- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-235-526/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eugenijus Antanauskas, Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. (M. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2023-11-27 22.22 val. iki 2023-11-28 10.54 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme – prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (dvejiems) metams. Šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti, kai nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš pataisos įstaigos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota iš M. K. valstybės naudai konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 6 750 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. K. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra: jis, 2023-11-27, apie 22.20 val., Smiltelės g. ir Šilutės pl. Sankryžoje, Klaipėdos mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,67 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog nesutinka su jam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat nesutinka ir su bausmių subendrinimu, t. y. su tuo, jog prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo manymu, jam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė – areštas ar piniginė bauda.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo M. K. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Teismas konstatavo, kad M. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. į tai, kad M. K. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi.
11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir jos trukmės, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to, baustas administracine tvarka. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog paminėtos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir nesiekia gyventi dorai, toliau daro nusikaltimus ir administracinius nusižengimus.
12. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nenurodo visiškai jokių savo apeliacinio skundo argumentų, tiesiog tvirtina, jog nesutinka su jam paskirta bausme ir jos subendrinimu bei paskirta galutine laisvės atėmimo bausme. Be to, nuteistasis nurodo, jog jam turėtų būti paskirta švelnesnė, t. y. arešto bausmė ar piniginė bauda. Iš šių apeliacinio skundo argumentų darytina išvada, jog nuteistojo M. K. manymu, jam paskirta bausmė per griežta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia nuteistojo apeliaciniame skunde išreikšta pozicija nesutinka ir mano, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į M. K. atsakomybę tiek lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą paskirti griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę ir jos terminą nustatė artimą vidurkiui (pagal BK 281¹ str. 1 dalį). Pažymėtina, jog nuteistasis M. K., būdamas anksčiau teistas, kai teistumas neišnykęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, be to, baustas administracine tvarka, vėl nusikalto, t. y. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, M. K. tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, rodo piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam M. K. neužtikrintų bausmės paskirties, t. y. nesulaikytų jo nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, nenubaustų jo, neatimtų ar neapribotų galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveiktų asmens, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
14. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima vidurkiui, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam M. K. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl bausmės nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
15. 2024-11-06 Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą M. K. priteisimo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 87,50 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo nutartimi M. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė L. Rokanskienė BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos mastą, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo M. K. valstybės naudai priteisia 87,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą.
Priteisti iš nuteistojo M. K. valstybės naudai 87,50 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.