Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo pranešėjos Rasos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens “Amicus hotel” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims BUAB “Kamintras”, UAB “Amicus hotel”.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nagrinėjamu atveju, skolininkas UAB „Kamintras“ yra bankrutuojanti įmonė, dėl ko remiantis Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnio nuostatomis visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimai yra sustabdomi, o kreditorių reikalavimai yra tenkinami minėto įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju kreditorius savo interesus gali ginti tik reikšdamas kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir tik tuo atveju, jei kreditoriaus interesas nebūtų patenkintas išnagrinėjus bankroto bylą, išieškojimą galima būtų nukreipti į suinteresuotam asmeniui UAB „Aminus hotel“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriuo būtų užtikrintas prievolių įvykdymas. Apelianto nuomone, priešingu atveju būtų pažeisti suinteresuoto asmens interesai, apribojant galimybę disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu;apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog sudarant hipotekos lakštą buvo nustatyta bendroji hipoteka, t.y. keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, siekiant apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą. Apelianto teigimu, vertinant pirmosios instancijos teismo nutartį, akivaizdu, kad teismas minėtomis nuostatomis nesirėmė, bendrąją hipoteką sutapatino su svetimo daikto hipoteka, nors įstatymas tokios galimybės nenumato.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 24 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 2 d., CPK 558 str. 1 d., areštavo hipotekos sutartimi įkeistus nekilnojamuosius daiktus: pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius UAB „Amicus hotel“, bei įspėjo skolininką UAB „Kamintras“ ir įkeistų daiktų savininką UAB „Amicus hotel“, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad kreditorius AB SEB bankas ir skolininkas UAB „Kamintras“ 2005-12-09 sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią AB SEB bankas skolininkui suteikė 926 784 eurų paskolą iki 2010-12-09 (b.l. 47-57). Skolininkas UAB „Kamintras“ šia Kredito sutartimi įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2010-12-09. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „Amicus hotel“ pirminiu įkeitimu įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-3). Vilniaus apygardos teismo 2009-04-17 nutartimi UAB „Kamintras“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 60-61).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. CK 4.170 straipsnyje, įtvirtinančiame hipotekos sąvoką, nustatyta, kad hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka, kaip prievolė, gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. CK 4.196 straipsnio nuostata ir 4.216 straipsnio 2 dalis numato teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Šios nekilnojamojo daikto įkeitimo teisės ypatumus nustatančios teisės normos numato pagrindą reikalavimo patenkinimui prieš prievolės įvykdymo termino pasibaigimą. Šių specialių normų paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės (hipotekos) subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1151/2003).

CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti.

Kaip nustatyta aukščiau, Vilniaus apygardos teismo 2009-04-17 nutartimi UAB „Kamintras“ buvo iškelta bankroto byla. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnio nuostata, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Tai reiškia, jog nuo 2009-04-17 hipotekos lakšte nustatytas terminas skolininkui įvykdyti įsipareigojimą, t. y. grąžinti kreditą, yra pasibaigęs įstatymo numatyta tvarka, o ne vienašaliu kreditoriaus sutarties nutraukimu, ir kreditorius galėjo savo teises įgyvendinti kreipdamasis į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo.

CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. numatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-573/2004).

Teisėjų kolegija nustatė, kad hipotekos kreditorius pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalį turėjo teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš trečiųjų asmenų įkeisto turto ne ginčo tvarka. Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą, kad kreditorius negalėjo kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal CPK 558 str. dėl tos priežasties, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama skolininko UAB „Kamintras“ bankroto byla. Atskirajame skunde nurodytos CPK 560 str. 3 d., Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 7 d., 33 str. 5 d., 34 str. nuostatos, kad bankroto procedūra turi būti vykdoma Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuoti hipoteka įkeisti UAB „Amicus hotel“, kuriam nėra iškelta bankroto byla, daiktai, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo areštuotas ne skolininko UAB „Kamintras“ turtas, o įkaito davėjas yra UAB „Amicus hotel“. Įkeitimo teisė, kaip papildoma (aksesorinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam įvykdymui užtikrinti, visgi ši prievolė atskira. Įkeitimo sutarties šalys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1151/2003).

Kaip jau buvo minėta, kreditorius pagal hipotekos sutartį įgijo teisę į reikalavimo patenkinimą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Pažymėtina, jog CPK 560 straipsnio 3 dalis, Įmonių bankroto nuostatos nenumato, kad trečiųjų asmenų įkeisto turto arešto, priverstinio skolos išieškojimo nukreipimo į trečiųjų asmenų įkeistą turtą klausimus sprendžia skolininko bankroto bylą nagrinėjantis teismas. CPK 560 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, tai įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl to, kad jo reikalavimas skolininkui būtų patenkintas iš trečiojo asmens įkeisto turto, siekdamas, kad būtų pradėtos specialios procedūros tam, kad jo reikalavimas būtų operatyviai patenkintas iš trečiojo asmens turto, o ne iš skolininko turto. Kreditoriaus veiksmai ir pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl trečiojo asmens įkeisto turto arešto ir įspėjimo dėl skolos sumokėjimo neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad įkaito davėjas, kurio daiktu užtikrintas kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymas, gali pats įvykdyti skolinį įsipareigojimą ir šitaip išvengti įkeisto daikto priverstinio pardavimo. Įvykdęs skolininko įsipareigojimą hipotekos kreditoriui, įkeisto daikto savininkas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. jis turi teisę reikalauti, kad skolininkas jam atlygintų kreditoriui sumokėtą sumą.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 24 d nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.