Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 5 p., 284 str. 1 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. V. dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o būtent:

2016-01-23 d. apie 09:30 val. (duomenys neskelbtini) , V. Š. gyvenamojo namo kieme V. V., buitinio konflikto metu užpuolė V. Š. ir tyčia rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą, smūgiu pargriaudamas V. Š. ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką V. V. gulinčiam V. Š. ne mažiau kaip tris kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Mušdamas ir spardydamas V. V. sukėlė nukentėjusiajam V. Š. fizinį skausmą ir padarė įvairius sužalojimus, tame tarpe ir atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą- galvos sumušimą su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva kaktos kairėje, poodinėmis kraujosrūvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po akių junginėmis, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva lūpos gleivinėje, viršutinio dešiniojo 12 danties kramtomojo paviršiaus kampo nuskėlimu, odos nubrozdinimu šalia kairės išorinės klausomosios landos, poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, galvos minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis kairės plaštakos, nugariniame paviršiuje, piršto tiesiajame paviršiuje, dešinės šlaunies bei blauzdos išoriniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Dėl minėtų sužalojimų V. Š. sirgo nuo 2016-01-23 iki 2016-02-29, kentė fizinį skausmą, išgyveno dėl subjauroto veido, ir tokiais tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Apklausus kaltinamuoju V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-01-23 ryte jam paskambino verkdama mama ir pasakė, kad ją sumušė kaimynas. Važiuodamas pas mamą, kieme pamatė kaimyną V. Š.. Išlipęs iš automobilio, nuėjo su juo pasikalbėti. V. Š. pradėjo jį keikti, bei pribėgęs griebė už nugaros, o jis sukdamasis jį parvertė ant žemės bei pasilenkęs paklausė V. Š., kodėl jis muša mamą. Policijos dėl mamos sumušimo nekvietė, nes norėjo su kaimynu pats pasikalbėti. Nurodo, kad buvo užpultas V. Š. ir tik gynėsi. Jokių veiksmų prieš V. Š. nedarė, tik stūmė jį nuo savęs, o kai šis gulėjo ant žemės, padavė jam ranką. Nurodė, kad V. Š. jam daug kartų spyrė, buvo mėlynių. Po šio įvykio nuvažiavo pas mamą. Mano, kad yra kaltinamas be pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės neprisipažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedų duomenimis, akistatos protokolo duomenimis.

Nukentėjusysis V. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-01-23 valė sniegą iš namų kiemo. Pamatė iš kaimynų Valiukų kiemo dideliu greičiu išvažiuojant automobilį. Už namo pamatė V. V. stovintį prie garažo. V. V. pradėjo eiti link jo sakydamas, ko lendu prie jo mamos. V. V. pasakė, kad užmuš jį, jei lįs prie mamos. Tada sukosi nuo jo nueiti, bet gavo smūgį į kairįjį smilkinį, nuo kurio parkrito ant žemės bei juto kitus smūgius į galvą. Suprato, kad smūgiuojama iš kojos. Teigia, kad atsipeikėjo namuose, kai buvo policija. Su kaimyne V. seniai konfliktavo dėl palaidų šunų. Dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2016-01-23 iki 2016-02-26. Nurodo, kad gydėsi ambulatoriškai. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 2232,21 Eur turtinės žalos, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nes patyrė stresą, didelį fizinį skausmą, sutriko bendravimas su draugais ir 510 Eur bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad V. V. ruošėsi užpuolimui.

Liudytoja B. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji 2016-01-23 buvo namuose ir ruošė pusryčius. Pro virtuvės langą pamatė, kaip prie jos sutuoktinio priėjo vyras ir jam smogė, po ko sutuoktinis apvirto. Tada 1,6 metų vaiką nuvedė į kitą kambarį pas sesę ir išbėgo į lauką. Netoli išvažiavimo iš kiemo pamatė, kaip kaimynės sūnus spardo jos sutuoktinį. Kaimynas, pamatęs ją sėdo į automobilį ir nuvažiavo pasakydamas, kad nelįsčiau prie jo motinos, nes užmuš. Sutuoktinis tada dar buvo sąmoningas, o parvedus į namus elgėsi neadekvačiai. Nurodo, kad su kaimynais konfliktuoja dėl šunų. Nurodo, kad niekas dėl įvykio neatsiprašė. Įvykis įvyko kieme. Matė kaip sutuoktinį mušė dviejose vietose, o kraujo dėmės buvo po virtuvės langu ir netoli kelio. Iškvietus greitąją pagalbą sutuoktinis buvo išvežtas į ligoninę, o padarius tyrimus buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Vaistus gėrė kol buvo nedarbingumo būklės.

Liudytojas V. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-01-23 ėjo į autobusų stotelę. Norint į ją nueiti, reikia praeiti kaimynų Šmitų ir Valiukų sklypus. Einant pro Š. namą, žmonių kieme nematė, todėl nieko apie įvykį pasakyti negali. Žino, kad kaimynai konfliktuoja dėl šuns.

Liudytoja V. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-01-23 07:30 val. vedė šunis pasivaikščioti ir pamatė kaip iš garažo išeina kaimynas V. Š. ir laikė rankoje kastuvą mediniu kotu. Kaimynas ėjo link jos ir kastuvo kotu trenkė jai per galvą, po to į nugaros šoną. Nurodė, kad dėl šio įvykio policijai neskambino, paskambino sūnui ir pasakė kas atsitiko. Įvykio tarp V. Š. ir sūnaus V. V. nematė. Nurodė, kad įvykį matė O. P., iš kurios ji perka kiaušinius.

Liudytoja O. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-01-23 rytą atvežė V. V. kiaušinius. Jos kieme nebuvo. Iš gretimo kiemo išgirdo negražius žodžius ir pamatė, kaip aukštas vyras koliojosi ir mažesniam vyrui paėmęs už nugaros norėjo spirti. Mažesnis vyras taip pat spyrė, mosavo rankomis. Matė kaip iš kaimynų namo išėjo moteris. Nurodė, kad kai aukštasis vyriškis griebė mažąjį, šis mosikavo ir matyt trenkė, nes aukštasis vyriškis nukrito. Jam nukritus, žemesnysis buvo prie jo pasilenkęs, ką jam sakė, ar klausė, nurodyti negalėjo. Kad parkritusiam žmogui V. V. spyrė, nematė. Nurodė, kad gatvėje žmonių nebuvo. Rugpjūčio mėnesį, būnant pas V. V., paklausė, ko vyrai susimušė. Tada paaiškėjo, kad vienas iš vyrų buvo V. V. sūnus. Nurodo, kad Šmitų nepažįsta. Kai vyrai konfliktavo, išvažiavo namo ir kuo viskas baigėsi, nežino. Didysis vyriškis buvo agresyvesnis. Kad vyrai būtų konfliktavę kitoje vietoje, nematė.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. 6 167/2016(03) nustatyta, kad tiriamasis V. Š. patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą – galvos sumušimą su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po akių junginėmis, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva lūpos gleivinėje, viršutinio dešiniojo 12 danties kramtomojo paviršiaus kampo nuskėlimu, odos nubrozdinimu šalia kairės išorinės klausomosios landos, poodine kraujosruva, dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, galvos minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis kairės plaštakos, nugariniame paviršiuje, piršto tiesiajame paviršiuje, dešinės šlaunies bei blauzdos išoriniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje (b. l. 184-188, t. 1).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir fotonuotraukų nustatyta, kad nukentėjusysis V. Š. ir jo sutuoktinė B. Š. davė parodymus įvykio vietoje, kurio metu buvo tikslinamos V. Š. sumušimo aplinkybės, t. y. parodo užpuolimo vietą, smūgių sudavimo vietas (b.l. 72-78, 109-115, t. 1).

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. Š. ir kaltinamasis V. V. lieka prie savo pozicijų (b.l. 81-84, t. 1).

