Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2011-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-282/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-19
Bylos Nr.
1-15-282/2010
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-702-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
T. N., A. N., S. N.
Advokatai
Danguolė Bajorinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-15-282/2010Proceso Nr. 1-40-1-702-2007Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.13.; 1.2.4.2.5.; 1.2.4.3.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.8.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 21 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, Redai Jončienei, Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Pažarauskui,gynėjams advokatams Danguolei Bajorinienei, Sauliui Alysui,kaltinamajam A. P.,nukentėjusiesiems T. N., A. N., S. N.,ekspertams Algimantui Jonui Kerežiui, Henrikui Daujotui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2007-12-30 apie 23 val. (duomenys neskelbtini) namo antrojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, konflikto metu, dūrė peiliu A. N. vieną kartą į nugarą ir padarė jai kiauryminę durtinę pjautinę kairės krūtinplėvės ertmės žaizdą su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, oro susikaupimu poodyje, kairės krūtinės ląstos 6 šonkaulio lūžiu mentės linijos projekcijoje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, po ko S. N. iš A. P. mėginant atimti peilį, S. N. peiliu susižalojo dešinę plaštaką, padarant 3 ir 4 pirštų kraujosruvas bei 4 delnakaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o A. P. dūrė peiliu vieną kartą T. N. į krūtinę ir padarė jam kiauryminę durtinę-pjautinę kairės krūtinplėvės ertmės žaizdą su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei oro susikaupimu poodyje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip A. P. sunkiai sužalojo du žmones.

Kaltinamasis A. P. kaltu dėl dviejų asmenų sunkaus sužalojimo prisipažino ir parodė, kad 2007-12-30 vakare apie 22 val. ėjo namo. Laiptinėje susitiko T. N., S. N. ir D. K.. Kažkuris iš jų pasakė „ko nesisveikini, gaidy“, ar „ko nesisveikini, ožy“. Kadangi jų nepažinojo ir su girtais nenorėjo kalbėti, nieko jiems nesakęs jis nubėgo namo. Jis matė, kad nukentėjusieji sukosi atgal ir kažką norėjo sakyti ar daryti, todėl jis nubėgo į savo koridoriuką, užrakino duris. Jie pradėjo skambinti bei daužyti duris, ir jis duris atidarė. Tuo metu kai atidarė duris, rankose jis turėjo peilį, kuris vėliau buvo rastas įvykio vietoje. Jis pasiėmė peilį savigynai, nes nieko gero iš jų nesitikėjo. Nukentėjusieji klausė, kodėl jis su jais nesisveikina. Pasakęs, kad su jais neturi apie ką kalbėti, jis uždarė duris. Jie dar bandė užkišti koją, kad negalėtų uždaryti durų, T. N. bandė jam suduoti smūgį, tačiau jam pavyko uždaryti duris. Kaltinamasis neigia stovėjęs prie durų, kurios jungia laiptinę ir koridorių, ir laukęs nukentėjusiųjų. Tvirtina, jog po to, kai jis uždarė duris, apie kelias minutes nukentėjusieji nieko nedarė, o po to jie vėl priėjo prie durų, pradėjo daužyti duris, grasino užmušti ir panašiai. Jis priėjo prie durų pažiūrėti per akutę, ir tuo momentu kažkas spyrė į duris ir jas išlaužė. Durys atsidaro į vidų. Gavęs smūgį durimis jis nukrito ant šalia buvusių kėdžių. Po to smūgio jautėsi kiek apsvaigęs, ne taip gerai viską tuo metu suvokė. Tuo metu, kai buvo išspirtos durys, kažkas iššovė ir jie keturiese puolė ant jo. Pirmas ant jo puolė T. N., o antra – A. N.. T. N. kumščiais jam sudavė į veidą, į antakį, į nosį, į krūtinę. Peilio nukentėjusieji neturėjo, tačiau šaunamąjį ginklą matė pas T. N. rankose. Jis išsigando, nes jie buvo keturi ir dar ginkluoti, o jis buvo vienas, todėl, gindamasis peiliu, pradėjo pro juos veržtis į koridorių, norėjo pabėgti, todėl jis smeigė peiliu vienam, po to kitam. Pirmiausiai peiliu dūrė T. N., o po to A. N., į kurias kūno vietas jiems pataikė, nežino. Kas tuo metu buvo arčiausiai jo, tam ir dūrė peiliu. T. N. ir A. N. veržėsi į koridoriuko vidų, kai jis jiems dūrė peiliu. Jis pro juos prasivežė ir išėjo pro išlaužtas duris į koridorių, tada S. N. bandė atimti iš jo peilį, kažkas jį (A. P.) pargriovė ant žemės. Kai S. N. bandė atimti peilį ir griebė už peilio ašmenų, jis S. N. nesmūgiavo, o tik nenorėdamas atiduoti peilio ištraukė ranką. Nepripažįsta, kad S. N. supjaustė striukę. Tuo metu, kai jį pargriovė ant žemės, peilį jis laikė rankose. Iki ateinant A. P. T. N. abiem rankomis buvo suėmęs jam kaklą ir smaugė. Po to atbėgo A. P. ir jie dviese jį laikė. Tada T. N. dar kartą iššovė į žemę ir įrėmė pistoletą jam į galvą, sakė „atiduok peilį“. Kai jis T. N. atidavė peilį, tai šis iš karto jam peiliu smeigė į koją. Kai jis su T. N. ritosi ant žemės, T. N. jam du kartus sudavė smūgius kumščiu į veidą, vieną smūgį sudavė į tą pačią akį. Įvykio metu koridoriuje buvo prietema. Šviesa degė toliau už išlaužtų durų. Žiūrint pro durų akutę koridoriuje buvo tamsu ir matėsi tik žmonių siluetai. Po to, kai gavo smūgį durimis ir nukrito ant kėdžių, pajuto smūgį į galvą. Po to jam dar buvo suduoti smūgiai į galvą, kai jis gulėjo parverstas ant žemės. Dėl įvykio metu sužalotos akies gydėsi ilgiau kaip 7 mėnesius. Nesutinka su ieškiniais, nes nukentėjusieji patys puolė, patys laužė duris ir jį sužalojo. Pripažįsta, kad įvykio metu sunkiai sužalojo A. N. bei T. N. ir gailisi, kad juos sužalojo. Suprato, jog peiliu gali sužaloti žmones, tačiau teigia, kad gynėsi, dėl ko jis kaltu nesijaučia. Taip pat nurodo, kad dėl kilusio konflikto kalti patys nukentėjusieji.

Nukentėjusysis T. N. parodė, kad 2007-12-30 apie 22 val. jis su D. K. girtavo brolio bute. Baigėsi alkoholiniai gėrimai, ir jis su D. K. ėjo į parduotuvę dar nusipirkti, susitiko S. N.. Lipant laiptais žemyn ties pirmu ir antru aukštu laiptinėje susitiko A. P.. Jis iki to momento A. P. nebuvo matęs. Jis A. P. pasakė „skanaus“, o jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Tada A. P. paspartino žingsnį, o jis nuėjo paskui A. P.. Priėjęs prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) jis pradėjo belstis į duris, daužė duris kumščiu, spardė, trenkė pečiu, ir durys atsidarė. Už durų stovėjo A. P.. Tuo metu kai jis išlaužė duris, A. P. buvo sveikas, nesužalotas. Pripažįsta, kad išlaužė duris. Daužė duris, nes norėjo pakalbėti su A. P., klausė jo, kodėl jis taip kalbėjo. S. N. ar D. K. pasakė: „žiūrėk, peilis, einam“. Tada jis apsisuko ir su S. N. ir D. K. išėjo. Jie pasitiko S. N. mamą, ir visi keturi lipo į penktą aukštą. Antrame aukšte už durų jis pamatė stovintį A. P., kuris stovėjo tarp durų, kurios jungia laiptinę ir koridorių. A. P. jį pirmas užkalbino, sakė: „ateik, ereli, pakalbėsime“. Jis tada priėjo prie A. P.. Jis ėjo link A. P., o šis traukėsi. Visi suėjo į antro aukšto koridorių. Tarp jo ir A. P. atsistojo A. N.. Nepastebėjo, ar A. P. turėjo rankose peilį, tik išgirdo, kaip A. N. sušuko, kad ją padūrė. Kai A. N. padūrė, S. N. ją nuvedė į dešinę pusę toliau nuo durų ir paguldė. Po to A. P. puolė ant S. N., o jis iš nugaros griebė A. P. už kaklo ir jį parvertė ant žemės. Jam su A. P. besigrumiant, ant žemės jis pamatė ginklą, kurį paėmė ir vieną kartą iššovė į orą. Nebuvo A. P. prie smilkinio pridėjęs ginklo. Iššovęs ginklą numetė. Suprato, kad tai buvo dujinis ginklas, tačiau dujų kvapo nebuvo, tik garsas. Tuo metu, kai šovė, jis gulėjo ant A. P., o šis gulėjo ant nugaros. A. P. bandė ištrūkti, ir jie dar grūmėsi, o tada priėjo A. P.. Kai jis su A. P. ritosi, peilis visą laiką buvo pas A. P.. Negali pasakyti, kuriuo momentu jį perdūrė peiliu. Galėjo peilis įsmigti jiems su A. P. besiritant, taip pat galėjo ir įdurti. Jie gal du ar tris kartus apsivertė, ir jis vienu momentu pajuto, kad labai skauda nugarą. Tada paprašė A. P. palaikyti A. P.. Neigia dūręs A. P. peiliu į koją. Pripažįsta sudavęs vieną smūgį kumščiu A. P. į veidą, kur tiksliai sudavė smūgį, nežino, taip pat negali paaiškinti, kodėl A. P. sudavė smūgį, ir nežino, kuriuo momentu sudavė smūgį. Teigia, jog nebuvo įėjęs į buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridorių. Mano, kad jo girtumas galėjo turėti įtakos šiam įvykiui.

Nukentėjusioji A. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2007-12-30 vakare apie 23 val. ji grįžo namo ir kieme prie laiptinės ją pasitiko S. N., T. N. ir D. K.. Visiems lipant laiptais į penktą aukštą, antrame aukšte ji pamatė A. P., stovintį tarp durų, kurios jungia laiptinę ir antro aukšto koridorių. Jis rankose laikė peilį. T. N., pamatęs A. P., pasakė, kad reikia pasiaiškinti, ir įėjo į antro aukšto bendrą koridorių. T. N. ėjo pirmas ir jis susižodžiavo su A. P.. Ką jie vienas kitam sakė, neprisimena. Kai T. N. ir A. P. pradėjo bartis, jie visi įėjo į antro aukšto koridorių. A. P. pradėjo trauktis atgal, ėjo atbulas, o veidu į jį ėjo T. N.. O ji ėjo paskui T. N.. Kažkuriuo metu ji pasisuko pažiūrėti, kur yra jos sūnus S. N., ir tuo metu ją perdūrė peiliu. A. P. peilį laikė dešinėje rankoje. Tarp jos ir A. P. buvo T. N.. A. P. buvo atsisukęs į ją veidu. Ją perdūrė šalia laiptinės durų. S. N. ją sugriebė ir šiek tiek toliau nuo laiptinės durų paguldė ant žemės. Ji striukės kišenėje turėjo pistoletą, tačiau ji nešovė. Striukę laikė rankose. Kai ją perdūrė, striukė nukrito, todėl pistoletas galėjo iš kišenės iškristi. Girdėjo vieną šūvį, kai jau gulėjo sužeista ant žemės. Į pistoletą buvo įdėtas vienas garsinis šovinys ir iššovus iš jo, jokio dujų kvapo negalėjo būti. Įvykio metu ji buvo šiek tiek išgėrusi. Palaiko 50000 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Iki įvykio buvo visiškai sveika. Po įvykio prasidėjo visokios komplikacijos. Iki įvykio sirgo epilepsija, o po įvykio epilepsijos priepuoliai padažnėjo, taip pat susirgo plaučių liga, užsikrėtė hepatitu C. Į prašomą priteisti moralinę žalą įskaičiavo ir tai, kad po įvykio susirgo plaučių liga, hepatitu C. Po įvykio atsirado baimė, blogai miega naktimis, dėl sužalojimo patyrė nepatogumus. Iki įvykio niekur nedirbo, buvo registruota darbo biržoje. Dėl patirtos traumos negalėjo kurį laiką ieškotis darbo. Tais metais 3 mėnesius dirbo, o dėl šio įvykio prarado darbą ir negavo darbo užmokesčio. Tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Pirko vaistus, tačiau, kiek mokėjo, pasakyti negali, vaistų pirkimo kvitų negali pateikti, nes jų neišsaugojo. Sūnui S. N. striukę pirko Vaikų globos namai.

