- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-984-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- T. U., J. K., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų T. U. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys – T. U., J. K., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydamas atnaujinti CK 5.50 str. 3 d. numatytą trejų mėnesių terminą palikimui priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sesuo H. T.; pareiškėjas būdamas ketvirtos eilės įpėdinis kreipėsi į Vilniaus rajono 4 – ąjį notaro biurą su prašymu išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notaras atsisakė jį išduoti, nes praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti (CK 5.11 str. 1 d.). Trijų mėnesių terminas suėjo (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog pareiškėjas nežinojęs, jog palikimui priimti yra toks trumpas terminas, be to pareiškėjas yra silpnos sveikatos, dėl ko negalėjo laiku susitvarkyti palikimo dokumentų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. U. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad siekiant paveldėti, turi būti aiškus palikimo objektas, palikimo atsiradimo laikas ir vieta, o pareiškėjas nenurodo, koks palikimas liko po H. T. mirties. Palikimo atsiradimo vieta yra svarbi tam, kad nustatyti, ar nėra kitų įpėdinių, gyvenusių kartu su mirusiąja, kurie būtų priėmę palikimą faktiškai pradėję jį valdyti. H. T. iki mirties gyveno su broliu M. T.. Po H. T. mirties visi apyvokos daiktai atiteko broliui M. T., kito turto H. T. neturėjo. Nebuvo žinoma, kad H. T. buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybes teises į tėvų iki nacionalizacijos turėtą žemę. H. T. nesiekė įgyti nuosavybės teisių į tėvų žemę. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė T. U. ir M. T., po kurio mirties visą jo turtą ir turtines teises paveldėjo J. K.. Prieš mirtį H. T. sunkiai sirgo, o pareiškėjas ir jo šeimos nariai visiškai ja nesirūpino, nelankė, neslaugė. Pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti objektyvias priežastis, trukdžiusias pareiškėjui kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą pateikė praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo palikėjos mirties; nenurodo objektyvių termino praleidimo priežasčių bei aplinkybių, kurios pateisintų visą termino praleidimo laikotarpį. Pareiškėjas savo teises įgyvendino aplaidžiai, todėl terminas negali būti atnaujintas.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarė V. P. atsiliepimu pareiškimą palaikė.
Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad mirusi H. T. buvo išlaikoma savo brolio ir J. K. dėdės M. T., kartu su juo gyveno jam priklausančiame name. Be namų apyvokos daiktų, kurie atiteko kartu gyvenančiam M. T., H. T. nieko neturėjo, neturėjo jokio turto, jokių turtinių teisių. Tam, kad palikimas būtų priimtas, būtinas ne tik termino palikimui priimti pratęsimas, bet ir palikimo egzistavimo faktas. Pareiškėjas nenurodo, kokį H. T. palikimą jis ketina paveldėti.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-05-21 nutartimi pareiškimą patenkino: atnaujino I. T. terminą H. T. palikimui priimti; išieškojo iš I. T. 39,85 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo I. T. ir suinteresuoto asmens T. U. sesuo H. T. iki mirties gyveno kartu su broliu M. T. (abu buvo nevedę) namų valdoje (duomenys neskelbtini). Po H. T. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) jos broliai I. T., M. T. ir sesuo T. U. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Testamentų registre nėra duomenų apie jos sudarytus testamentus ir palikimo priėmimo faktus. H. T. vertingo turto neturėjo, po jos mirties jos namų apyvokos daiktus paveldėjo brolis M. T.. Po jo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) jo turtą pagal testamentą paveldėjo jo sesers T. U. duktė J. K.. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad yra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. T. valdytą žemę. Dokumentuose nurodyta, kad H. T. priklauso 1,34 ha B. T. valdytos žemės; pateiktas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia paveldėti žemę, į kurią nuosavybės teisės atkuriamos H. T.. Suinteresuoti asmenys teigia, kad nei pareiškėjui, nei H. T. negali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nes šios teisės jie nesiekė įgyvendinti. Teismas sprendė, kad suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo neturi reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nes nuosavybės teisių atkūrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylose dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo teismas nenagrinėja ir nenustato palikėjo turto kiekio, jo sudėties ir dalių. Byloje nustatyta, kad H. T. testamento nepaliko ir Testamentų registre nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo nėra kliūtis pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Taip pat yra visiškai nereikšmingos aplinkybės apie M. T. palikimo priėmimą bei aplinkybės, kas iš H. T. artimųjų giminaičių labiausiai ja rūpinosi iki jos mirties. Pagal CK 5.57 str. terminas palikimui priimti atnaujinamas, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl ligų, silpnos sveikatos, senyvo amžiaus, teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo dėl palikimo nepriėmimo per įstatymo nustatytą terminą padarinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Teismas konstatavo, kad palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškėjui atnaujintinas praleistas terminas sesers palikimui priimti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys T. U. ir J. K. prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-05-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patenkinti pareiškėjo I. T. pareiškimą bei prašymą atnaujinti terminą H. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas vadovavosi ir nutartį grindė CK 1.2 str., 1.5 str. 5.50 str. 5.57 str. nuostatomis, tačiau nutartis prasilenkia su šiomis nuostatomis, nes gina tik pareiškėjo interesus ir neatsižvelgiant į suinteresuotų asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo daugiau nei po penkerių metų, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių šiam terminui atnaujinti. Palikimo priimti laikotarpiu pareiškėjas dirbo, gaudavo atlyginimą, buvo ir yra veiksnus, ir privalėjo pats ar per atstovus realizuoti savo teises. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, jog buvo tokios sunkios sveikatos, dėl kurios negalėjo priimti palikimą; laikini susirgimai, ir lėtinės ligos, ar sunki turtinė padėtis nėra laikytinos svarbiomis priežastimis. Pareiškėjas turi sutuoktinę, dukras, todėl galėjo realizuoti savo teises. Pareiškėjas po eilės metų trikdo suinteresuotų asmenų ramybę, nes inicijuoja bylas, taip siekdamas iš naujo perdalinti suinteresuotiems asmenims turintį atitekti nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu suinteresuoti asmenys dėl teisinės pagalbos patiria vis didesnių išlaidų. Kadangi pareiškėjas negalėjo prisidėti prie sesers laidojimo išlaidų, T. U., M. T. paveldėtoja J. K. ir jos šeima padėdavo M. T. prižiūrėti, išlaikyti ir rūpintis sunkiai sergančia H. T.. Būtent dėl T. U. ir J. K. – suinteresuotų asmenų šioje byloje, jų rūpinimosi ir H. T. išlaikymo tiek pareiškėjas I. T., H. T., M. T. ir J. K. buvo susitarę, kad tiek pareiškėjas tiek pati H. T. nepretenduoja į tėvų iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą, savo dalį žemės palikdamas H. T. prižiūrintiems M. T., T. U., o M. T. po savo mirties jam tenkančią didesnę dalį žemės testamentu palieka kaip ir visą savo turtą J. K., kaip atlyginimą už pagalbą padedant išlaikyti ir prižiūrėti sunkiai segančią H. T.. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Tai parodo, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ne dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, o dėl to, kad iš viso neketino priimti sesers palikimo. Pareiškėjas negyveno izoliuotai, palaikė ryšius su giminėmis, kaimynais ir turėjo galimybę gauti informaciją iš valstybės institucijų dėl savo teisių. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo neadekvatų aplinkos ir įvykių suvokimą, susirgimus, kurie galėjo įtakoti pareiškėjo aplinkos ir įvykių suvokimą.
Nustatytu terminu atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose nuostatų, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, išaiškino, kad ypatingos teisenos tvarka, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apygardos teismo procesinis sprendimas atmesti pareiškimą dėl termino atnaujinimo užkerta kelią pareiškėjui realizuoti jo teisę į palikimą, atsiradusį po H. T. mirties (t. y. procesiniu sprendimu išsprendžiamas teisės klausimas) priima nagrinėjamoje byloje teismo sprendimą (CPK 259 str. 1 d., 326 str. 2 d.).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydamas atnaujinti CK 5.50 str. 3 d. numatytą trejų mėnesių terminą palikimui priimti po jo sesers H. T. mirties (duomenys neskelbtini); pareiškėjas nurodo, kad yra silpnos sveikatos, nežinojęs, jog palikimui priimti yra toks trumpas terminas, dėl ko negalėjo laiku susitvarkyti palikimo dokumentų. Pareiškėjas nurodo, kad pretenduoja paveldėti sesers teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą, į dalį jų tėvo T. B. žemės sklypo. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas advokatas V. B. papildomai nurodė, kad pareiškėjas pretenduoja ir į H. T. priklausančią jų tėvų namų valdos dalį: namas ir kiti statiniai priklausė pareiškėjo, H. T., M. T. ir T. U. tėvams ir buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre brolio M. T. nuosavybės teise tik po H. T. mirties, 2003-12-09 apylinkės seniūnijos pažymėjimo pagrindu. Suinteresuoti asmenys T. U. ir J. K. savo poziciją byloje dėl I. T. pareiškimo nepagrįstumo pagrindžia tuo, kad po palikėjos H. T. mirties neliko jokio palikimo; namų apyvokos daiktus po jos mirties paveldėjo brolis M. T., kuris visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui J. K.. H. T. nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisės į dalį tėvo žemės atkūrimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ numatyta tvarka, todėl nelaikytina pretendente į nuosavybės atkūrimą. Ieškinio reikalavimo dėl apylinkės seniūnijos pažymos, kurios pagrindu buvo atlikta namo su statiniais teisinė registracija ir pačios nekilnojamojo turto registracijos M. T. vardu, panaikinimo nagrinėjamoje byloje pareikšta nebuvo, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų ginčas dėl teisės į B. T. žemę sprendžiamas administracine tvarka (b.l. 135-143, t.1), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į B. T. turėtą žemę atkūrimo nesudaro kliūties pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo.
Terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.); esminė nagrinėjamos bylos aplinkybė – pareiškėjo sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas I. T. apie sesers H. T. mirtį (duomenys neskelbtini) ir palikimo po jos mirties atsiradimą žinojo, dalyvavo jos laidotuvėse; jis taip pat dalyvavo brolio M. T., mirusio (duomenys neskelbtini), laidotuvėse. Tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu apklausti liudytojai B. U., V. B., V. K., bei apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai S. B. ir V. U.. H. T. laidotuvėse dalyvavę liudytojai parodė, kad I. T. nebuvo kalbėjęs apie savo ketinimus paveldėti dalį turto po sesers mirties.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo surinktų byloje įrodymų vertinimu ir teismo išvada, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti dėl itin silpnos sveikatos. H. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 22 t.1); trijų mėnesių terminas įstatymo skirtas palikimo priėmimui po jos mirties pasibaigė (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 str. 3 d.). Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, kad nuo 2006 m. jis laikas nuo laiko gulėjo gydymo įstaigose – nuo 2006-04-07 iki 2006-04-19 buvo hospitalizuotas VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje dėl koronarinės širdies ligos, nuo 2008-07-08 iki 2008-07-17 dėl išeminės kardopatijos, nuo 2008-08-21 iki 2008-08-27 VšĮ Santariškių klinikose – dėl galūnių arterijų aterosklerozės (b.l. 23-26, t.1). Nors pateikti įrodymai liudija apie rimtesnius pareiškėjo sveikatos sutrikimus nuo 2006 m., tačiau objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas rimtai sirgo ir buvo hospitalizuotas trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini)), dėl ko negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, byloje nėra. Pareiškėjo teiginys, kad jo sveikata visą laiką po sesers mirties buvo itin silpna, dėl ko jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į jos palikimą, pagrįstas prielaidomis ir atmetamas, kaip neįrodytas. Pareiškėjas penkerius metus iki bylos nagrinėjimo teisme neatliko jokių veiksmų turtui paveldėti, dėl to nurodyto termino pakankamai ilgo praleidimo laikotarpio negali pateisinti ligomis, atsiradusiomis nuo 2006 m.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis teisinių žinių neturėjimą bei pareiškėjo amžių. Pats I. T. pareiškime dėl praleisto termino atnaujinimo ir palikimo priėmimo nurodė, kad žinojo apie tai, kad jis turi gauti palikimo teisės liudijimą, tačiau nežinojo, kad palikimo priėmimo terminas yra toks trumpas (b.l. 2, t.1). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į termino praleidimą daugiau nei penkerius metus (H. T. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą tik 2008-06-20) pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, nes pareiškėjas, kaip gyvenimo patirtį turintis asmuo, neturėjo pagrindo tikėtis, kad terminas palikimui priimti gali tęstis ilgiau nei penkerius metus. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės – tai, kad jo dukros buvo išvažiavusios į užsienį ir negalėjo padėtį jam sutvarkyti palikimo priėmimo formalumų taip pat nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes darbas ir gyvenimas užsienyje nereiškia visiškos tėvų ir vaikų izoliacijos; pareiškėjo vaikai turėjo galimybę padėti tėvui tvarkyti palikimo po H. T. mirties priėmimo reikalus Lietuvoje per atstovą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminas palikimui priimti po H. T. mirties buvo praleistas be svarbių priežasčių ir pagrindų jį pratęsti nėra (CK 5.50 str. 3 d.).
Priėmusi naują sprendimą nagrinėjamoje byloje ir pripažinusi, kad šiuo sprendimu išsprendžiamas ginčas dėl teisės, teisėjų kolegija priteisia suinteresuotam asmeniui J. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo (CPK 443 str. 6 d., 93 str. 4 d., 98 str. 3 d.). J. K. byloje sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą (b.l. 1, t.2), patyrė 4 600 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei už kasacinio skundo parengimą (3 000 Lt (b.l. 42, t.1) + 1 500 Lt (b.l. 177, t.1) + 1000 Lt (b.l. 21, t.2)).
Iš pareiškėjo priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos valstybės biudžetui: apeliacinės instancijos teisme 12,55 Lt (b.l. 45, t.2) bei kasacijoje – 43,80 Lt (b.l. 38,40, t. 2), iš viso 56,35 Lt (CPK 79, 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patenkinti pareiškėjo I. T. pareiškimą bei prašymą atnaujinti terminą H. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Priteisti J. K. iš I. T. (I. T.) 4 600 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjo I. T. (I. T.) 12,55 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 43,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų kasacijoje, iš viso 56,35 Lt (penkiasdešimt šešis litus, trisdešimt penkis centus), sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).