Pagal LR BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio arba bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Pagal šio straipsnio antros dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis V. V. parodė, kad 2016-01-23 ryte jam paskambino verkdama mama ir pasakė, kad ją sumušė kaimynas. Atvažiavęs į kaimą, kieme pamatė kaimyną V. Š., tad sustojęs ir išlipęs iš automobilio, nuėjo pas jį pasikalbėti dėl mamos. Nurodo, kad V. Š. jį užpuolė, o jis tik gynėsi. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina jo gynybinę versiją, kaip bandymą išvengti atsakomybės. Tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolų su fotonuotraukom duomenimis, akistatos protokolo duomenimis. V. V. neturėjo teisės eiti į svetimą kiemą. Jo versija, kad ėjo ginti užpultos mamos yra nepagrįsta, nes byloje nėra įrodymų, kad motinos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, nes dėl V. V. skundo dėl 2016-01-23 V. Š. smurtinio išpuolio, nuo kurio ji nukentėjo, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o skundų dėl šio atsisakymo pradėti tyrimą negauta. Nusikalstamos veikos padarymas vertintinas kaip įsisenėjusio kaimynų konflikto tęsinys. Liudytojos V. V. parodymai vertintini kaip nepatikimi, nes V. V. yra kaltinamojo motina, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi, o liudytoja O. P. nematė konflikto kilimo vietos ir eigos, ji matė tik konflikto pabaigą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nebuvo apklausta ikiteisminį tyrimą vykdančių pareigūnų ir parodymų nedavė.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. teisingai, nes jis dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo.

Kaltinamasis V. V. taip pat kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, kad taikant Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiamų padarinių, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo V. V. nusikalstama veika padaryta privačioje teritorijoje, t. y. nukentėjusiojo V. Š. kieme, todėl kaltininko veiksmai negalėjo sukelti BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kaltinamasis V. V. išteisintinas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios BK 284 str. 1 d. numatytų požymių.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. V. padarė apysunkį nusikaltimą, ankščiau neteistas, dirbantis, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. V. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, vidurkį ir bausmės vykdymą atidedant ( BK 55 str., 75 str.).

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš V. V. 1356,20 Eur žalos atlyginimo, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba patyrė turtinės žalos, išmokėdama nukentėjusiajam ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį bei pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo taip pat pateikė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, kuri patyrė žalos dėl nukentėjusiajam V. Š. suteiktų gydymo paslaugų ir prašo iš V. V. priteisti 187,57 Eur dydžio žalą. Kadangi žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo V. V. veiksmų, šią žalą jis privalo atlyginti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl 1356,20 Eur turtinės žalos atlyginimo bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 187,57 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl visiškai tenkinami.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 2323,21 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 510,00 Eur už advokatų paslaugas. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusysis parodė, kad dėl patirtų sužalojimų gydymo jis patyrė 2323,21 turtinę žalą, nes pirko vaistus, konsultavosi su įvairių sričių medikais dėl gydymo, yra reikalinga dantų protezavimo procedūra, jo prašoma priteisti turtinės žalos suma yra protinga, todėl iš kaltinamojo priteistina 2323,21 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. Š. naudai. Nukentėjusysis V. Š. prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant teisingą neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, turintis įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o V. V. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad dėl tokių kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, o padaryti sužalojimai neišvengiamai sąlygojo emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl kūno sužalojimų nukentėjusysis privalėjo gydytis, taip neišvengiamai patirdamas kilusius nepatogumus, o padaryti sužalojimai turėjo reikšmės jo gyvenimo kokybei. Kaltinamasis V. V. yra dirbantis asmuo, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, iš kaltinamojo V. V. priteistina 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. Š. naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, iš kaltinamojo V. V. nukentėjusiojo V. Š. naudai priteistina 510,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308 str. str. teismas

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu dviem metams šešiems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti du metus, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ne nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. išteisinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 4323,21 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 510,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiojo V. Š. naudai. Likusioje dalyje V. Š. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1356,20 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Priteisti iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 187,57 Eur žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Daiktinius įrodymus, saugomus baudžiamojoje byloje, t. y. laikmenas su įrašais, 2 vnt. (pritvirtintas prie bylos 2 tomo viršelio nugarėlės), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.