Nukentėjusysis S. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) namo penktame aukšte. 2007-12-30 su T. N. ir D. K. savo namo laiptinėje lipo laiptais į pirmą aukštą ir susitiko kaltinamąjį. T. N. kaltinamajam pasakė „skanaus“, tada kaltinamasis kažką atsakė necenzūriniais žodžiais. Po apsižodžiavimo kaltinamasis nubėgo į antrą aukštą, o jie visi trys nuėjo jam iš paskos pasiaiškinti, kodėl jis taip pasakė. T. N. pasibeldė į tas duris, pro kurias įėjo kaltinamasis. Durų tuo metu niekas nedaužė ir nelaužė, durys buvo sveikos, neišlaužtos. Tada kaltinamasis atidarė duris, rankose jis laikė peilį. Negali nei paneigti, nei patvirtinti, ar T. N. buvo užsimojęs suduoti smūgį A. P.. Pamatę kaltinamojo rankose peilį, jie atsitraukė nuo durų ir nuėjo į kiemą pasitikti jo mamos A. N.. Po to visi keturi lipo laiptais į penktą aukštą. Antro aukšto tarpduryje pamatė kaltinamąjį, kuris rankose turėjo peilį. A. P. turėjo vieną peilį, o kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jis turėjo du peilius, paaiškinti negali. A. P. nieko jiems nesakė. T. N. pradėjo su A. P. kalbėtis. Konfliktas tarp T. N. ir A. P. prasidėjo nuo to, kad A. P. pradėjo kažką įžeidžiančio kalbėti. Konfliktas vyko antro aukšto koridoriuje, apie metrą, pusantro metro nuo durų, kurios skiria laiptinę ir koridorių. Antro aukšto koridoriuje degė šviesos, buvo šviesu. Konflikto metu jie jau beveik visi buvo suėję į antro aukšto koridorių. Kadangi A. P. turėjo rankose peilį, A. N. puolė į vidurį tarp A. P. ir T. N., ir tuo metu A. P. pradėjo švaistytis peiliu ir perdūrė A. N.. Mama jam nukrito ant rankų, ir jis ją paguldė ant žemės. Po kiek laiko išgirdo šūvį. Kas šovė, nematė ir nežino. Girdėjo vieną šūvį. Tuo metu T. N. grūmėsi su A. P.. Jis pamatė, kad A. P. guli ant nugaros parverstas ant žemės, o ant jo T. N.. A. P. laikė peilį už rankenos ir švaistėsi tuo peiliu. Jis paėmė peilį už ašmenų ir, kai kaltinamasis traukė peilį jam iš rankų, tada ir perpjovė jam ranką. Nepajuto, kada susilaužė ranką ir nežino, kokiomis aplinkybėmis ir kas sulaužė jam ranką. Dėl rankos sužalojimo negali jos sulenkti. Dėl sužalotos rankos jautė skausmą ir nepatogumus. A. P. jam smūgių nesudavė, o tik teko jį atsistumti, ir tuo momentu A. P. peiliu supjaustė jo striukę. Dėl mamos sužalojimo jis patyrė stresą, dėl to net nejuto nei kada A. P. supjaustė jo striukę, nei kada perpjovė jam ranką. Sugadinta striukė buvo nauja, jos vertė buvo 300 litų. Striukei įsigyti 150 litų buvo gavęs iš globos namų, o 150 litų buvo mokėjęs pats. Po įvykio nusipirko naują striukę, už kurią mokėjo 150 litų. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad mama iš rankinės išsitraukė pistoletą ir šovė, kodėl sakė, jog jis vienas nuėjo pasitikti mamos. Jau po grumtynių pistoletą jis rado ant grindų ir paėmęs įdėjo į mamos striukės kišenę.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2008-12-30 jis su T. N. ir S. N. R. N. namuose gėrė sidrą. Pasibaigus gėrimams, visi ėjo į parduotuvę parsinešti sidro. Laiptinėje ties pirmu ir antru aukštu susitiko kaltinamąjį. T. N. pasakė kaltinamajam „skanaus“, o kaltinamasis jiems atsakė necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis paspartino žingsnį ir užlipo į antrą aukštą, o jie nuėjo jam iš paskos, nes norėjo pasiaiškinti, kodėl jis taip atsakė. Jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtų durų, kurios buvo sveikos, neišlaužtos. T. N. ranka jas pastūmė, ir durys atsidarė. Jie nė vienas durų nespardė, nedaužė. To momento, kai buvo išlaužtos (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtos durys, jis nematė. A. P. stovėjo už (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtų durų, koridoriuke, rankoje laikė peilį. Tada jie atsitraukė ir visi trys išėjo į kiemą pasitikti S. N. mamos. Po to jie visi trys ir S. N. mama lipo į viršų – į penktą aukštą. Antrame aukšte pamatė tarpduryje stovintį kaltinamąjį su peiliu rankoje. Kaltinamasis stovėjo prie durų, kurios jungia koridorių ir laiptinę. Koridoriaus durys dvivėrės, viena pusė durų buvo uždaryta, o kita praverta. Kaltinamasis stovėjo už durų koridoriaus pusėje. Konfliktas įvyko koridoriuje. Jie įėjo į antro aukšto koridorių tam, kad pasikalbėtų su kaltinamuoju, išsiaiškinti, kodėl jis T. N. išvadino negražiais žodžiais. Pirmas į antro aukšto koridorių įėjo T. N.. T. N. rankose nieko neturėjo. T. N. pradėjo kalbėti su kaltinamuoju. Tuo momentu, kai jie įėjo į koridorių, kaltinamasis nieko nesakė. Jie visi trys kažką sakė kaltinamajam, tačiau ką sakė, jis neprisimena, kas pirmas pasakė keiksmažodžius, neprisimena. Po žodinio konflikto pirmas susigrūmimas vyko toje vietoje, kur A. P. stovėjo su peiliu rankose, prie pat durų, kurios jungia koridorių ir laiptinę. A. N. įsikišo į A. P. ir T. N. pokalbį, norėjo juos sustabdyti, nes jų pokalbis nebuvo gražus. A. N. atsistojo tarp jų. A. N. stūmė T. N., sakė jam, kad nelįstų. A. N. į T. N. buvo atsisukusi veidu, o A. P. jai stovėjo už nugaros. To momento, kai jai buvo įdurta peiliu, jis nematė, tik pamatė A. N. sužalotą. Praėjus gal 15 sekundžių po to, kai A. N. nugriuvo ant žemės, jis išgirdo šūvį, tačiau nematė, kas šovė. Tuo momentu A. N. jis matė, ir ji šauti negalėjo. Tuo metu, kai A. N. nugriuvo, S. N. buvo prie laiptinės durų, kaltinamasis buvo ant grindų prie išlaužtų durų kampe, o T. N. jį laikė už rankų. Tada priėjo A. P. ir padėjo T. N. laikyti kaltinamąjį. Kas numetė ant grindų peilį, jis nepastebėjo. Vėliau pastebėjo, kad S. N. yra perpjauta ranka. To momento, kai buvo sužalota ranka S. N., jis nematė. Taip pat nematė, kas dūrė T. N.. Kad jis sužalotas, pamatė tik vėliau, kai, jam pasakius, jog skauda šoną, jį nurengė. Nė vienas iš nukentėjusiųjų peilio neturėjo. A. P. turėjo vieną peilį.

Liudytoja M. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) bute. 2007-12-30 ji miegojo, buvo po 21 valandos. Išgirdo triukšmą, kažkas šaukė „gelbėkit“. Tada ji paskambino policijai ir išėjusi iš kambario pamatė, kad durys į didįjį koridorių sulaužytos, išlaužta spyna. Pravėrusi truputį tas duris pamatė toliau nuo durų gulinčią moterį, kairėje pusėje prie durų, jungiančių koridorių ir laiptinę, gulėjo vyras, o A. P. sėdėjo prie pat išlaužtų durų. A. P. iš blauzdos bėgo kraujas. Jų koridoriuke šviesa nedegė, o didžiajame koridoriuje – degė. Muštynių ji nematė. Tą pačią naktį buvo padegtos durys, kurios muštynių metu buvo išlaužtos. Prieš muštynes durys buvo sveikos, spyna buvo gera, visi kaimynai visada duris rakindavo. A. P. – jos kaimynas. Jis negeria ir nerūko, su kaimynais nekonfliktuoja, ramaus būdo.

