- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-347-178/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00203-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- A. J. V.
- Kategorijos
- 2.5.7Restitucija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1711-259/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ ieškinį atsakovui A. J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui A. J. V., prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. vasario 2 d. šalių sudarytą Įrenginių nuomos sutartį Nr. S-51 su visais pakeitimais ir papildymais bei taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 123 922,67 Eur sumą; tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu būtų netenkinamas, ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 123 922,67 Eur žalai atlyginti; priteisti 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Atsakovas ieškovės direktoriumi buvo nuo 2005 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., taip pat yra akcininkas, turintis 50,90 % akcijų. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. UAB „Kraujo donorystės centras“ kaip nuomininkas su atsakovu 2007 m. vasario 2 d. sudarė Įrenginių nuomos sutartį Nr. S-51 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu įmonė iš atsakovo nuomojosi šaldymo įrangą: 2 vnt. šaldymo įrenginių Copeland, 2 vnt. kompresorių šaldymo įrenginiams, šaldymo kameros valdymo įrangos su programa (toliau – Įranga). Įranga įmonei perduota 2007 m. vasario 2 d. perdavimo - priėmimo aktu. Pagal Nuomos sutarties 4.1 punktą įmonė už įrangos nuomą turėjo mokėti atsakovui 15 002,50 Lt mėnesinį nuomos mokestį. Nuomos sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog Įrangos vertė yra 450 000 Lt. 2015 m. kovo 6 d. pažyma patvirtina, jog per visą laikotarpį atsakovo naudai buvo priskaičiuota 625 386,20 Lt nuomos mokesčio, o įvairiomis formomis išmokėta 427 880,20 Lt. Nuomos sutartimi susitarta tik dėl dalies įrenginių, reikalingų tinkamai šaldymo sistemos veiklai, nuomos. Pagal atliktą turto vertinimą reali įrangos rinkos vertė sudarė 23 416,50 Lt (su PVM). Taigi, Nuomos sutartimi buvo nuomojamas toks turtas, kuris neturi nieko bendro su Nuomos sutartyje nurodyta tokio turto verte (450 000 Lt) ir kuris buvo senos gamybos (1995 m. ir 2001 m.). Ieškovės teigimu, Nuomos sutartis sudaryta ir buvo naudojama kaip įrankis įmonės piniginių lėšų pasisavinimui. Atsakovo neteisėti ir sistemingi veiksmai buvo nukreipti prieš įmonės ir jos kreditorių interesus. Be to, įmonės finansinė padėtis Nuomos sutarties vykdymo metu nebuvo gera ir tokių ženklių sumų iš jos išėmimas prisidėjo prie įmonės nemokumo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais pasunkėjimo. Todėl ieškovės vertinimu, Nuomos sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana), 1.82 straipsnio (juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris) ir 1.80 straipsnio (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris) pagrindais. Pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia, turėtų būti taikoma restitucija, t.y. ieškovė turėtų atgauti tai, ką atsakovui perdavė Nuomos sutarties pagrindu – įmonei iš atsakovo turėtų būti priteista 427 880,20 Lt/123 922,67 Eur. Jeigu teismas, nuspręstų, jog Nuomos sutarties pripažinimui negaliojančia nėra pagrindo, ieškovė nurodo, kad ši suma iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteista civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Kraujo donorystės centras“ ir A. J. V. 2007 m. vasario 2 d. Įrenginių nuomos sutartį Nr. S-51 su visais pakeitimais ir papildymais; priteisė ieškovei iš atsakovo 123 922,67 Eur sumą; įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui du vienetus šaldymo įrenginių DWM. Copeland, du vienetus kompresorių šaldymo įrenginiams Kuba, šaldymo kameros valdymo įrangą su programa, kurių vertė 6 781,88 Eur. Teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių pateiktus dokumentus, nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ieškovė įrodė visas būtinąsias actio Pauliana taikymo sąlygas. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius turi teisę reikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu; kad Nuomos sutarties vykdymo metu įmonė turėjo finansinių sunkumų, todėl Nuomos sutartis pažeidė ieškovės turtines teises; ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino; atsakovas ir UAB „Kraujo donorystės centras“, atstovaujama direktoriaus atsakovo, neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; sandorio šalys buvo nesąžiningos. Be to, ieškovės reikalavimas dėl 123 922,67 Eur žalos atlyginimo neviršija (CK 6.66 str. 4 d.) bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų bei bankrutuojančios įmonės turimo turto santykio. Todėl teismas Nuomos sutartį su visais pakeitimais ir papildymais pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 6.66 str.). Teismo vertinimu, Nuomos sutartimi pažeistas įmonės tikslas – pelno siekimas, nes jos pagrindu atsakovo kaip įmonės vadovo vardu buvo sistemingai išimamos piniginės lėšos iš įmonės sąskaitų. Įmonė neteko galimybės turėti ir disponuoti jai priklausančiomis nemažomis piniginėmis lėšomis ir jas naudoti savo ūkinės – komercinės veiklos vykdymui, tuo pačiu ir kreditorių reikalavimų tenkinimui. Todėl Nuomos sutartis prieštarauja įmonės pagrindiniam tikslui siekti pelno ir joks protingas bei rūpestingas įmonės vadovas nesudarytų tokio sandorio juridinio asmens vardu ir dar su pačiu savimi kaip fiziniu asmeniu. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti, jog Nuomos sutarties sudarymas iš esmės prieštaravo įmonės tikslams. Esant visoms būtinosioms sąlygoms, Nuomos sutartį teismas pripažino negaliojančia ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nors sudarant Nuomos sutartį konstatuotas atsakovo nesąžiningumas, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes ne bet kokioms, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovė nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja Nuomos sutartis.
Pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio, CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindais, taikytina restitucija, t. y. įmonė turėtų atgauti tai, ką Nuomos sutartimi atsakovui be pagrindo perdavė. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 123 922,67 Eur, o atsakovui grąžino 6 781,88 Eur vertės Įrangą (CK 6.66 str. 4 d., 1. 80 str. 2 d., 1.82 str. 4 d ).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė BUAB „Kraujo donorystės centras“ (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria apeliantė įpareigota grąžinti atsakovui du vienetus šaldymo įrenginių DWM.Copeland, du vienetus kompresorių šaldymo įrenginiams Kuba, šaldymo kameros valdymo įrangą su programa (6 781,88 Eur) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas išėjo už ieškinio ribų ir taikė restituciją apeliantei priteisiant ne tik prašomą priteisti pinigų sumą, bet ir apeliantę įpareigojant grąžinti atsakovui Įrangą, nors apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, juo labiau reikalavimų, susijusių su Įrangos grąžinimu atsakovui. Teismas pasisakė dėl tų reikalavimų, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekėlė, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir tokiu būdu pažeidė civilinio proceso teisėje įtvirtintas bendrąsias teismo sprendimų priėmimo taisykles (CPK 265 str. 2 d.). Apeliantė aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė prašomos pritaikyti restitucijos ribas – priteisti apeliantei iš atsakovo 123 922,67 Eur sumą.Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Įranga nuosavybės teise priklauso atsakovui. Priešingai, byloje esantys dokumentai, neva liudijantys šios Įrangos įsigijimą, negali būti vertinami kaip patikimi ir pakankami sprendžiant apie šių daiktų priklausomybę atsakovui. Vokietijos bendrovės APW Handelsgesellschaft LTD 2014 m. gegužės 12 d. rašte nurodoma, kad per Vokietijos bendrovės tarpininką Įranga 2006 m. įsigyta iš įmonės „Eins A“ už 300 000 Eur. Tačiau ši Vokietijos bendrovė įsteigta 2009 m. gegužės 29 d., o išregistruota 2013 m. lapkričio 21 d. Todėl įsigyjant Įrangą minėta Vokietijos bendrovė iš viso nebuvo įregistruota, o pateikiant 2014 m. gegužės 12 d. raštą, ji buvo išregistruota. Apeliantė, abejodama Įrangos įsigijimą patvirtinančio dokumento – 2008 m. gegužės 20 d. sąskaitos Nr. 054 Reg., originalumu, kreipėsi į šioje sąskaitoje nurodytą Įrangos pardavėją – bendrovę „med.one GmbbH“. Pastaroji 2015 m. vasario 18 d. raštu informavo, jog su atsakovu niekada nebuvo sudariusi jokių sandorių, o Įrangos įsigijimą neva pagrindžianti sąskaita ir joje nurodyti duomenys yra suklastoti.Teismas įpareigojo apeliantę grąžinti Įrangą atsakovui, kuri pagal byloje esančius rašytinius įrodymus galimai jam nepriklauso. Sprendimu konstatuota Įrangos priklausomybė atsakovui, neatsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas yra daiktų, kuriems pritaikyta restitucija, savininkas. Todėl sprendimo dalis, kuria nuspręsta taikyti restituciją įpareigojant apeliantę grąžinti Įrangą atsakovui, naikintina.
Šalies argumentai
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas 2007 m. vasario 2 d. sudarė Įrenginių nuomos sutartį (Nuomos sutartis), kurios pagrindu įmonė iš atsakovo nuomojosi šaldymo įrangą: 2 vnt. šaldymo įrenginių Copeland, 2 vnt. kompresorių šaldymo įrenginiams, šaldymo kameros valdymo įrangos su programa (Įranga). 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi apeliantei iškelta bankroto byla, 2014 m. spalio 8 d. nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu. Apeliantei pareikštu ieškiniu ginčijant Nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas sprendimu ją pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindais bei taikė dvišalę restituciją – priteisė apeliantei iš atsakovo 123 922,67 Eur sumą bei įpareigojo ją grąžinti atsakovui 6 781,88 Eur vertės Įrangą. Apeliantė padavė apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria ji įpareigota grąžinti Įrangą atsakovui. Jos manymu, turėjo būti taikoma tik vienašalė, o ne dvišalė restitucija. Apeliantės teigimu, sprendimo dalis, kuria nuspręsta taikyti restituciją įpareigojant apeliantę grąžinti atsakovui Įrangą, naikintina iš esmės dėl dviejų motyvų: teismas išėjo už ieškinio ribų bei įpareigojo apeliantę grąžinti atsakovui Įrangą, kuri galimai jam nepriklauso. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina tik šios sprendimo dalies - dėl Įrangos grąžinimo atsakovui - teisėtumą (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimo
Apeliantės argumentą, kad teismas pasisakė dėl tų reikalavimų, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekėlė, ir taip peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu. Teisminėje praktikoje ne kartą nurodyta, kad net ir tuo atveju, jei ieškinyje reikalavimas dėl restitucijos taikymo nekeliamas, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo išspręsti restitucijos klausimą ex officio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015). Taigi, restitucijos taikymas nėra savarankiškas teisės gynimo būdas, o yra kitų teisės gynimo būdų (nagrinėjamu atveju – sandorio negaliojimo) taikymo padarinys (CK 1.138 str., 6.145 str.). Todėl ieškinyje apeliantės prašyta taikyti restitucijos rūšis (vienašalė restitucija) nesaisto teismo, kuris, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą pirmiausia nustato, ar restitucija apskritai taikytina, o jei taip - nustato restitucijos rūšį, būdą (CK 6.145 str. 2 d., 6.146 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti kitą restitucijos rūšį nei prašė apeliantė, nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu ir teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti civilinio proceso normų pažeidimo šiuo aspektu.
