- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-895-436/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02962-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pran.), Ramūnas Mitkus, Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės R. M. prašymą skirti baudą uždarosios akcinės bendrovės „Rimpava“ direktoriui R. G. už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė R. M. 2009 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydama už antstolio reikalavimų nevykdymą skirti UAB „Rimpava“ direktoriui R. G. baudą (CPK 585 str. 2d.). Antstolė nurodė, kad ji vykdo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, kuria antstolei pavesta skubiai sudaryti nutartyje nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį. UAB „Rimpava“ direktorius 2009 m. birželio 16 d. įmonės patalpose buvo pasirašytinai supažindintas su šia teismo nutartimi, tačiau antstolės reikalavimo skubiai pateikti nutartyje nurodytus dokumentus, kad būtų galima sudaryti jų sąrašą bei nurodyti jų turinį, R. G. neįvykdė, juos pateikti atsisakė ir pasišalino. Nutartyje esantis įrašas bei vėlesnis UAB „Rimpava“ raštiškas atsisakymas pateikti dokumentus patvirtina, kad UAB „Rimpava“ atsisako vykdyti antstolės reikalavimus (1-2 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi antstolės R. M. prašymą dėl baudos skyrimo UAB „Rimpava“ direktoriui R. G. atmetė (167 – 172 b.l.). Teismas nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2126-527/2009 2009 m. birželio 8 d. nutartimi pavedė ieškovės UAB „Lintera“ pasirinktam antstoliui taikyti šias įrodymų užtikrinimo priemones - sudaryti tikslų žemiau nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį: PVM deklaracijas už 2008-01-01 – 2008-12-31 laikotarpį; finansinę atskaitomybę už 2008 metus; išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą (FR0672) už 2008 metus; iš ES įsigytų prekių ir paslaugų registravimo žurnalą už 2008 metus; prekių su firminiais ženklais „Dronco“ ir ,,Kullen“ sandėlio apyvartą per 2008 m. pagal mėnesius, nurodant: prekės nomenklatūrinį numerį; prekės pavadinimą; vidutinę įsigijimo kainą; parduotą kiekį; vidutinę pardavimo kainą; naudojamų bankinių sąskaitų išrašus už 2008 metus; pardavimų PVM sąskaitas faktūras už 2008 metus; abrazyvų ir šepečių įsigijimo sąskaitas už 2008 metus; R. G. ir P. G. susirašinėjimą (įskaitant ir elektroninį rimpava@gmail.com,damash@one.lt, pavel.gryzunov@vilnius.montuotaias.lt, baukokkk@yahoo.com) su UAB „Rimpava“ klientais ir partneriais nuo 2007 m. ketvirto ketvirčio ir 2008 metais. Ta pačia teismo nutartimi atsakovė UAB „Rimpava” buvo įpareigota per 14 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti Kauno apygardos teismui ir ieškovei paštu aukščiau nurodytų dokumentų patvirtintas kopijas.
Be to, Kauno apygardos teismas tos pačios dienos (2009 m. birželio 8 d.) kita nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovų UAB „Rimpava“ ir R. G. kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą bei turtinės teisės už 126450,- Lt. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant reikalavimo sumos, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovus, trečiuosius asmenis bei banko sąskaitose.
Abi šias nutartis ieškovė UAB „Lintera“, kreipdamasi į antstolę 2009 m. birželio 11 d. raštu, pateikė vykdyti. Buvo užvestos dvi vykdomosios bylos: R. G. atžvilgiu vykdomoji byla Nr. 0064/09/00786 ir UAB „Rimpava“ atžvilgiu vykdomoji byla Nr. 0064/09/00787. Teismas nustatė, kad teismo nutartis dėl įrodymų užtikrinimo buvo vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/00786, kuri užvesta R. G., o ne vykdomojoje byloje Nr.0064/09/00787, kuri užvesta atsakovo UAB „Rimpava“ atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad antstolio priimti vykdyti vykdomieji dokumentai privalo būti įtraukti į bendrą vykdomųjų dokumentų sąrašą (Antstolių įstatymo 37 str. 1 d.). Duomenys apie vykdomus ir įvykdytus vykdomuosius dokumentus perduodami ir kaupiami vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade. Antstolės pateiktu išrašu iš vykdomųjų dokumentų sąvado (b.l. 90) nustatoma, kad skolininko UAB „Rimpava“ atžvilgiu yra užvesta tik viena vykdomoji byla Nr. 0064/09/00787. Kadangi nebuvo užvesta vykdomoji byla dėl įrodymų užtikrinimo nutarties vykdymo, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo priimta patvarkymu pati nutartis, tai nėra galimybės nustatyti, kurioje vykdomojoje byloje ji buvo vykdoma.
