- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-33-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00336-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- D. R.
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. R. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje padarymą 5 metų 4 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2013 m. balandžio 6 d., bausmės pabaiga 2018 m. rugpjūčio 18 d..Praeityje teistas. 2016 m. lapkričio 10 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam D. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad šiuo metu nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad, taikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. prašo patenkinti jo skundą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Skunde nuteistasis nurodo, kad pagrindinės sąlygos dėl lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu įvykdytos.Nuteistasis skunde nesutinka, su tuo, jog teismas jo pažangą vertino nevisapusiškai. Nuteistasis nurodė, kad jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, ne kartą buvo išleistas į namus. Save vertina kritiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, supranta padarytas klaidas ir jų daugiau nekartos. Skunde pažymima, jog jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir tai leidžia spręsti, jog jis išsikėlęs ilgalaikius tikslus, kurių laikysis, todėl gali išeiti į laisvę anksčiau laiko. Tai teismas akcentavo, bet nevertino. Nuteistojo teigimu, jo darbai pataisos namuose suteikė jam darbinių įgūdžių ir padėjo apsispręsti dėl tolimesnės ateities, ką ir rodo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas. Apylinkės teismas detaliau visų aplinkybių nevertino, o atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą iš esmės motyvavo tuo, kad nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes nėra pagrindo manyti, jog jis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo teigimu, lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: nuo pozityvaus elgesio skatinimo iki kalinių skaičiaus mažinimo pataisos įstaigoje, todėl būtina vadovautis ne tik paskirtosios bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Kauno apygardos teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame prašoma nuteistojo skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.Nuteistojo D. R. skundas atmestinas.Lygtinio paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis D. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą spręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, t. y. aplinkybių visuma. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, D. R. charakterizuojančios aplinkybės, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 47 iki 38 balų, kad neturi galiojančių nuobaudų, skatintas, dalyvauja programose, vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, nelaikytinos prioritetinėmis vertinant nuteistąjį, kaip asmenybę bausmės atlikimo ir perauklėjimo proceso eigoje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad išlieka aktualūs nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: ankstesni nusikaltimai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su draugų įtaka. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, nors ir nelinkęs naudoti agresiją, tačiau yra keletas smurto panaudojimo atvejų, siekiant kitų žmonių paklusimo. Taip pat nustatyta, jog praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, o savo padarytas nusikalstamas veikas, lygindamas su kitų asmenų nusikaltimais, linkęs pateisinti. Be to, pažymima, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog jis per bausmės atlikimo laiką nebuvo nei karto baustas, neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, kadangi iš pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, jog jis pataisos įstaigoje buvo baustas už disponavimą draudžiama programine įranga ar modemu, skiriant nuobaudą. Nors nuobauda negalioja, tačiau tai charakterizuoja nuteistąjį. D. R. anksčiau teistas 4 kartus už nusikaltimus nuosavybei, plėšimus, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šiuo metu atlieka bausmę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais bei narkotinėmis medžiagomis.Aukštesnysis teismas pažymi, kad stebima nuteistojo elgesio pozityvi kaita ir jos įvertinimas, tačiau šiuo metu tai dar neduoda pagrindo konstatuoti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką tokia apimtimi, kuri leistų jau neabejotinai teigti, kad D. R. galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas. Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šik tiek sumažėjusi, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau aukščiau paminėtų aplinkybių visuma dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, šiuo metu jau būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Išanalizavus bylą konstatuojama, jog atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. ir su intensyvia priežiūra jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. R. skundą atmesti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.