Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1186-560/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
e2S-1186-560/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06756-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
S. C.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1186-560/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06756-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo S. C. ieškinys, kuriuo ieškovas prašė pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ vienašališką su ieškovu sudarytų 2005 m. spalio 20 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir 2006 m. rugsėjo 9 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais šios sutarties pakeitimais, nutraukimą neteisėtu ir pakeisti 2008 m. sausio 22 d. papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2005 m. spalio mėn. 20 d. tarp AB „Sampo“ banko 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „Nuo šio susitarimo dienos taikoma kintama palūkanų norma, lygi 0,75 procento metų palūkanų maržos ir 6 mėnesių EURIBOR, kuri užfiksuota 2008 m. sausio 22 d., sumai“.

2. Taip pat ieškovas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir visus šioje byloje atliekamus išieškojimo veiksmus iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, be to, pardavus iš varžytinių ieškovui priklausantį butą ir galimai patenkinus ieškovo ieškinį, sprendimo įgyvendinimas taptų sudėtingesnis arba pasidarytų nebeįmanomu. Pažymėjo, jog ginčas yra iš esmės dėl itin didelės pinigų sumos bei sprendžiamas išieškojimo iš ieškovo ir jo šeimos gyvenamosios vietos klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė ieškovo S. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindė deklaratyviais teiginiais, todėl konstatavo, kad šioje proceso stadijoje ieškovui nepateikus objektyvių jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, teismas negali daryti išvados, jog ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas arba jam gali būti padaryta žala, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovas S. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išsamiai motyvuotas pateikiant įrodymus ir remiantis aktualia teismų praktika. Teismas pateikė išankstinį nusistatymą dėl pačios civilinės bylos baigties net nepradėjus nagrinėti ginčo iš esmės. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netyrė ir nevertino ieškinio argumentų, patvirtinančių įrodymų pagrįstumą bei teisėtumą. Ieškovas nurodė, kad užvesta vykdomoji byla ir priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas iš ieškovo šeimos turto, todėl vykdomosios bylos nesustabdžius ir įvykdžius priverstinį skolos išieškojimą teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Teismui priėmus palankų sprendimą ir pripažinus, kad atsakovė kredito sutartį nutraukė neteisėtai, turtas bus parduotas varžytynių procese, visa suma bus išieškota ir nebus įmanomas tolesnis kredito sutarčių vykdymas. Teismo sprendimas pripažinti kredito sutarčių nutraukimą ir atnaujinti sutarčių vykdymą bus faktiškai neįgyvendinamas. Nutartimi atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo teisių apsaugos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Šiuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas prašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0171/20/02511 ir visus šioje byloje atliekamus išieškojimo veiksmus iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad ieškovas neįrodė egzistuojant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Teismas nurodė, kad ieškovui nepateikus objektyvių jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, teismas negali daryti išvados, jog ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu. Šiuo atveju byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti ieškovo ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, teismas galėjo nustatyti, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neegzistuoja tik nustatęs, jog ieškovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu, tačiau šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo reikalavimus ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

8. Apelianto teigimu egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais. Ieškovui nepateikus objektyvių jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados, jog jam gali būti padaryta žala. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018). Šiuo atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodo jokių aplinkybių, kurios įrodytų, jog egzistuoja grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Ieškovas nurodo, jog yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovo šeimos turto, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vykdomojoje byloje išieškojimas yra nukreiptas į ieškovo minimą turtą, tai yra, kad antstolis būtų paskelbęs ieškovo turto varžytynes. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šioje proceso stadijoje, ieškovui neįrodžius, jog egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0171/20/02511 ir visus šioje byloje atliekamus išieškojimo veiksmus iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

9. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą -procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo S. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius