Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-16-426/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-20
Bylos Nr.
II-16-426/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-16-426/2011
(Proceso Nr. 4-61-3-01408-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija 50.2; 73 (S)
NUTARTIS2011 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Violetai Prunskuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos (Komisija) nutarimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 2010 m. rugsėjo 8 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1-ojo policijos komisariatą dėl, jos nuomone, neteisėtai ant kolegijos bendrabučio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sumontuotos įrangos ir filmavimo kamerų (b. l. 11).

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1-ojo policijos Prevencijos skyriaus įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 13 d. J. Ž. surašė ATP protokolą už tai, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. 21 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) be Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos sutikimo pakartotinai įjungė ryšių komutatorių ant kolegijos bendrabučio stogo ir pastatė apsauginę stebėjimo kamerą. Protokole nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 188 str. (b. l. 10).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinę bylą J. Ž. atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (b. l. 6).

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija prašo panaikinti minėtą nutarimą.

Skunde (b. l. 2) paaiškino, kad kai kurie faktai, išdėstyti nutarime, neatitinka tikrovės, priimant nutarimą neteisingai buvo pasiremta Civilinio kodekso (CK) 4.5 str. norma. Teigia, kad J. Ž. (už ankstesnius veiksmus yra baustas pagal ATPK 188 str.) pakartotinai užkėlė ant kolegijos bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, stogo įrenginius internetiniam ryšiui tiekti ir filmavimo kameras be kolegijos sutikimo. Prijungęs elektros srovę, įrangą užmaitino elektros kabeliu, kuris išlenda iš ventiliacijos kanalo ir nueina į kambarius, užkemša kabeliais ventiliacijos kanalus, tuo sudarydamas grėsmę kilti gaisrui. Kolegijos bendrabutyje, kurį ji valdo patikėjimo teise, gyvena studentai bei kiti asmenys, gyvenantys pagal nuomos sutartis ir yra 31 privatizuotas butas (butų savininkų bendrijos nėra).

Tvirtina, kad neteisingai buvo remtasi CK 4.85 str. l d. norma, motyvuojant, kad „sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma“, tačiau neįvertinus, kad pagal CK 4.85 str. 2 d. butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę. Mano, kad J. Ž. nesilaikė šio įstatymo reikalavimo, apie susirinkimo sušaukimą nebuvo skelbimo ir susirinkimas sušauktas nebuvo. Kolegija, kaip bendrasavininkė, nebuvo informuota apie susirinkimą. J. Ž. nepateikė ir negalėjo pateikti teismui tokio susirinkimo protokolo, nes susirinkimo nebuvo. Kolegijos manymu, J. Ž. veiksmai renkant parašus yra neteisėti. Kolegijos sutikimo statyti ant stogo įrenginius internetiniam ryšiui tiekti ir filmavimo kameras jis neturi. Kolegija nieko nežinojo apie jo veiksmus, kol jis piktavališkai neįvykdė aukščiau minėtų veiksmų. CK 4.85 str. 2 d. normos pažeidimas J. Ž. veiksmus daro neteisėtais.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 188 str. nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 Lt iki 200 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 200 Lt iki 500 Lt.

Komisija 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu nutraukė administracinę bylą J. Ž. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėties.

Pareiškėjos teigimu, Komisijos priimtas nutarimas yra nepagrįstas, tačiau tokia jos pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis.

CK 4.85 str. 1 d. įtvirtinta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Pagal CK 4.85 str. 2 d. butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę. To paties straipsnio 5 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Nagrinėjamu atveju pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, butų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties. Bylos medžiaga patvirtina, kad yra daugumos (butų (patalpų) savininkų skaičius: 31, sutikimus davė 16 savininkų) pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, butų (patalpų) savininkų parašai, patvirtinantys leidimą UAB „Antono studija“, kurios direktoriumi pagal bylos duomenis aktualiu laikotarpiu buvo J. Ž., naudotis bendrąją daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe įrengiant ir eksploatuojant duomenų perdavimo tinklus (b. l. 15). Tai reiškia, kad dauguma bendratučių raštiškai yra išreiškę savo valią dėl duomenų perdavimo tinklų įrengimo ir eksploatavimo. Įstatymų leidėjas nustatė, kad mažuma asmenų negali blokuoti sprendimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, todėl pareiškėjos prieštaravimas minėtų įrenginių įrengimui ir eksploatavimui ant pastato stogo šiuo atveju nesudaro pagrindo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str. nuostatas. Vien tai, kad butų (patalpų) savininkai savo valią išreiškė ne butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (CK 4.85 str. 2 d.), nesudaro pagrindo panaikinti šioje byloje skundžiamą nutarimą, nes įstatyme aiškiai įtvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant ATP bylą nenustatyta.

Pažymėtina, kad pareiškėja, manydama, jog atitinkamų įrenginių eksploatavimas ir toliau kelia gaisro grėsmę, turi teisę su pareiškimu teisę kreiptis į priešgaisrinę saugą vykdančias institucijas. Teismas šioje byloje taip pat netiria kokiu pagrindu gyventojams teikiamos atitinkamos paslaugos, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Įvertinus surinktų įrodymų visetą byloje, konstatuotina, kad Komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimas iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra pagrindo jį naikinti, todėl Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, kuriuo administracinė byla J. Ž. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė