Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-72/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-04
Bylos Nr.
1S-72/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Algimantas Venckus
Advokatai
Adomas Liutvinskas, Rasa Kučinskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1S-72/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2, 2.1.16.1.2.1.1, 2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Algimantas Venckus

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,gynėjai advokatei Rasai Kučinskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios E. K. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria E. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 26 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamosios gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. įtariama tuo, kad ji nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2009 m. spalio 24 d., veikdama Lietuvos Respublikoje ir vykdydama Rusijos Federacijoje veikiančių islamistinių teroristinių grupuočių narių nurodymus, teroro ir visuomenės įbauginimo dėl religinių įsitikinimų tikslu, siekdama kaip savižudė sprogdintoja nenustatytoje vietoje Rusijos Federacijoje šių asmenų nurodymu susisprogdinti, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, vykdė parengiamuosius veiksmus šio sunkaus nusikaltimo padarymui : mokėsi gaminti sprogmenis ir juos detonuoti, gavusi iš Rusijos Federacijoje veikiančių nenustatytų asmenų lėšų kelionei į Rusijos Federaciją teroro aktui vykdyti, tuo tikslu įsigijo Lietuvos Respublikos piliečio pasą E. K. vardu, kreipėsi į Rusijos Federacijos ambasadą Rusijos Federacijos vizai gauti ir šią vizą gavusi 2009 m. spalio 24 d. pasikėsino išvykti į Rusijos Federaciją teroro akto susisprogdinant vykdymui, tačiau buvo Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigūnų sulaikyta, t. y. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 250 straipsnio 5 dalyje.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka įtariamoji E. K. sulaikyta 2009 m. spalio 24 d., kardomoji priemonė – suėmimas jai paskirta 2009 m. spalio 26 d., vėliau suėmimo terminas įtariamajai buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi įtariamajai E. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. K. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ji įtariama padariusi sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, dėl ko jai gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė, bei tai, kad ji nesaistoma tvirtais socialiniais ryšiais, neturi darbo, teismo manymu, yra pagrindas manyti, jog būdama laisvėje E. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismas nutartyje nurodė, kad nusikaltimo, kurio padarymu įtariama E. K. pobūdis, jo pavojingumo bei sunkumo laipsnis, leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. būdama laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Skundu įtariamosios E. K. gynėjas adv. Adomas Liutvinskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį.

Skunde nurodo, kad nepagrįsta yra teismo išvada, jog jo ginamajai, pakeitus kardomąją priemonę, ji gali slėptis arba realizuoti užkardytą sumanymą. Be to, teismas darydamas minėtą išvadą, neįvertino, kad E. K. internetiniai draugai, gyvenantys Rusijos Federacijoje, yra sulaikyti.

Gynėjas skunde pažymi, kad įtariamosios ketinimas nusižudyti Rusijos Federacijoje, šiuo metu, jos pačios, vertinamas kaip visiškas nesusipratimas. Be to, teismas neatsižvelgė į įtariamosios sveikatos būklę, nes ji serga nuo vaikystės, todėl, gynėjo nuomone, ketinimą nusižudyti galėjo įtakoti jausmai, o ne kokie kiti motyvai. Nors įtariamoji Lietuvoje neturi šeimos, turto, legalių pajamų, tačiau yra jauno amžiaus, todėl paminėtos aplinkybes negali būti pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga, kadangi suėmimo tęsimo grindimas gautų iš Rusijos Federacijos dokumentų vertimu į lietuvių kalbą negali būti pripažintas pakankamu, konstatuoti, jog byla didelės apimties ir sudėtinga. Be to, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas apskritai negali nulemti kardomosios priemonės - suėmimo būtinumo. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. K. dėl visų pareikšto įtarimo aplinkybių davė išsamius parodymus ne tik tyrimą atliekančiam prokurorui, bet juos patvirtino apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajai suėmimo terminą nevertinto aplinkybės, kad E. K. kardomajame kalinime išbuvo jau šešis mėnesius.

Gynėjas taip pat skunde pažymi, kad E. K. kardomasis kalinimas negali būti pateisinamas viešuoju interesu, nes jai iškeltoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad jos ketinimas nusižudyti būtų sukėlęs kokių nors padarinių, todėl tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti paskyrus jai švelnesnes kardomąsias priemones.