Liudytoja S. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Ji jau miegojo, kai išgirdo triukšmą, buvo vėlus vakaras. Kažkas daužė (duomenys neskelbtini) buto duris, jos buto siena lingavo. Todėl atrakino duris ir pažiūrėjo. Koridoriuje degė šviesa. Jaunuoliai stovėjo šalia (duomenys neskelbtini) buto durų, kurios yra į koridoriuką, o iš ten galima patekti į kelis butus. Durys, į kurias beldė, rakinamos. Koridoriuje buvo trys jauni vyrai. Jie kumščiais daužė (duomenys neskelbtini) buto duris. Jie garsiai daužė, negalima sakyti, kad beldėsi. Vienas iš jų spardė buto duris. Durys, į kurias daužė, buvo uždarytos, nematė, ar kas atidarė. Negirdėjo, ar kas kalbėjosi su vaikinais per uždarytas duris. Pradariusi savo buto duris, pasakė, kad nedaužytų į duris. Ten stovėjo jauni vyrai. Jie liepė jai nesikišti. Tada ji duris uždarė ir užsirakino. Po to jie dar daužė, tik gal kiek tyliau. Jos buto durys šarvuotos, todėl girdėjo tik garsus, žodžius, kad peilį turi, o kas sakė, nežino. Kai ji užsidarė, dar 20–30 minučių koridoriuje buvo triukšmas. Šaukė apie peilį, bet nežino nieko konkrečiau. Buvo trumpa pertraukėlė tarp triukšmo, gal 5 minutės. Kitą rytą matėsi, kad tų durų stakta buvo išlaužta, taip pat matė išdegusias duris.

Liudytoja B. P. parodė, kad 2007-12-30 buvo namuose. Ji su sūnumi A. P. gyveno (duomenys neskelbtini). Jų patalpa uždara, iš mažo koridoriuko galima patekti į butus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir E. D. į šiuos tris butus rakinamos, durys iki įvykio buvo sveikos, su užraktu, visada rakinamos. Po įvykio ten nebegyvena, buvo priversti išsikelti. Įvykio dieną ji buvo kartu su draugu greta esančiame jo bute (duomenys neskelbtini). Vėlai vakare išgirdo beldimą į duris, daužymą, lyg kumščiais daužytų ar kojomis spardytų, buvo ir skambutis, girdėjo šūvio garsą, lyg kažkoks daiktas kristų. Tarp beldimo ir šūvio buvo trumpas intervalas. Išėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir koridoriuje pamatė gulintį savo sūnų, ant jo buvo vienas vaikinas užkritęs, jį smaugė, tai buvo vienas iš tų nukentėjusiųjų jaunuolių. Buvo prietema. Toli koridoriaus gale degė šviesa. Kitas buvo A. P., jis buvo priklaupęs, kažką tamsaus laikė prie sūnaus smilkinio, lyg pistoletą, paskui jį įsidėjo į kišenę ar užantį. Peilio ji nematė. Sūnaus akis buvo uždaužta, kraujas apibėgęs, kojoje buvo durta žaizda. Ligoninės priimamajame gydytojas sakė, kad labai nukraujavęs, buvo mažas kraujospūdis. Po kelių dienų koridoriuje rado gilzę ir pristatė ją į policiją. Jos sūnus negeria ir nerūko. Nukentėjusieji yra išgėrinėjantys, nuolat gerdavo, iš matymo visus pažinojo, nes jie gyvena tame pačiame name. Jie prie bendrabučio langų nuolat girtaudavo, net ir naktimis, būdavo kviečiama policija. Įvykio metu buvo išgėrę, alkoholio kvapas jautėsi.

Liudytojas V. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jis ir kaltinamojo motina yra artimi draugai. A. P. gyvena šalia. A. P. seniai pažįsta, jis negeria, nerūko, normalus vaikinas, nekonfliktiškas. 2007-12-30 apie 23 val. išgirdo triukšmą. B. P. išbėgo į koridorių, o jis iš paskos. Pamatė, kad jų koridoriuko durys buvo išlaužtos. Prieš tai durys nebuvo išlaužtos. Durys nuolat buvo rakinamos, spyna normali, pastūmus negalima buvo įeiti. Išėjęs į koridorių, pamatė grumtynes didžiajame koridoriuje. Kažkas dviese voliojosi prie pat jų durų, A. P. buvo užgulęs jaunuolis. Šviesa didžiajame koridoriuje degė gale. Koridoriuje buvo prietema. Negirdėjo, kaip buvo laužiamos jų koridoriuko durys, nes per trejas duris nesigirdi.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2007-12-30 buvo namie, išėjo į koridorių parūkyti ir pamatė, kad koridoriuje ant žemės guli nukentėjusioji A. N., o T. N. laikė kaltinamąjį A. P., kuris gulėjo ant nugaros. T. N. pakvietė jį, kad palaikytų kaltinamąjį. Todėl jis kaltinamąjį laikė. Kaltinamasis atidavė peilį, T. N. paėmė jį ir numetė. A. P. rankos buvo ištiestos, jis nieko nedarė. Jis pistoleto neturėjo ir A. P. prie smilkinio pridėjęs pistoleto nelaikė, ar matė pistoletą, nepamena. Šūvio garso negirdėjo, dujų kvapo nejautė. Įvykio vietoje lyg degė šviesa. A. N. gulėjo kruvina, T. N. irgi silpti pradėjo. S. N. buvo sužeista ranka. T. N. laikė A. P., už kurios vietos laikė, nepamena, nesmaugė jo, tik laikė viršutinę kūno dalį, jo rankos buvo ant A. P. krūtinės pečių linijoje.

Liudytoja J. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, nors gyvena tame pačiame antrame aukšte. Nukentėjusiuosius pažįsta, su jais normalūs kaimyniški santykiai. 2007-12-30 vakare ji išgirdo koridoriuje triukšmą. Jos vyras A. P. buvo išėjęs į koridorių parūkyti. Išgirdusi triukšmą ji išėjo į koridorių. Vyras buvo koridoriaus gale, o A. N. gulėjo ant žemės prie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) buto. Kaltinamasis gulėjo šalia (duomenys neskelbtini) buto durų, o T. N. laikė kaltinamąjį ir paprašė A. P., kad palaikytų kaltinamąjį. Tada A. P. laikė kaltinamąjį suėmęs ir prispaudęs abi rankas prie krūtinės, o T. N. atsistojo, jam pasidarė bloga. Matė, kad prie laukinių durų mėtėsi peilis. Prie A. P. durų, kur vyko grumtynės, buvo prieblanda.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2007-12-30 nebuvo įvykio vietoje, tuo metu buvo išvykęs. Kartu su A. N. jie buvo nusipirkę savigynai dujinį pistoletą su apkaba šovinių. Pistoletas buvo jų bendras turtas, kurį jie laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartais A. N. nešiodavosi jį. Galėjo būti pistoletas „Blow Mini“, tiksliai markės nepamena. Kai grįžo namo, pistoletą rado, šovinių neskaičiavo.

Liudytoja R. Š. parodė, kad dirba bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininke. Šį darbą dirba jau 10 metų. Šiuo metu A. P. nebegyvena bendrabutyje, o kol gyveno, apie jį jokių kompromituojančių duomenų ji nebuvo gavusi.

Ekspertas A. J. Kerežis patvirtino savo išvadas, duotas ištyrus A. P. ir S. N. sveikatos sutrikdymą mastą. A. P. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės žaizdos kairės akies srityje. Jei kaltinamasis tebesigydo dėl akies traumos, tai apie sužalojimo sunkumą galima kalbėti tik baigus gydymą, nes kuo ilgesnis gydymas, tuo sunkesnis sužalojimo laipsnis. A. P. nustatytas akies sužalojimas negalėjo būti padarytas durimis. Tokių požymių, kad sužalojimas būtų padarytas durimis ir akute, nėra. Sužalojimas galėjo būti padarytas kumščiu.