CPK 651 str. 3 d. nustato, kad antstolis, nenustatęs CPK 651 str. 2 d. nurodytų kliūčių, vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti. Sprendimų vykdymo instrukcijos (patvirtintos LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352) 3 p. nustato, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, surašo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raštu išaiškina išieškotojui, išskyrus valstybę, jo teises ir pareigas. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/00787 esančių dokumentų nustatoma, kad antstolė 2009 m. birželio 11 d. priėmė patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0064/09/00786 ir Nr. 0064/09/00787, kuriuo priėmė vykdyti tik vieną Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2126-527/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo priimta vykdyti teismo nutartis dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo. Darytina išvada, kad antstolė pradėjo vykdymo veiksmus neišsprendusi vykdomojo dokumento priėmimo klausimo ir tuo pačiu skolininkas UAB „Rimpava“ nebuvo supažindintas su jo pareigomis ir teisėmis vykdymo procese, bei antstolio veiksmų apskundimo tvarka. Be to nustatyta, kad atskira vykdomoji byla dėl įrodymų užtikrinimo nebuvo užvesta, o dokumentai, susiję su atitinkamos teismo nutarties vykdymu yra sumaišyti ir segami dviejuose skirtingose vykdomosiose bylose.
Teismas taip pat nustatė, kad antstolė kartu su UAB „Lintera“ atstovu 2009 m. birželio 16 d. buvo nuvykusi į UAB „Rimpava“ buveinės vietą, adresu Kauno g. 98, Jonavoje ir pateikė įmonės direktoriui R. G. susipažinti minėtas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis. Antstolė nurodė, kad UAB „Rimpava“ direktoriui R. G. buvo išaiškinta, kad vykdant nutartį dėl įrodymų išreikalavimo, jis skubiai privalo pateikti nutartyje išvardintus dokumentus, tačiau jis atsisakė tai padaryti ir pasišalino. Direktoriaus atsisakymą pateikti dokumentus antstolė patvirtino įrašu teismo nutartyje (b.l. 4), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad direktoriui R. G. buvo įstatymo nustatyta tvarka išaiškintos jo pareigos ir teisės, susijusios su konkretaus dokumento vykdymu. Atsižvelgdamas į tai, kad įmonės direktoriui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, susijusios su teismo nutarties dėl įrodymų užtikrinimo vykdymu, be to, tuo pačiu metu buvo pateiktas kitas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas padarė išvadą, kad skolininko atstovas galėjo tinkamai nesuprasti ir neįvertinti esamų aplinkybių, ir kad jo atsisakymas įvykdyti antstolio reikalavimus galėjo būti susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymu, o ne su įrodymų užtikrinimo priemonių taikymu.
Teismas nutartyje pažymėjo, kad vykdydami Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-2156-527/2009, ieškovės UAB „Lintera“ direktorius bei jos atstovai tik 2009 m. liepos 13 d. pasirašė pasižadėjimą neatskleisti atsakovės UAB „Rimpava“ komercinės paslapties (b.l. 117), todėl atsakovės atstovo direktoriaus R. G. atsisakymas 2009 m. birželio 16 d. pateikti antstolei ir ieškovės atstovei dokumentus, sudarančius įmonės komercinę paslaptį, nesiėmus jokių komercinės paslapties išsaugojimo užtikrinimo priemonių, laikytinas pagrįstu. Be to, teismas konstatavo, kad nutarties dėl įrodymų užtikrinimo vykdymui buvo pasitelkti pašaliniai asmenys, kurie nėra antstolės padėjėjai ar antstolio kontoros darbuotojai (b.l. 110-114) ir neturintys teisės be atsakovo sutikimo susipažinti su įmonės dokumentais, kurių turinys sudaro įmonės komercinę paslaptį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad antstolė R. M. būtų pakartotinai nuvykusi UAB „Rimpava“ buveinės adresu dėl teismo nutarties užtikrinti byloje įrodymus vykdymo, nes tam tikri įrodymai, pavyzdžiui, įmonėje saugomas susirašinėjimas ir pan., gali būti užtikrinti tik vietoje.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad antstolis tinkamai nepriėmė vykdomojo dokumento (nutarties dėl įrodymų užtikrinimo) vykdyti; neišaiškino UAB „Rimpava“ direktoriui R. G. jo teisių ir pareigų bei pasitelkė šios nutarties vykdymui pašalinius asmenis, neužtikrino vykdymo veiksmų teisėtumo skolininko atžvilgiu, teismas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo UAB „Rimpava“ direktoriui atmetė, kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolė R. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti UAB „Rimpava“ direktoriui R. G. baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (174-178 b.l.).
Šioje civilinėje byloje antstolė pareiškimu prašė skirti UAB „Rimpava“ direktoriui R. G. baudą už tai, kad jis 2009 m. birželio 16 d. nevykdė antstolės reikalavimo pateikti prašomus dokumentus ir taip kliudė antstolei, atvykusiai į UAB „Rimpava“ buveinę, įvykdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodytą skubų teismo pavedimą sudaryti tikslų nutartyje nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, jis laikė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis dėl įrodymų užtikrinimo yra vykdomasis dokumentas, todėl teismo vertinimu, antstolė, priimdama jį vykdyti, turėjo surašyti patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 p.). Teismas sprendė, kad vykdomojoje byloje nesant patvarkymo dėl vykdomojo dokumento (teismo nutarties dėl įrodymų užtikrinimo) priėmimo vykdyti, antstolis negalėjo atlikti jokių vykdymo veiksmų.
Nurodyti teismo argumentai nepagrįsti.
Šioje byloje nagrinėjant antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdymo procese, visų pirma, būtina nustatyti ką vykdymo procese antstolė vykdė - teismo pavedimą ar vykdomąjį dokumentą.
CPK 634 straipsnyje nurodyta kokius procesinius veiksmus atlieka antstolis. Pagal šio straipsnio 1 dalį antstolis vykdo Kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus. Be to, pagal to paties straipsnio 3 dalį šio Kodekso nustatyta tvarka antstoliui gali būti pavedami atlikti kiti veiksmai. Be to, LR Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ne tik vykdo vykdomuosius dokumentus, konstatuoja faktines aplinkybes, perduoda dokumentus, bet vykdo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Sistemiškai aiškinant CPK 634 straipsnio normą bei LR Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad teismas ne tik vykdo vykdomuosius dokumentus, bet ir teismo pavedimus. Taigi, įstatymų leidėjas atriboja sąvokas vykdomasis dokumentas ir teismo pavedimas. Tai ir suprantama, nes vykdomajame dokumente (vykdomajame rašte, išduotame teismo sprendimo pagrindu, ar kitame dokumente, kuris pats yra vykdomasis dokumentas) nurodoma kokius veiksmus išieškotojui turi atlikti ar nuo kokių turi susilaikyti skolininkas (grąžinti skolą, perduoti daiktą ir pan.). Jeigu skolininkas jų neatlieka, antstolis vykdomąjį dokumentą gali įvykdyti priverstinai. Teismo pavedimo antstoliui atveju išieškotojo ir skolininko vykdymo procese nėra, nes tokiu atveju imperatyvūs reikalavimai yra nurodomi ne skolininkui, o antstoliui pavedama atlikti konkrečius veiksmus (įteikti procesinius dokumentus, daiktus, užtikrinti įrodymus ir pan.).
Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo rezoliucinės dalies antrosios pastraipos teismas antstoliui pavedė skubiai taikyti įrodymų užtikrinimo priemones – sudaryti nutartyje nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį. Teismo teisę pavesti antstoliui užtikrinti įrodymus numato CPK 223 straipsnio 1 dalis, suteikianti teisę teismui įrodymų užtikrinimo klausimu priimtoje nutartyje nurodyti jos įvykdymo tvarką ir būdą.
Taigi, nutarties rezoliucinės dalies antrojoje pastraipoje suformuluotas pavedimas antstoliui, o ne skolininkui, atlikti konkrečius veiksmus, reiškia, kad antstoliui buvo pateiktas vykdyti ne vykdomasis dokumentas, o teismo pavedimas.
Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino vykdomųjų dokumentų ir teismo pavedimų vykdymo tvarką.
Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 punkte nurodoma, kad ji nustato CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normų taikymo tvarką, vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką. Ši instrukcija taip pat nustato apmokėjimo už teismo pavedimų vykdymą tvarką ir dydžius. Vadinasi, Sprendimų vykdymo instrukcija nustato tik CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normų taikymo tvarką, vykdant vykdomuosius dokumentus, o teismo pavedimų vykdymo atveju reglamentuoja tik apmokėjimo tvarką ir dydžius. Todėl akivaizdu, kad antstolis, priimdamas vykdyti teismo pavedimą, o ne vykdomąjį dokumentą, neturi pareigos priimti Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punkto 4 pastraipoje numatyto patvarkymo.
