmų pasekmių. Šiuo metu jis gali paaiškinti savo elgesį, atpažįsta savo problemines sritis. Nuteistasis bausmės vykdymo metu geba laikytis nustatytos tvarkos, paklusti reikalavimams, kas rodo, jog jis neturi polinkio elgtis rizikingai ir neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. S. D. turi stiprius socialinius ryšius, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais. Lygtinio paleidimo atveju jis turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Šiuo metu nuteistojo buvimas su savo artimaisiais yra būtinas. (Duomenys neskelbtini) (b. l. 1–10).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. D. skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

S. D. (duomenys neskelbtini). Anot nuteistojo, jis yra keletą metų dirbęs staliumi baldžiumi, po to pradėjo dirbti pagal patentą paminklų statybose, liedavo jiems pamatus, statydavo tvoreles. Žiemos metu garažuose atlikinėdavo automobilių kėbulo darbus. Taip pat kelis mėnesius yra dirbęs (duomenys neskelbtini) tiekėju. Nuteistojo teigimu, jį paprašė išeiti iš darbo, nes darbdaviui nepatiko jo kriminalinė praeitis. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu iš S. D. buvo priteista iš viso 111 600 Lt dydžio suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Oficialių duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs nusikaltimu (nužudymu) padarytą turtinę ir neturtinę žalą, gauta nebuvo. Po laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis siekė kurti asmeninį ir šeimos gerbūvį, todėl dirbo neoficialiai statybų sektoriuje – remontuodavo butus. Oficialios darbo patirties vengė dėl galimų antstolių išskaitų iš gaunamų pajamų. Tačiau dalyvavo darbo biržos organizuotoje profesinio mokymo programoje, įgijo vairuotojo pažymėjimą su A, B, C, D ir E kategorijomis. Ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu S. D. nebandė įsidarbinti, tačiau įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. 2023 m. nuteistasis baigė (duomenys neskelbtini) profesiją. (Duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 21 d. išduotoje charakteristikoje nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. 2023 m. kovo 10 d. S. D. leista užsiimti individualia veikla – 3D detalaus plano vizualizacija, 3D kompiuteriniu maketavimu, dizainu ir rūbų dekoravimu. Nuo 2023 m. liepos 10 d. jo vykdoma individuali veikla – dizainas ir rūbų dekoravimas, prilyginta darbinei veiklai. 2023 m. sausio 23 d. nuteistasis pateikė su fiziniu asmeniu pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią atlieka baldų projektavimo darbus. Nuteistasis pateikė antstolio raštą, kad (duomenys neskelbtini) išieškoma 311,64 Eur suma buvo išieškota. Pernai S. D. uždirbo 1 200 Eur, o šiais metais – 2 800 Eur. Gautas pajamas siunčia vaikų išlaikymui. Nuteistasis finansiškai išsilaiko pats, padeda sugyventinė ir draugai. 2024 m. vasario 7 d. duomenimis, Vilniaus kalėjimas neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo. Po paleidimo iš kalėjimo ketina dirbti (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė šios bendrovės direktorės 2023 m. rugsėjo 8 d. išduotą raštą, kuriame pažymėta, jog bendrovė suteiktų nuteistajam darbą tiekimo grandyje, mokant mėnesinį 1 100–1 200 Eur dydžio darbo užmokestį.

Nuteistasis teigia, kad niekada nevartojo narkotinių medžiagų, o alkoholį vartojo saikingai, retai, tokie vartojimo įpročiai nekėlė sunkumų šeimoje ar savęs realizavimui kitose srityse. Byloje nėra duomenų, nurodančių į S. D. piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais ar narkotinių medžiagų vartojimą.

S. D. yra linkęs ieškoti savo netinkamo elgesio pateisinimo būdų, kas apsunkina jo galimybę objektyviai įvertinti savo gyvenimo situaciją, identifikuoti problemines, rizikingas sritis ir siekti jų koregavimo, valdymo. Nuteistasis nesugebėjo išskirti nė vienos probleminės srities, susijusios su jo nusikalstamumu. Vienintelė problema, kurią nurodė nuteistasis, yra tų pačių klaidų kartojimas. Tačiau detalizuoti, kokias būtent klaidas jis kartoja, nuteistasis nesugebėjo. S. D. būdingas vienpusiškas situacijos vertinimas, polinkis atsakomybę už klaidas ir nesėkmes perkelti aplinkybėms ir susiklosčiusioms situacijoms, tokiu būdu minimizuojant savo negatyvų vaidmenį netinkamuose poelgiuose. Mąstymo ypatumai susiformavę, gali būti koreguojami tik esant paties nuteistojo apsisprendimui.

Vertinimo metu buvo nustatyti nuteistojo elgesio kriminogeniniai veiksniai: 1) statiniai – didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (3); įvykdė labai sunkų nusikaltimą, neišnykus teistumui, pripažintas pavojingu recidyvistu; nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis; kategoriškai neigia kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų; stebima išliekanti sunkėjanti nusikaltimų dinamika; 2) dinaminiai – oficialios darbinės parties stygius; darbinės patirties stoka; nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo stiliaus bei socialinės aplinkos ypatumai, kurie skatino nusikalstamo elgesio raišką; objektyvaus savivaizdžio stoka; negebėjimas įsavinti ir priimti savo negatyvios patirties; kontroliuojantis elgesys; nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai; mąstymui būdingas kategoriškumas; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; atsakomybės už savo negatyvius veiksmus neprisiėmimas; 3) apsauginiai – formaliai patvirtino gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybes po paleidimo iš įkalinimo įstaigos; sulaukia šeimos narių paramos bei palaikymo.