S. N. kraujosruvos pirštuose ir lūžimas ketvirtame delnakaulyje padarytas vieno smūginio kontakto kietais bukais daiktais poveikyje. Kadangi lūžis yra kampinis, todėl jam arba davė smūgį peilio rankena, arba jis ranka trenkėsi į kietą paviršių, t. y. kampą. Smūgis buvo suduotas į viršutinę plaštakos dalį, arba viršutine plaštakos dalimi galėjo atsitrenkti į kietą buką briaunuotu paviršiumi daiktą. S. N. pjautinė žaizda plaštakoje pagal lokalizaciją nebūdinga žaizdoms, kurios padaromos atimant peilį, nebent jis pakėlęs ranką bandė atimti peilį, kai buvo smogiama peiliu. Tokia žaizda galėjo būti padaryta peiliu ir ginantis, galėjo būti padaryta ir įpjaunant aštriu daiktu.

Ekspertas Henrikas Daujotas patvirtino savo išvadą dėl T. N. sveikatos sutrikdymo ir nurodė, kad plaučių liga su patirta trauma negalėjo būti susijusi ir dėl patirtos traumos išsivystyti plaučių liga negalėjo. T. N. buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė kairės krūtinplėvės ertmės žaizda ir plaučiai nebuvo pažeisti. Sveikatos sutrikdymo mastas aiškus, kadangi padaryta kiauryminė žaizda, todėl gydymo laikas sutrikdymo mastui esmės neturi. Tai, kad po patirtos traumos T. N. susirgo hepatitu C, sutrikdymo mastas nesikeičia, nes ir taip jau yra nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau, kad buvo užkrėstas hepatitu C sužalojimo pasėkoje, sunku nustatyti, nes žmogus gali ir nejausti kad serga, tai gali paaiškėti tik kraujo tyrimo metu arba kai prasideda kažkokie tai simptomai. Todėl negalima pasakyti, kad įvykio metu buvo apkrėstas hepatitu C. Kad T. N. dėl to būtų galėjęs susirgti hepatitu C, tai A. N., kuriai pirma dūrė, turėjo hepatitu C sirgti, arba ji taip pat turėjo užsikrėsti.

A. N. padarytas sužalojimas tiesiogiai negali būti susijęs su jai nustatyta plaučių liga. Kai kurios plaučių problemos gali būti netiesiogiai susijusios su patirtu sužalojimu, tačiau negali būti, kad dėl patirto sužalojimo būtų visos tos ligos, kuriomis šiuo metu serga A. N., kadangi plaučiai sužalojimo metu nebuvo pažeisti, t. y., sužalojimas tiesiogiai įtakos neturėjo toms plaučių ligoms, kuriomis serga A. N.. Dabar nebūtų galima nustatyti, ar dėl patirto sužalojimo A. N. galėjo susirgti tomis plaučių ligomis, kurios jai nustatytos. Sužalojimas A. N. galėjo būti padarytas duriant iš nugaros, arba galėjo būti sukamasis judesys nukreipiant peilio smaigalį į nugarą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. D. parodė, kad žiūrėjo pro bendrų durų, vedančių į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butus, akutę, taip pat parodė, kur gulėjo A. P., sužalotas vaikinas ir moteris (t. l b. l. 82-87).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. P. parodė kur gulėjo A. N., vyriškis, kurį laikė T. N. ir kur T. N. numetė peilį (t. 1 b. l. 115-119).

Akistatos tarp S. N. ir A. P. metu S. N. iš dalies pakeitė savo parodymus ir parodė, kad A. P. rankoje matė vieną, o ne du peilius. Kiti parodymai nepakito. Akistatos metu A. P. liko prie savo parodymų (t. 2 b. 1. 15-17).

Akistatos tarp D. K. ir A. P. metu D. K. dalinai pakeitė savo parodymus ir parodė, kad prieš įvykį A. P. rankoje peilio nematė, o peilį matė jau vėliau, numestą ant žemės. Kiti parodymai išliko tie patys. A. P. pasiliko prie savo parodymų (t. 2 b. l. 18-20).

Akistatos tarp T. N. ir A. P. metu T. N. iš dalies pakeitė savo parodymus, o A. P. pasiliko prie savo parodymų (t. 2 b. l. 21-23).

Specialisto išvadoje Nr. G 406/08(04) nurodyta, kad T. N. padaryti sužalojimai: kiauryminė durtinė-pjautinė kairės krūtinplėvės ertmės žaizda su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei oro susikaupimu poodyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu ar daiktu paveikus kairę krūtinės ląstos pusę pažasties srityje. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. T. N. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinplėvės žaizdos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. l b. l. 31).

Specialisto išvadoje Nr. G 409/08(04) nurodyta, kad A. N. padaryti sužalojimai: kiauryminė durtinė pjauti kairės krūtinplėvės ertmės žaizda su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, oro susikaupimu poodyje bei kairės krūtinės ląstos 6 šonkaulio lūžiu mentės linijos projekcijoje. Sužalojimai galėjo atsirasti vieno trauminio poveikio pasėkoje aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu paveikus kairės krūtinės ląstos pusės nugarinę dalį mentės linijos projekcijoje. Kairės krūtinės ląstos 6 šonkaulio lūžis mentės linijos projekcijoje, atsižvelgiant į lokalizaciją ir medicininių dokumentų duomenis, galėjo gautis to paties trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. A. N. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinplėvės ertmės žaizdos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. l b. l. 49).

Specialisto išvadoje Nr. PG 15-06/08(04) nurodyta, kad S. N. padaryti šie sužalojimai: dešinės plaštakos durtinė-pjautinė žaizda, kraujosruva dešinės plaštakos 3, 4 pirštuose, dešinės plaštakos 4 delnakaulio lūžis. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes ir laiką. Durtinė-pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta kietais aštriais daiktais vieno smūginio kontakto poveikyje. Kraujosruva dešinės plaštakos 3, 4 pirštuose ir dešinės plaštakos 4 delnakaulio lūžis padaryta vieno smūginio kontakto kietais bukais daiktais poveikyje. S. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos 4 delnakaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. l b. l. 73).

Specialisto išvadoje Nr. G 21/08(04) nurodyta, kad A. P. padaryti šie sužalojimai: durtinė-pjautinė žaizda kairės šlaunies išorėje, pjautinė žaizda kairės plaštakos delne, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose ir paakyje, nubrozdinimas nosies kairėje. Durtinė-pjautinė žaizda kairės šlaunies išorėje, pjautinė žaizda kairės plaštakos delne padaryta kietais aštriais duriamai-pjaunamais daiktais, galimai peilio geležte, dviejų atskirų smūginių kontaktų poveikyje. Muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose ir paakyje, nubrozdinimas nosies kairėje galėjo būti padaryti vienu smūginiu kietais bukais daiktais į veidą. Sužalojimų visuma griuviminei traumai nebūdingi. A. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t. b. l. 28).

Specialisto išvadoje Nr. EKG 126-21/08(04) nurodyta, kad A. P. padaryti šie sužalojimai: kairės akies obuolio sumušimas su ragenos erozijomis, kraujosruvomis stiklakūnyje, lęšiuko panirimu ir tinklainės atšokimu, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose ir paakyje, durtinė-pjautinė žaizda kairės šlaunies išorėje, pjautinė žaizda kairės plaštakos delne, odos nubrozdinimas nosies kairėje pusėje. A. P. kairės akies obuolio sumušimas su ragenos erozijomis, kraujosruvomis stiklakūnyje, lęšiuko panirimu ir tinklainės atšokimu, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose ir paakyje, odos nubrozdinimas nosies kairėje pusėje galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę. Durtinė-pjautinė žaizda kairės šlaunies išorėje, pjautinė žaizda kairės plaštakos delne padarytos kietais aštriais pjaunančiais duriančiais daiktais ar įrankiais paveikus kairę plaštaką ir kairę šlaunį. A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akies obuolio sumušimo su ragenos erozijomis, kraujosruvomis stiklakūnyje, lęšiuko panirimu ir tinklainės atšokimu, muštinės žaizdos kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 3 b. l. 66-68).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad S. N., A. N., T. N., A. P. pateikė savo rūbus, kuriuos apžiūrėjus rasti pjautiniai pažeidimai (t. 1, b. l. 149-152, 172-181).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. J. pateikė pistoletą „Blovv Mini" (t. l b. l. 146).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. P. pateikė šovinį PG 8 mm K be kulkos (t. l b. l. 147).

Specialisto išvadoje Nr. 40-9-IS1-0389 nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. 5-135895 yra pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, pusiau automatinis, D kategorijos, tinkamas šaudyti, BLOW MINI MOD 2003 dujinis garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais garsiniais šoviniais. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinio-garsinio šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikta tūtelė yra šauta tirti pateiktame pistolete (t. l b. l. 156-160).

Iš Šiaulių ligoninės pažymėjimo matyti, kad T. N. Šiaulių ligoninėje buvo gydomas nuo 2007-12-30 iki 2008-01-07 su diagnoze: kairės krūtinės ląstos pusėje durtinė kiaurinė žaizda; kairės pusės pleuroje oras; girtumas (1 t. b. l. 29).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa už T. N. suteiktas 2007-12-30 – 2008-01-07 asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei sumokėjo 1842 Lt (1 t. b. l. 33).

Iš Šiaulių ligoninės pažymėjimo matyti, kad A. N. Šiaulių ligoninėje buvo gydoma nuo 2007-12-30 iki 2008-01-04 su diagnoze: kairės pusės krūtinės ląstos kiaurinė žaizda; kairės pusės pleuroje oras; kairės pusės 6 šonkaulio lūžis; girtumas (1 t. b. l. 47).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa už A. N. suteiktas 2007-12-30 – 2008-01-04 asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei sumokėjo 1885 Lt (1 t. b. l. 51).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa už S. N. suteiktas 2007-12-30, 2008-01-07, 2008-01-07 – 2008-01-11, 2008-01-14 asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei sumokėjo 2264,50 Lt (1 t. b. l. 75).

Iš Šiaulių ligoninės pažymėjimo matyti, kad S. N. Šiaulių ligoninėje buvo gydomas 2007-12-30 su diagnoze: dešinio delno durta žaizda (1 t. b. l. 63).

Iš specialisto išvados Nr. 96 TPK – 45 matyti, kad A. P. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga. Savo veikos nusikalstamą esmę supranta pilnai, pas gydytojus psichiatrus nesilankė, skundų psichikos sveikata neturi. A. P. stebimi emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo požymiai. Ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (2 t. b. l. 101).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog A. P. kaltė sunkiai sužalojus du asmenis pilnai įrodyta. Kaltinamasis A. P. prisipažino peiliu sužalojęs A. N. ir T. N., jo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados ir kt. Kaltinamasis A. P. parodė, kad, norėdamas apsiginti nuo jį puolančių nukentėjusiųjų, dūrė peiliu T. N. ir A. N.. Tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados, kad T. N. ir A. N. buvo padaryta po kiauryminę durtinę-pjautinę kairės krūtinplėvės ertmės žaizdą, kiekvienam iš jų sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, T. N. ir A. N. padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai (t. l b. l. 31, 49). Be to, ir pats kaltinamasis, ir nukentėjusieji patvirtino, jog įvykio metu peilį turėjo tik A. P.. Taigi, paminėti įrodymai patvirtina, jog tarp A. P. smurtinių veiksmų ir T. N. bei A. N. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis A. P. tvirtina, kad T. N. ir A. N. sužalojo peiliu gindamasis nuo jį puolančių nukentėjusiųjų. Iš tikrųjų, ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis T. N., būdamas neblaivus, pirmas užkalbino jam nepažįstamą A. P., nuo ko ir prasidėjo konfliktas. Be to, A. P. nuskubėjus į savo butą, nukentėjusieji ėjo su juo aiškintis, daužė, spardė jo duris ir galų gale duris išlaužė. Nekyla abejonių, jog tokie agresyvūs nukentėjusiųjų veiksmai ne tik buvo neteisėti, bet ir davė A. P. pagrindą situaciją įvertinti kaip pavojingą jam.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino asmens teisę į būtinąją gintį. Būtinoji gintis apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save (ar kitas teises bei interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinoji gintis pripažįstama šalinančia baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, kai ji atitinka ginties teisėtumo sąlygas, t. y., kai kėsinimasis yra pavojingas, akivaizdus ir realus, o žala besiginant padaroma tik besikėsinančiajam ir neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Analizuojant situaciją, kuriai esant A. P. sunkiai sužalojo A. N. ir T. N., pažymėtina, kad bylos tyrimo eigoje nei kaltinamojo A. P., nei nukentėjusiųjų T. N. bei S. N. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs. Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog peilį turėjo vienas iš jį puolusių vaikinų, kad jis atėmė iš to vaikino peilį ir besigindamas sužalojo įvykio metu jį puolusius nukentėjusiuosius. Apklausiamas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje A. P. pats paneigė tokius savo parodymus ir pripažino, kad nė vienas iš nukentėjusiųjų peilio neturėjo, ir kad peilį jis pasiėmė savigynai, kai tik nukentėjusieji pradėjo belstis į duris. Be to, kaltinamasis tvirtino, jog nukentėjusieji sužalojo jam akį išspirdami duris, tačiau tokius jo parodymus paneigė teismo med. ekspertas A. J. Kerežis, nurodydamas, jog A. P. kairės akies sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kietu buku daiktu į akies sritį, o durimis toks sužalojimas negalėjo būti padarytas. Akistatų metu (2 t., b. l. 15-17, 18-20, 21-23) A. P. tvirtino, kad išspyrus duris jos atsitrenkė jam į galvą ir prakirto antakį, tačiau iš specialisto išvados (2 t., b. l. 28) matyti, kad toks sužalojimas A. P. nebuvo nustatytas. Taigi, kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs ir visiškai patikimi, dėl ko teismas jais remiasi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Dėl šios priežasties atmetami kaltinamojo A. P. parodymai, jog A. N. ir T. N. peiliu jis sužalojo tuo momentu, kai nukentėjusieji, išlaužę duris ir durimis sužaloję kaltinamajam akį, veržėsi į A. P. ir kitų butų bendrą koridoriuką, nes tokių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Kaip jau minėta, bylos tyrimo eigoje nebuvo nuoseklūs ir nukentėjusiųjų T. N. ir S. N. parodymai. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jie teigė, kad nė vienas iš jų durų neišlaužė ir net nespardė, kad A. P. abejose rankose turėjo po peilį, vėlesnėse apklausose jau teigė, kad jie daužė ir spardė duris, ir kad nuo T. N. smūgio durys atsidarė, pripažino, jog įvykio metu A. P. rankose turėjo tik vieną peilį. Taip pat visų nukentėjusiųjų parodymai skyrėsi dėl A. N. dujiniu pistoletu iššovusio asmens, ir tik teisiamajame posėdyje T. N. pripažino, jog šovė jis, tai patvirtino ir kiti įvykio dalyviai.