Dėl Įrangos grąžinimo
Byloje esantis rašytinis įrodymas – 2007 m. vasario 2 d. perdavimo – priėmimo aktas (t. 1, b.l. 174) patvirtina, kad vykdant Nuomos sutartį būtent atsakovas perdavė, o apeliantė priėmė Įrangą. Fakto, kad Įrangą perdavė atsakovas, o ne kas nors kitas, apeliantė neginčija. Taip pat neginčija ir fakto, kad jos dispozicijoje esanti Įranga apeliantei nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso. Todėl akivaizdu, kad ją neatlygintinai palikus apeliantei, pastaroji praturtėtų be jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju Nuomos sutartis yra pripažinta negaliojančia ne CK normų, kurios numato vienašalės restitucijos taikymą, pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, iš esmės pagrįstai sprendė dėl dvišalės restitucijos taikymo, taip užtikrindamas ir šalių interesų pusiausvyrą.
Tačiau pažymėtina, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Taikant restituciją, konkrečiu atveju turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali priešintis materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006). Todėl teismas, spręsdamas teisinių pasekmių klausimą sandorį pripažinus negaliojančiu, turėjo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui. Pažymėtina, kad pagal CK 6.146 straipsnį restitucija natūra gali būti netaikoma, jei tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, tokiu atveju sprendžiama dėl piniginio ekvivalento sumokėjimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantę grąžinti Įrangą atsakovui, nepagrįstai neįvertino administratoriaus nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės, kad Įranga yra sudėtinė tinkamai funkcionuojančios šaldymo sistemos dalis, kuri pati savaime be papildomų sudėtinių dalių nėra pakankama šaldymo funkcijai atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovas neįrodinėjo (ir neįrodinėja) galimybės Įrangą atskirti iš sumontuotos sistemos, taip pat į galimą jos funkcionalumo pažeidimą atskyrimo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pakeisti taikytos restitucijos būdą – grąžinti atsakovui piniginę Įrangos vertę, nustatytą pirmosios instancijos teisme, vietoje Įrangos grąžinimo natūra. Kadangi apeliantė yra bankrutuojanti įmonė, atsakovui pripažintina teisė pareikšti jai Įrangos vertės dydžio kreditorinį reikalavimą. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad, jos manymu, yra pakankamai rimtų abejonių ir dėl Įrangos priklausymo atsakovui apskritai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teisme šioje byloje tokio pobūdžio argumentai nėra esmingai reikšmingi, nes Nuomos sutartis pripažinta negaliojančia ne dėl atsakovo kaip savininko nuosavybės teisių į Įrangą neturėjimo, o kitais pagrindais (CK 6.66 str., 1.82 str. 1 d.), be to, kaip minėta, bet kuriuo atveju apeliantė negali praturtėti be teisinio pagrindo. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad jei minėtas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje bus pareikštas, jo tvirtinimo klausimas turės būti sprendžiamas teisme (ĮBĮ 26 str.). Todėl tokia apeliantės nurodoma aplinkybė galėtų būti reikšminga sprendžiant kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje, siekiant, kad padėtis vienai iš šalių nepagrįstai nepablogėtų, o kitai nepagrįstai pagerėtų, tinkamu restitucijos būdu Įrangos grąžinimo dalyje yra pripažinimas atsakovui teisės reikšti kreditorinį reikalavimą apeliantės bankroto byloje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai byloje sprendė dėl dvišalės restitucijos, tačiau neatsižvelgė į nagrinėjamu atveju reikšmingas bylos aplinkybes, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kraujo donorystės centras“ įpareigota grąžinti atsakovui A. J. V. du vienetus šaldymo įrenginių DWM. Copeland, du vienetus kompresorių šaldymo įrenginiams Kuba, šaldymo kameros valdymo įrangą su programa, kurių vertė 6 781,88 Eur, ją išdėstant taip:
„Pripažinti atsakovui A. J. V. teisę reikšti 6 781,88 Eur kreditorinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje “
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.