Teismas nustatęs, kad antstolei buvo pateiktos vykdyti dvi Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo, o iš antstolės pateikto vykdomųjų dokumentų sąvado išrašo konstatavęs, kad skolininko UAB „Rimpava“ atžvilgiu yra užvesta tik viena vykdomoji byla Nr. 0064/09/00787, padarė išvadą, jog vykdomoji byla dėl įrodymų užtikrinimo užvesta nebuvo, nes patvarkymu nebuvo priimta vykdyti pati nutartis. Tokios teismo išvados neteisingos. Visų pirma, kaip jau minėta, priimant vykyti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį dėl įrodymų užtikrinimo priimti patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo nereikėjo, nes ši nutartis yra ne vykdomasis dokumentas, o teismo pavedimas. Antra, vykdomųjų dokumentų sąvade nurodyta vykdomoji byla Nr. 0064/09/00786 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užvesta dviejų skolininkų, kurie nurodyti nutartyje atžvilgiu, t.y. ne tik R. G., bet ir UAB „Rimpava“ atžvilgiu. Vykdomųjų dokumentų sąvade prie vykdomosios bylos Nr.0064/09/00786 nurodyta viena R. G. pavardė, tik todėl, kad daugiau duomenų apie skolininkus (šiuo atveju ir apie UAB „Rimpava“) negalima įvesti dėl techninių kompiuterinės sistemos apribojimų. Dėl nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad vykdomoji byla Nr. 0064/09/00787 užvesta UAB „Rimpava“ atžvilgiu, kaip tik ir yra dėl įrodymų užtikrinimo.Teismo išvada, kad 2009 m. birželio 16 d. atvykusi į UAB „Rimpava“ buveinę vykdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo, antstolė skolininkui UAB „Rimpava“ tinkamai neišaiškino jo teisių ir pareigų, taip pat yra negrįsta.
Kaip jau minėta, antstolė vykdė tik tą Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo dalį, t.y. nutarties rezoliucinės dalies antrąją pastraipą, kuria antstolei teismas pavedė užtikrinti įrodymus. Todėl šioje vykdomojoje byloje nėra išieškotojo ir skolininko, kaip jie suprantami vykdymo procese, kai vykdamas vykdomasis dokumentas, o ne teismo pavedimas.`
Dėl nurodytų priežasčių manau, kad vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/00787 dėl įrodymų užtikrinimo, kurioje antstolė vykdė Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodytą teismo pavedimą, UAB „Rimpava“ nelaikytina skolininke, nes, kaip minėta, teismo pavedimas suformuluotas antstolei, o ne UAB „Rimpava“.
Dėl nurodytų priežasčių antstolis, vykdydamas teismo pavedimą dėl įrodymų užtikrinimo, neturėjo UAB „Rimpava“ išaiškinti skolininko teisių ir pareigų.
CPK bendrosiose vykdymo proceso nuostatuose įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą (CPK 585 str. 2 d.). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas suteiktų įgaliojimų, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Byloje nėra ginčo, kad antstolė, vykdydama Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje dėl įrodymų užtikrinimo suformuluotą pavedimą skubiai sudaryti nutartyje nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį, 2009 m. birželio 16 d. atvyko į UAB „Rimpava“ buveinę, pateikė UAB „Rimpava“ direktoriui R. G. minėtą nutartį ir pareikalavo pateikti dokumentus, kurie reikalingi teismo pavedimui įvykdyti. R. G., perskaitęs ir susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi, antstolės reikalavimą pateikti dokumentus, kurie jai reikalingi teismo pavedimo skubiai sudaryti dokumentų sąrašą įvykdymui, įvykdyti atsisakė.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Rimpava“ direktorius R. G. nevykdė antstolės reikalavimo ir taip kliudė antstolei, atvykusiai į UAB „Rimpava“ buveinę, įvykdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodytą skubų teismo pavedimą sudaryti tikslų nutartyje nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį. Todėl UAB „Rimpava“ direktorius R. G. yra tas subjektas, kuriam turi būti taikoma procesinė atsakomybė už antstolės reikalavimo nevykdymą pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį.
Tai, jog antstolė, vykdama Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo pareikalavo pateikti dokumentus, kurie sudaro UAB „Rimpava“ komercinę paslaptį, nėra pagrindas atsisakyti vykdyti antstolio reikalavimą, nes LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio pareiga saugoti profesinės veiklos metu sužinotas komercines paslaptis ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Taigi, pats LR antstolių įstatymas įpareigoja antstolį saugoti profesinės veiklos metu sužinotas komercines ar kitas paslaptis, todėl asmuo, kuriam antstolis, vykdydamas teismo pavedimą, pateikė reikalavimą pateikti dokumentus, negali atsisakyti ji vykdyti remdamasis komercinės ar kitos paslapties apsauga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Rimpava“ direktorius R. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (183-184 b.l.).
Byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų priėmusi vykdyti teismo nutartį dėl įrodymų užtikrinimo priemonių, antstolė nebuvo užvedusi vykdomosios bylos dėl įrodymų užtikrinimo, nebuvo priimtas patvarkymas priimti vykdyti nutartį, antstolė pradėjo vykdymo veiksmus neišsprendusi vykdomojo dokumento priėmimo klausimo.UAB „Rimpava“ direktoriui nebuvo išaiškintos teisėmis ir pareigomis vykdymo procese, antstolio veiksmų apskundimo tvarka.Atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad nutartis dėl įrodymų užtikrinimo nėra vykdomasis dokumentas, o teismo pavedimas, prieštarauja pačios antstolės prašyme dėl baudos skyrimo išdėstytiems argumentams. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.Atskirajame skunde nutylima, kad Kauno apygardos teismas yra priėmęs vėlesnę 2009 m. liepos 8 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje nurodyti dokumentai sudaro konfidencialią UAB „Rimpava“ informaciją ir, kad šalių atstovai privalo pateikti įsipareigojimus neatskleisti gautos konfidencialios informacijos. Tuo tarpu, kaip matyti, iš bylos medžiagos antstolė nutarties įvykdymui pasitelkė pašalinius asmenis, kurie nėra nei antstolės padėjėjai, nei jos kontoros darbuotojai. Be to, antstolė nieko nenurodė dėl konfidencialios informacijos saugojimo užtikrinimo. Antstolei 2009 m. lapkričio 16 d. buvo pateikta informacija, kad nutartyje nurodyti dokumentai yra pateikti teismui ir, kad teismui yra pateiktas prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį. 2010 m. kovo 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino 2009 m. birželio 8 d. nutarties dalį dėl įrodymų užtikrinimo priemonių, nes pagrindas taikyti šią priemonę yra seniai išnykęs. Antstolė prašo skirti baudą už dokumentų nepateikimą į vykdomąją bylą, , tačiau Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi antstolei buvo pavesta sudaryti dokumentų sąrašą, o ne juos išreikalauti.
Atsiliepimas
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriuo atmestas antstolės prašymas skirti baudą UAB „Rimpava“ direktoriui R. G., yra tai, jog antstolė nepriėmė patvarkymo priimti vykdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį dėl įrodymų užtikrinimo, t.y. nėra išspręstas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimas, todėl antstolė negalėjo pradėti šios nutarties vykdymo proceso, o tuo pačiu ir prašyti skirti UAB „Rimpava“ direktoriui baudą už antstolės, vykdančios nutartį dėl įrodymų užtikrinimo, reikalavimų nevykdymą.
Su šiais pirmosios instancijos argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes teismas nepagrįstai Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, kuria antstolei buvo pavesta skubiai taikyti įrodymų užtikrinimo priemones – sudaryti tikslų nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį (3-4 b.l.), laikė vykdomuoju dokumentu.
Šalies argumentai
Kaip teisingai atskirajame skunde nurodo antstolė, CPK 634 straipsnis numato kokius procesinius veiksmus atlieka antstolis. Pagal šio straipsnio 1 dalį antstolis vykdo Kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus. Be to, pagal to paties straipsnio 3 dalį šio Kodekso nustatyta tvarka antstoliui gali būti pavedami atlikti kiti veiksmai. LR Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad antstolis ne tik vykdo vykdomuosius dokumentus, konstatuoja faktines aplinkybes, perduoda dokumentus, bet vykdo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi, iš CPK 634 straipsnio bei LR Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų išplaukia, kad antstolis vykdo ne tik vykdomuosius dokumentus, bet ir teismo pavedimus. Vykdomasis dokumentas ir teismo pavedimas savo prigimtimi yra skirtingi dokumentai. Vykdomajame dokumente suformuluojamas imperatyvas skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus išieškotojo naudai (grąžinti skolą, perduoti daiktą ir pan.). Jeigu skolininkas jų neatlieka, antstolis vykdomąjį dokumentą gali įvykdyti priverstinai. Teismo pavedimo antstoliui atveju imperatyvai yra suformuluojami ne skolininkui, o antstoliui pavedant jam atlikti konkrečius veiksmus (įteikti procesinius dokumentus, daiktus, užtikrinti įrodymus ir pan.).
Sprendimų vykdymo instrukcija, skirta reglamentuoti CPK vykdymo proceso normų taikymo tvarką, taip pat aiškiai atriboja vykdomojo dokumento ir teismo pavedimo sąvokas. Instrukcijos 1 punkte nurodoma, kad ji nustato CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normų taikymo tvarką, vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką. Ši instrukcija taip pat nustato apmokėjimo už teismo pavedimų vykdymą tvarką ir dydžius. Vadinasi, Sprendimų vykdymo instrukcija nustato tik CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normų taikymo tvarką, vykdant vykdomuosius dokumentus, o teismo pavedimų vykdymo atveju reglamentuoja tik apmokėjimo tvarką ir dydžius.
Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolis, priimdamas vykdyti teismo pavedimą, o ne vykdomąjį dokumentą, neturi pareigos priimti Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punkto 4 pastraipoje numatyto patvarkymo. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad yra bent vienas iš CPK 651 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurio antstolė turėjo atsisakyti priimti ieškovės UAB „Lintera“ pateiktą vykdyti teismo pavedimą, suformuluotą Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje dėl įrodymų išreikalavimo. Ieškovė, kuriai nutartimi suteikta teisė pasirinkti antstolį, teismo pavedimą skubiai pateikė vykdyti antstolei R. M., kurios veiklos teritorijoje šis pavedimas ir turėjo būti vykdomas.
Šalies argumentai
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad faktinių bylos aplinkybių teisinį vertinimą, pateikia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tai reiškia, kad bylose dėl baudos skyrimo vykdymo procese antstolis, pateikdamas teismui prašymą dėl baudos skyrimo, jame turi nurodyti tik faktinį jo pagrindą, o prašymo teisinio pagrindo nurodyti neprivalo. Jeigu prašyme visgi nurodomas teisinis, tačiau neteisingas, pagrindas, tai neužkerta teismui kelio išnagrinėjus bylą taikyti teisinį pagrindą (teisės normą), atitinkantį faktines bylos aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog atskirajame skunde apeliantė negalėjo pateikti kitokio faktinių aplinkybių teisinio vertinimo. Tokie apeliantės veiksmai negali būti pripažinti prašymo dėl baudos skyrimo faktinio pagrindo keitimu.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolė neužvedė vykdomosios bylos dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dėl įrodymų išreikalavimo vykdymo. Kaip matyti iš teismo motyvų jis šią išvadą grindė tuo, jog vieningame vykdomųjų bylų sąvade nėra duomenų, kad buvo užvesta vykdomoji byla dėl įrodymų užtikrinimo nutarties vykdymo, be to, Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis buvo įsegta vykdomojoje byloje Nr.0064/09/00786, kuri užvesta R. G. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas labai formaliai vertino nustatyta aplinkybes. Visų pirma, pažymėtina, kad vertinant elektroninio vieningojo vykdomųjų bylų sąvado duomenis būtina atsižvelgti į tai kokius duomenis į šį sąvadą galima įvesti pagal kompiuterinės programos techninius parametrus. Kaip matyti iš byloje esančių vieningojo vykdomųjų bylų sąvado išrašų (90-92 b.l.), kompiuterinė programa antstoliui leidžia į sąvadą įvesti tik tam tikrą informaciją apie bylą: antstolį, antstolio kontorą, senąją antstolių kontorą, bylos numerį, senąjį bylos numerį, skolininką, ieškovą, bylos būseną, ieškinį. Iš duomenų grupių, kurios įvedamos apie vykdomąją bylą, galima spręsti, kad sąvadas pritaikytas įvesti tik duomenis apie vykdomąsias bylas, kurios vykdomos vykdomųjų dokumentų pagrindu. Be to, jeigu byloje yra skolininkų ar išieškotojų daugetas tai informaciją galima įvesti tik apie vieną skolininką ir vieną išieškotoją. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atvejui, jeigu vykdomoji byla užvedama teismo pavedimo pagrindu, antstolis neturi objektyvių galimybių vieningajame vykdomųjų bylų sąvade pateikti tikslios informacijos apie šią bylą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad kai antstolis užveda vykdomąją bylą pagal teismo pavedimą užtikrinti įrodymus, jis neturi kitos galimybės kaip tik grafoje „Skolininkas“ įrašyti asmenį, iš kurio išreikalaujami įrodymai, nors šis asmuo nėra skolininku vykdymo proceso prasme. Be to, tuo atveju, jei vykdomoji byla užvedama nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones kelių asmenų atžvilgiu pagrindu, tai grafoje „Skolininkas“ galimas įrašyti tik vieną iš asmenų, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė kategorišką išvadą, kad vykdomoji byla Nr. 0064/09/00786 yra užvesta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik R. G. atžvilgiu. Nors vieningajame vykdomųjų bylų sąvade tik jis nurodytas skolininku vykdomojoje byloje Nr.0064/09/00786, tačiau tai nereiškia, kad jis yra vienintelis asmuo, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės šioje vykdomojoje byloje. Taip pat pažymėtina, kad vykdomosios bylos viršelis yra pildomas pagal vieningojo vykdomųjų bylų sąvado duomenis, todėl ir jis negali būti laikomas neginčijamu įrodymu sprendžiant apie vykdomosios bylos šalis ir jos pobūdį. Nustatant kieno tiksliai atžvilgiu ir pagal kokį dokumentą yra užvesta vykdomoji byla būtina vertinti visą vykdomosios bylos medžiagą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vykdomoji byla Nr. 0064/09/00786 yra vykdoma pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. G. ir UAB „Rimpava“ atžvilgiu, o vykdomoji byla Nr.0064/09/00787 yra vykdoma pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, kurioje suformuluotas pavedimas antstoliui užtikrinti įrodymus.
Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra UAB „Rimpava“ direktoriaus R. G. veiksmai, kuriais jis, antstolės tvirtinimu, nevykdė antstolės 2009 m. birželio 16 d. reikalavimų, todėl net ir tuo atveju, jeigu antstolės veiksmuose ir būtų formalių pažeidimų užvedant ir formuojant vykdomąsias bylas Nr. 0064/09/00786 ir Nr.0064/09/00787, jie negalėtų būti pakankamu pagrindu pateisinti asmens atsisakymo vykdyti antstolio reikalavimus, jeigu procesinių vykdymo veiksmų atlikimo metu antstolis juos pateikė aiškiai ir teisėtai.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad antstolė, 2009 m. birželio 16 d. atvykusi į UAB „Rimpava“ buveinę vykdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo, tinkamai neišaiškino UAB „Rimpava“ direktoriui jo teisių ir pareigų, susijusių su šio dokumento vykdymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant kokias teises ir pareigas antstolė turėjo išaiškinti UAB „Rimpava“ direktoriui R. G., būtina nustatyti jo teisinį statusą teismo pavedimo vykdymo procese. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi užtikrinti įrodymus būtent antstoliui, o ne kam kitam buvo pavesta skubiai sudaryti nutartyje nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį. Pagal antstolio vykdytą Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties užtikrinti įrodymus dalį jokių imperatyvių nurodymų UAB „Rimpava“ nebuvo nustatyta. Taigi, pagal antstolės vykdytą nutarties dalį UAB „Rimpava“ nėra laikytina skolininku, todėl antstolė neturėjo procesinės pareigos aiškinti UAB „Rimpava“ direktoriui skolininko teises ir pareigas, numatytas CPK 643 ir 644 straipsniuose.
Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo, kad 2009 m. birželio 16 d. antstolė kartu su ieškovės UAB „Lintera“ atstovėmis atvykusi į UAB „Rimpava“ buveinė įmonės direktoriui pateikė Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį dėl įrodymų išreikalavimo ir pareikalavimo pateikti nutartyje nurodytus dokumentus. Ant Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dėl įrodymų išreikalavimo esantys R. G. ranka padaryti įrašai „Susipažinau ir perskaičiau“, „R. G.“, parašas, „2009.06.16“, patvirtina, kad įmonės direktorius nutartį perskaitė ir su ja susipažino (3-4 b.l.). Nutartyje esantis antstolės ranka darytas įrašas patvirtina, kad įmonės direktorius atsisakė pateikti nutartyje nurodytus dokumentus (3-4 b.l.). Kad nutartyje nurodyti dokumentai antstolei 2009 m. birželio 16 d. nebuvo pateikti neginčija ir pats UAB „Rimpava“ direktorius savo procesiniuose dokumentuose. CPK 585 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą (CPK 585 str. 2 d.). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas suteiktų įgaliojimų, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Todėl UAB „Rimpava“ direktorius R. G. yra tas subjektas, kuriam gali būti taikoma procesinė atsakomybė už antstolės reikalavimo nevykdymą pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegijos vertinimu UAB „Rimpava“ direktorius neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti vykdyti antstolio reikalavimo pateikti nutartyje nurodytus dokumentus. Antstolės reikalavimas pateikti nutartyje nurodytus dokumentus, neperžengia teismo pavedimo, duoto antstolei skubiai sudaryti nutartyje nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį, ribų. Tik tuo atveju, jeigu UAB „Rimpava“ direktorius būtų pateikęs antstolės reikalautus dokumentus, ji būtų galėjusi realiai įvykdyti teismo pavedimą. Todėl akivaizdu, kad UAB „Rimpava“ direktorius, atsisakydamas vykdyti antstolės reikalavimą pateikti nutartyje nurodytus dokumentus, tokiais savo veiksmais sukliudė antstolei įvykdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo rezoliucinės dalies antrojoje pastraipoje suformuluotą pavedimą skubiai sudaryti nutartyje nurodytų dokumentų sąrašą bei nurodyti jų turinį, nes negavusi nurodytų dokumentų ji objektyviai negalėjo sudaryti jų sąrašo ir nurodyti jų turinio.