Tačiau ir iš kaltinamojo, ir iš nukentėjusiųjų T. N., S. N. bei liudytojo D. K. parodymų matyti, kad konfliktas tarp A. P. ir nukentėjusiųjų vyko dviem etapais. Pirmiausia laiptinėje A. P. sukonfliktavo su T. N., S. N., D. K., šie nusekė A. P. iš paskos, daužė jo duris, grasino, o pamatę A. P. rankose peilį, pasišalino. Tuo metu A. N. įvykio vietoje nebuvo. Antra konflikto dalis prasidėjo, kai parvažiavo A. N. ir kartu su ją pasitikusiais T. N., S. N., D. K. ėjo namo. A. N. nuo pat pirmosios apklausos tvirtino, kad prie namo laiptinės ją pasitiko T. N., S. N., D. K., ir, jiems visiems lipant laiptais į penktame aukšte esantį jos butą, priekyje ėjęs T. N. antrame aukšte sukonfliktavo su A. P., kuris stovėjo tarp durų, jungiančių laiptinę ir antro aukšto koridorių, o rankoje laikė peilį. T. N. ir A. P. besibarant, jie visi įėjo į antro aukšto koridorių ir šalia laiptinės durų A. P. ją perdūrė peiliu. Tokie A. N. parodymai atitinka T. N., S. N. ir liudytojo D. K. parodymus. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1 b. l. 10-15) užfiksuota, jog kraujo dėmių rasta ne tik prie išlaužtų durų, kur gulėjo sužalotas A. P., bet ir netoli durų, jungiančių laiptinę su antro aukšto koridoriumi, kur, pagal liudytojų M. D., J. P. ir kt. parodymus, gulėjo sužalota A. N.. Taigi, įvertinus visumą paminėtų įrodymų, daroma išvada, kad A. P. A. N. sužalojo antrojo aukšto koridoriuje prie durų, jungiančių koridorių su laiptine, kas, be to, patvirtina, kad A. P., turėdamas peilį, tikrai stovėjo prie laiptinę su koridoriumi jungiančių durų, ir paneigia A. P. versiją, jog jis A. N. ir T. N. sužalojo verždamasis pro juos iš mažojo koridoriuko į bendrą antrojo aukšto koridorių, t. y. ties išlaužtomis durimis. Pažymėtina, jog išvados, kad A. N. buvo sužalota ties koridorių su laiptine jungiančiomis durimis, nepaneigia liudytojos B. P. parodymai, kad ji už išlaužtų durų mažajame vidiniame koridoriuje rado šovinio tūtelę, nes iš A. N. dujinio garsinio ginklo T. N. šovė jau po A. N. sužalojimo, kai jis su A. P. grūmėsi arčiau išlaužtų durų.

Nustačius tokias įvykio aplinkybes, kad T. N., S. N. ir D. K. neteisėti veiksmai, t. y. durų daužymas, grasinimai nutrūko A. P. tarpduryje pasirodžius su peiliu, ir kad konfliktas atsinaujino po kelių minučių ties laiptinę su koridoriumi jungiančiomis durimis, kur A. P. su peiliu laukė nukentėjusiųjų, nebėra pagrindo A. P. veiką – dviejų asmenų sunkų sužalojimą – vertinti kaip būtinąją gintį, nes nukentėjusiųjų pradėtas pavojingas kėsinimasis A. P. atžvilgiu buvo pasibaigęs, antrame konflikto etape A. P. su T. N. tiesiog konfliktavo tarpusavyje, ir A. P. atžvilgiu nebuvo pavojingo, akivaizdaus, realaus kėsinimosi, t. y. nebuvo būtinosios ginties situacijos, nes nei T. N., nei kiti nukentėjusieji neturėjo peilio ar kitokio įrankio, o pats A. P. turėjo ir akivaizdžiai demonstravo peilį. Pažymėtina ir tai, kad ginantis žala gali būti padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims. Šiuo atveju A. P. su nukentėjusiąja A. N. net nekonfliktavo, duomenų, kad A. N. būtų atlikusi kokius nors neteisėtus smurtinius veiksmus ar bent būtų grasinusi, byloje nėra, to neteigia ir kaltinamasis. Taigi, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, A. P. veika vertinama kaip dviejų asmenų sunkaus kūno sužalojimo padarymas konflikto metu, kas atitinka nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 5 p., o į tai, kad konflikto metu nukentėjo – buvo nesunkiai sužalotas ir A. P., kad nukentėjusieji T. N. ir S. N. pradėjo konfliktą ir A. P. atžvilgiu elgėsi neteisėtai, dėl ko supykęs A. P. laukė jų prie laiptinės durų, atsižvelgtina skiriant bausmę.

Nėra pagrindo A. P. veiką kvalifikuoti pagal LR BK 136 str., t. y. kaip sunkų sužalojimą staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio, nes byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji A. N. elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai. Be to, A. P. sužalojo A. N. ir T. N. po neteisėtų T. N. ir kt. asmenų veiksmų praėjus tam tikram laikui ir po to, kai pastarieji jau buvo pasišalinę iš įvykio vietos, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog A. P. veikos padarymo momentu buvo staiga labai susijaudinęs.

Dėl bausmės

Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Nors A. P. prisipažino sunkiai sužalojęs du asmenis, tačiau pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo, nes prisipažino byloje esant įrodymams, patvirtinantiems jo kaltę, bylos tyrimo eigoje jis keitė parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, o paskutiniame žodyje teigė, jog kaltu nesijaučia, kas rodo, kad dėl padarytos veikos nesigaili.

Skiriant A. P. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, kad nusikaltimas baigtas, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad konfliktą, kurio metu A. P. sunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą, išprovokavo nukentėjusieji, ir kad šio konflikto metu buvo sužalotas ir pats A. P. – jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat atsižvelgiama į A. P. asmenybę – neteistas, nusikalto neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l.88-97), yra Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre, stebimi emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo požymiai, charakterizuojamas teigiamai, pagal gyvenamąją vietą dėl elgesio nusiskundimų negauta (t. 2. b. l. 89-111, t. 3, b. l. 107).