Teismas, įvertinęs išdėstytą, taip pat palyginęs Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. kovo 14 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-490 (asmens b. III t. 1 d. 14–26 b. l.) su ankstesnėmis nuteistojo atžvilgiu atliktų socialinių tyrimų išvadomis (asmens b. l. II t., 1 t. 108‑118, 127–137, 148–159, 179–190), nustatė, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu S. D. neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme. Nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos priemones (iš viso 21), t. y. mokėsi, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, paskaitose ir kt. S. D. vykdo individualią veiklą, kuri buvo prilyginta darbinei veiklai, ir gauna iš to pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad keitėsi nuteistojo požiūris į darbą, didėjo jo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje, stebimas socialinio tyrimo išvadose fiksuotų jo kriminogeninio elgesio dinaminių veiksnių skaičiaus sumažėjimas (pirmojo tyrimo metu nustatyta 14 dinaminių veiksnių, o paskutiniojo tyrimo metu nustatyta 12 dinaminių veiksnių). Be to, nuo 2020 m. nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, taip pat buvo septynis kartus skatintas už nustatytos tvarkos nepažeidinėjimą, pareigūnų teisėtų reikalavimų vykdymą ir kt. S. D. palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, turi formaliai patvirtintą gyvenamąją vietą ir darbovietę lygtinio paleidimo iš kalėjimo atveju. Taip pat byloje nėra duomenų, nurodančių į jo priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Kartu teismas pastebi, kad didžiąją dalį nuteistojo kriminogeninio elgesio veiksnių sudaro būtent dinaminiai veiksniai, kurie visose socialinio tyrimo išvadose išlieka analogiški. Akcentuotina, kad šie veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio kalėjime, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Pastebėtina, kad dauguma nustatytų dinaminių veiksnių yra susiję su nuteistojo mąstymu, nuostatomis, savirefleksija. S. D. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų įvykdymo nepripažįsta, nėra kritiškas savo veiksmams, negeba priimti savo negatyvios patirties, formuoti objektyvų savo įvaizdį, yra linkęs ieškoti savo netinkamo elgesio pateisinimo būdų, kas apsunkina jo galimybę objektyviai įvertinti savo gyvenimo situaciją, identifikuoti problemines, rizikingas sritis ir siekti jų koregavimo, valdymo. Nors S. D. savo skunde prieštarauja tokiai išvadai, tačiau jame vėlgi neidentifikuoja jokios konkrečios problemos, kuri sąlygojo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio pasirinkimą. Nuteistojo mąstymo ypatumai yra susiformavę, todėl gali būti koreguojami tik esant paties nuteistojo apsisprendimui. Atsižvelgiant į tai, itin reikšmingos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalies mažinimas yra glaudžiai susijęs su psichologine pagalba. Nepaisant to, nuteistasis atsisako kalbėti su psichologu apie savo nusikalstamo elgesio istoriją, dėl to nėra sąlygų konsultacijoms. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis vykdė praktiškai iš karto po to, kai baigėsi jo atžvilgiu taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas. Kitaip tariant, S. D. sugebėjo laikytis formalių elgesio taisyklių siekdamas sau palankesnės teisinės padėties, tačiau bendras jo požiūris į teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi nepasikeitė ir jis pakartotinai nusikalto, įvykdydamas naujus sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu S. D. kelis kartus atliko tam tikrus veiksmus, nukreiptus į jo motyvacijos bendradarbiauti su psichologu demonstravimą. Tačiau, kaip minėta, faktiškai jis atsisakė kalbėti apie problemines savo gyvenimo sritis, jų visiškai nepripažino, dėl to nebuvo sąlygų psichologinių paslaugų teikimui. Psichologo akcentuota, kad paskutinių konsultacijų metu nuteistasis siekė įtikinti psichologą rašyti pozityvesnį atsiliepimą apie jo dalyvavimą, pasireiškė manipuliatyvus elgesys. Daugiau duomenų apie individualų psichologinį S. D. konsultavimą byloje nėra. Iš to seka, kad nuteistasis nededa realių pastangų keisti savo mąstymą ir nuostatas, dirbti su psichologu, siekti teigiamų konsultacijų rezultatų, kuriuos, be kita ko, atspindėtų ženkliai sumažėjęs dinaminių veiksnių kiekis. Atsižvelgiant į išdėstytą, S. D. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kol kas negali būti pripažinta akivaizdžia.

Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai S. D. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis daro pažangą keisdamas savo elgesį ir mažindamas pakartotino jo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes, kaip jau minėta, jo asmens byloje nėra pakankamai duomenų apie jo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, objektyviais veiksmais pagrįstas pastangas keisti savo mąstymą ir nuostatas, jo realaus darbo su psichologu rezultatus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.

Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį, ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. D. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. RV-25-832 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam S. D.“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.