Gynėjo nuomone, aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo nuostatas bei Europos Žmogaus teisių teismo (toliau EŽTT) jurisprudenciją.

Teismo posėdyje suimtos įtariamosios E. K. gynėja prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamosios E. K. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi įtariamajai E. K. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamoji E. K. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatyta BK 250 straipsnio 5 dalyje. Tokie duomenys yra: BPK 154-160 straipsnių numatyta tvarka atliktų slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo duomenys, liudytojų bei liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas parodymai, įtariamosios E. K. parodymai, duoti 2009 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, prokuroro vykdytų įtariamosios apklausų metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, banko pažyma, duomenys iš Rusijos FST, kita rašytinė bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamosios E. K. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurio padarymo pareikšti įtarimai E. K. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi, E. K. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad ji, būdama laisvėje ir suvokdama gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. E. K. įtariama padariusi sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui ir dėl to jai gali būti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl, Apeliacinio teismo nuomone, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamoji, būdama nesuimta, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad E. K. nesimoko ir niekur nedirba, kartu su šeima negyvena, turi jai patikimų ryšių užsienyje, nes buvo sulaikyta beišvykstanti iš Lietuvos. Taigi, visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdama nesuimta E. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo.

Nors įtariamosios gynėjas skunde nurodo, jog E. K. internetiniai draugai, gyvenantys Rusijos Federacijoje, yra sulaikyti, jos ketinimas nusižudyti Rusijos Federacijoje, šiuo metu pačios, vertinamas kaip visiškas nesusipratimas, ji serga nuo vaikystės, tačiau Apeliacinio teismo manymu, šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas galintis padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog E. K. būdama laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes ji įtariama padariusi sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, nusikaltimo, kurio padarymu įtariama E. K. pobūdis, jo pavojingumo bei sunkumo laipsnis, leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. būdama laisvėje, jai inkriminuojamą veiką visgi gali padaryti, nes ji buvo užkardyta rengimosi stadijoje. Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad būdama nesuimta E. K. gali įvykdyti savo sumanymą, todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą daugiau kaip šeši mėnesiai, be bendrųjų, yra būtini ir specialieji suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nes joje vienu metu atliekama ir reikalinga atlikti daug sudėtingų ikiteisminio tyrimo veiksmų, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek iš užsienio valstybėse. Šiuo metu E. K. paskirta pakartotinė kompleksinė psichiatrinė – psichologinė teismo ekspertizė, reikalinga skubiai paruošti papildomą teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai, prašant atlikti didelės apimties ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmus, apklausiant šioje valstybėje gyvenančius liudytojus. Be to, reikalinga organizuoti 2010 m. balandžio 1 d. gauto labai didelės apimties teisinės pagalbos prašymo iš Rusijos Federacijos FST vertimą iš rusų kalbos į lietuvių. Apeliacinio teismo nuomone, dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi E. K. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas viršijant šešis mėnesius. Pažymėtina, kad minėtas straipsnis numato, kad, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminas gali būti tęsiamas iki aštuoniolikos mėnesių, E. K. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios minėtame straipsnyje numatytos suėmimo taikymo trukmės neviršija. Tai, kad įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu duoda išsamius parodymus negali būti vertinama kaip ikiteisminio tyrimo pabaiga ar būti pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Be to, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atliekami išimtinai tik su suimtu įtariamuoju.

Taip pat iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad, po paskutinio termino pratęsimo E. K. , buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai: papildomai apklausta pati įtariamoji E. K. , apklaustas anoniminis liudytojas Nr. 1, paruošti ir išsiųsti du pagalbos prašymai Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai, atliktos kratos ir kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismas pastebi, kad ikiteisminis bylos tyrimas atliekamas intensyviai ir nėra vilkinamas, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajai E. K. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę E. K. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu E. K. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų. Apygardos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 reikalavimų, Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių apsaugos kon­ven­ci­jos 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies nuo­sta­tų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti at­im­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, nepažeidė.

Kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamosios E. K. gynėjo adv. A. Liutvinsko skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Jonas Algimantas Venckus