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, A. P. skiriama sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinių ieškinių

T. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 5000 Lt civilinį ieškinį dėl prarasto uždarbio, tačiau teisiamajame posėdyje ieškinio atsisakė, todėl T. N. ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

A. N. pareiškė 50000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos (t. l b. l. 44-45). Teismui nekyla abejonių, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. N. patyrė skausmą, nepatogumus ir turtinius nuostolius, todėl daroma išvada, kad žala A. N. buvo padaryta. Kadangi A. N. neturtinė ir turtinė žala padaryta dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, žalos atlyginimas priteistinas iš ją sužalojusio A. P.. Kaip matyti iš A. N. parodymų, į jos prašomą priteisti 50 000 Lt sumą ji įskaičiavo žalą, padarytą tuo, kad sužalojimo pasėkoje ji susirgo plaučių liga, hepatitu C, jai padažnėjo epilepsijos priepuoliai, kurį laiką negavo darbo užmokesčio, pirko vaistus, po įvykio atsirado baimė, blogai miega naktimis, dėl sužalojimo patyrė nepatogumus. Teismo med. ekspertas H. Daujotas nurodė, kad įvykio metu A. N. padarytas sužalojimas tiesiogiai įtakos neturėjo toms plaučių ligoms, kuriomis serga A. N., o apie tai, kad serga hepatitu C, kad dėl sužalojimo padažnėjo epilepsijos priepuoliai, A. N. jokių įrodymų teismui nepateikė, teismui paklausus gydymo įstaigas apie A. N. sveikatos būklę tokių duomenų taip pat negauta. Nesant duomenų, kad sužalojimas A. N. sukėlė ilgalaikes sunkias pasekmes, kad dėl sužalojimo A. N. susirgo plaučių liga, hepatitu C, kad padažnėjo epilepsijos priepuoliai, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Be to, į prašomą priteisti 50000 Lt sumą ieškovė įskaičiavo ir dėl sužalojimo negautą darbo užmokestį bei išlaidas vaistams, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių jos gautą darbo užmokestį bei išlaidų vaistams dydį, teismui nepateikė. Nesant dokumentų, A. N. ieškinio dalies dėl prarasto uždarbio ir išlaidų vaistams negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, todėl šioje dalyje A. N. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.). Kadangi A. N. savo ieškinio nedetalizavo, nenurodė, kokio dydžio jai padaryta turtinė, ir kokio dydžio neturtinė žala, teismas, nustatydamas jai padarytos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. tyčiniai nusikalstami veiksmai A. N. sukėlė skausmą, nepatogumus, kad A. P. yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas A. N. padarytą neturtinę žalą įvertina 5000 litų ir šią sumą priteisia iš ją sužalojusio A. P..

S. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos ir dėl 300 Lt turtinės žalos (t. l b. l. 59-60). S. N., prašydamas priteisti 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui, nurodė, kad tokio dydžio neturtinė žala jam padaryta tuo, jog dėl sužalotos rankos jautė skausmą ir nepatogumus, negali rankos sulenkti, patyrė stresą dėl mamos sužalojimo. Pirmiausia pažymėtina, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilo dėl pačių nukentėjusiųjų neteisėtų veiksmų, o S. N. mama A. N. šioje byloje yra nukentėjusioji, ir dėl jos sužalojimo jai priteisiamas žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, priteisti S. N. neturtinės žalos atlyginimą dėl to, jog jis įvykio metu patyrė stresą, nėra pagrindo. Kad S. N. įvykio metu buvo sužalota ranka ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, patvirtina byloje esantys įrodymai, tarp jų specialisto išvada (t. l b. l. 73). Taip pat nekelia abejonių tai, kad dėl sužalojimo jis patyrė skausmą bei nepatogumus. Tačiau pats S. N. parodė, kad A. P. jam smūgių nesudavė, kad konflikto metu jis pats griebė peilį už ašmenų, ir kad jis pats nežino, kokiu momentu ir kokiomis aplinkybėmis jam lūžo ranka. Be to, specialisto išvadoje nustatyta, kad S. N. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl dešinės plaštakos 4 delnakaulio lūžio (t. l b. l. 73). Taigi, iš paminėtų duomenų matyti, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą S. N. padarė kaltinamasis A. P.. Pažymėtina, kad A. P. ir nebuvo pateiktas kaltinimas dėl S. N. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (jis kaltinamas sunkiai sužalojęs du žmones), kaltinime nurodyta, kad S. N., mėgindamas atimti iš A. P. peilį, pats susižalojo dešinę plaštaką. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą S. N. padarė kaltinamasis, priteisti S. N. neturtinės žalos atlyginimą iš A. P. nėra pagrindo. 300 litų neturtinės žalos S. N. prašo priteisti už įvykio metu perpjautą striukę, nurodydamas, kad, nors A. P. jam smūgių nesudavė, tačiau teko jį atstumti, ir tuo momentu A. P. peiliu supjaustė jo striukę. Tokios S. N. nurodytos aplinkybės neprieštarauja kitiems bylos duomenims, iš kurių matyti, kad S. N. 2008-01-03 pateiktoje striukėje rasti pjautiniai pažeidimai (t. 1, b. l. 150, 172-176), kaltinamasis, nukentėjusieji ir liudytojai parodė, kad konflikto metu A. P. mosavo peiliu, ir kad tik A. P. įvykio metu turėjo peilį. Tokiu būdu visuma paminėtų duomenų patvirtina, kad įvykio metu S. N. striukę peiliu sugadino kaltinamasis, todėl, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, iš jo priteistinas žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad striukės sužalojimai padaryti akivaizdžiai matomose vietose, priteistina visa striukės vertė – 300 litų.

Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras už T. N. A. N. ir S. N. gydymą ligoninėje pareiškė 5991,50 Lt civilinį ieškinį. Iš Šiaulių ligoninės pažymėjimų matyti, kad T. N., A. N. ir S. N. buvo gydomi Šiaulių ligoninėje, o iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymų matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa už T. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei sumokėjo 1842 Lt, už A. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 1885 Lt, už S. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei sumokėjo 2264,50 Lt. Kadangi T. N. ir A. N. buvo gydomi dėl sužalojimų, jų gydymo išlaidos – 3727 Lt (1842 Lt ir 1885 Lt) priteistinos iš nukentėjusiuosius sužalojusio A. P. (LR CK 6.263 str. 1, 2 d., 6.280 str. 1 d.). Kadangi, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą S. N. padarė kaltinamasis, iš A. P. priteisti S. N. gydymo išlaidas nėra pagrindo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

Peilis, kaip nusikaltimo įrankis, konfiskuotinas ir sunaikintinas, biologiniai pavyzdžiai ir tūtelė sunaikintini kaip beverčiai, dujinis pistoletas grąžintinas A. N..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–306 str., 307 str.,

nusprendžia:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 5 p. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

A. P. į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2009-01-10 iki 2009-02-25. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę A. P. palikti nepakeistą – 10 000 Lt užstatą, o nuosprendžiui įsiteisėjus užstatą grąžinti užstato davėjai B. P..

Iš A. P. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM 3727 litus T. N. ir A. N. gydymo išlaidų, o ieškinio dalį dėl S. N. gydymo išlaidų išieškojimo atmesti.

Iš A. P. priteisti A. N. 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti A. N. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos išieškojimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš A. P. priteisti S. N. 300 litų turtinei žalai atlyginti.

S. N. ieškinį dėl 1000 litų neturtinės žalos atmesti.

T. N. 5000 Lt dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Prie bylos prijungtą peilį konfiskuoti ir sunaikinti.

Biologinius pavyzdžius, tūtelę – sunaikinti.

Dujinį pistoletą grąžinti A. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Virginija Žindulienė