UAB „Rimpava“ direktoriaus argumentai, kad jis atsisakė antstolei pateikti prašomus dokumentus dėl juose esančios įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos, vertintini kritiškai. Visų pirma, antstolė nurodytų dokumentų reikalavo ne savo iniciatyva, o siekdama įvykdyti teismo pavedimą sudaryti šių dokumentų sąrašą ir nurodyti jų turinį. Antra, LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio pareiga saugoti profesinės veiklos metu sužinotas komercines paslaptis ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Taigi, pats LR antstolių įstatymas įpareigoja antstolį saugoti profesinės veiklos metu sužinotas komercines ar kitas paslaptis, todėl asmuo, kuriam antstolis, siekdamas įvykdyti teismo pavedimą, pateikė reikalavimą pateikti dokumentus, negali atsisakyti ji vykdyti remdamasis komercinės ar kitos paslapties apsauga. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Rimpava“ direktorius, atsisakydamas vykdyti antstolės reikalavimą, jį motyvavo komercinė paslapties apsauga ar pateikė antstolei įmonės direktoriaus 2009 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 1 Dėl komercinių paslapčių tvirtinimo (21 b.l.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Rimpava“ direktorius gavęs antstolės reikalavimą pateikti dokumentus, būtų reiškęs kokias nors pretenzijas, kad atliekant vykdymo veiksmus dalyvauja ieškovės UAB „Lintera“ atstovės.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartis, kuria ieškovės UAB „Lintera“ atstovai įpareigoti pasirašyti pasižadėjimus neatskleisti atsakovės UAB „Rimpava“ komercines paslaptis, negali pateisinti UAB „Rimpava“ direktoriaus R. G. 2009 m. birželio 16 d. veiksmų atsisakant vykdyti antstolės reikalavimą, nes nurodyta nutartis yra priimta jau po 2009 m. birželio 16 d. Be to, šia nutartimi tik ieškovės atstovai, o ne antstolė, įpareigoti neatskleisti atsakovo komercinių paslapčių. Kaip nurodyta aukščiau, antstolė LR Antstolių įstatymo pagrindu įpareigota saugoti profesinės veiklos metu sužinotas komercines paslaptis ir kitas įstatymų saugomas paslaptis, todėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartis antstolės 2009 m. birželio 16 d. reikalavimo pateikti dokumentus teisėtumui įtakos neturi, taip pat negali pateisinti UAB „Rimpava“ direktoriaus R. G. atsisakymo pateikti dokumetus.
Tai, jog vėliau pats atsakovas pateikė dokumentus teismui, o teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria pavesta antstoliui skubiai sudaryti nutartyje nurodytų dokumentų sąrašą ir nurodyti jų turinį, nes pagrindas taikyti įrodymų užtikrinimo priemones yra išnykęs (185-186 b.l.), neturi teisinės reikšmės vertinant tiek antstolės, tiek UAB „Rimpava“ direktoriaus R. G. veiksmų, atliktų 2009 m. birželio 16 d. teisėtumą. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartyje tik konstatuotas faktas, kad yra išnykęs įrodymų užtikrinimo priemonės taikymo pagrindas, tačiau nekonstatuota, kad įrodymų užtikrinimas taikytas nepagrįstai. Be to, nutarties motyvuojamoje dalyje, aiškiai nurodoma, kad šia nutartimi nėra sprendžiami atsakovų atsisakymo vykdyti antstolės reikalavimus pagal 2009 m. birželio 8 d. nutartį ir atleidimo nuo atsakomybės už antstolio reikalavimų nevykdymą klausimai. Taip pat pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartis priimta jau po Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties, kuri skundžiama šioje byloje, priėmimo.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė, vykdydama Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties rezoliucinės dalies antrojoje pastraipoje suformuluotą teismo pavedimą 2009 m. birželio 16 d. UAB „Rimpava“ patalpose teisėtai pareikalavo įmonės direktoriaus R. G. pateikti teismo pavedimo skubiam įvykdymui būtinus dokumentus, tačiau įmonės direktorius be teisėto pagrindo nepagrįstai atsisakė tai padaryti. Todėl už antstolio reikalavimų nevykdymą įmonės direktoriui skirtina bauda (CK 585 str. 2 d.).
Parinkdama skiriamos baudos dydį, teisėjų kolegija įvertina tai, jog dokumentai, kurių sąrašą sudaryti ir nurodyti jų turinį buvo pavesta antstoliui, vėliau teismui pateikė pats UAB „Rimpava“ direktorius, o padarytas pažeidimas neužkirto kelio bylos nagrinėjimui, nors ir užtęsdamas bylos trukmę, todėl UAB „Rimpava“ direktoriui skirtina 200,- Lt bauda.
Remdamasi tuo kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis naikintina, UAB „Rimpava“ direktoriui R. G. skirtina 200,- Lt bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti uždarosios akcinės bendrovės direktoriui R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 200,- Lt (dviejų šimtų litų) baudą.